Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Violeta MiliuvienėTeisėja Irena Šeškauskienė Baudž. byla Nr. 1A-479-174/2011 Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00213-2008-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.1.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. birželio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-03-17 nuosprendžio, kuriuo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. balandžio mėn. laikotarpiu nuo 12 d. iki 13 d. įvykdytos vagystės) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2008-04-14 įvykdytos vagystės) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Plungės rajono apylinkės teismo 2011-01-18 ir 2011-02-03 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios 2011-02-03 nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį 2011-01-18 ir naujuoju nuosprendžiu paskirtų bausmių, ir nustatyta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2011-03-17.

Į bausmės laiką įskaityta pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2011-02-03 nuosprendį atliktos bausmės dalis.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. V., bet jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su D. V., pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpas, tai yra V. M. ir D. V., veikdami bendrininkų grupe, 2008 m. balandžio mėn., laikotarpiu nuo 12 d. iki 13 d., tikslus laikas nenustatytas, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, laužtuvu išlaužę dvi 16,27 Lt vertės pakabinamas spynas, įsibrovė į Plungės augalų veislių tyrimo stoties garažą-sandėlį, į grūdų laikymo patalpą, perlipę patalpoje esančią metalinę tvorą, skiriančią garažą, – sandėlį į dvi dalis, iš jo pagrobė 100 litrų 332 Lt vertės dyzelinio kuro, 150 Lt vertės dviratį, priklausantį P. D., tokiu būdu padarė Plungės augalų veislių tyrimo stočiai 348,27 Lt, nukentėjusiajam P. D. – 150 Lt žalą.

Be to, V. M. 2008-08-18, apie 01.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, mikroautobusiuku „Ford Transit“, priklausančiu K. U., nuvykęs į Plungės r., Alksnėnų kaime esantį Plungės augalų veislių tyrimo stoties garažą – sandėlį, metaliniu laužtuvu sugadinęs 324,40 Lt vertės pakabinamas garažo spynas, įsibrovė į garažą, iš jo pagrobė 3 vnt. bendros 120 Lt vertės metalinių statinių, vnt. vertė 40 Lt, su jose buvusiu 200 litrų 664 Lt vertės dyzelinio kuro, 338,14 Lt vertės elektrinį gręžtuvą „BOSCH“, 72,03 Lt vertės 7 vnt. grąžtų rinkinį „BOSCH“, 211,73 Lt vertės kampinį šlifuoklį „PWS125“, 25 m ilgio 64,74 Lt vertės prailgintuvą „ECR-2510“, 368,79 Lt vertės akumuliatorių įkroviklį „Elto“, 80 Lt vertės kuro pompą, padarydamas tuo Plungės augalų veislių tyrimo stočiai turtinės žalos už 1 943,83 Lt.

Nuteistasis V. M. ir jo gynėja prašo nuteistojo V. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo nesudaro jokio pagrindo keisti jam paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistajam V. M. paskyrė teisingą laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam V. M. atitinka BK 54 ir 91 straipsnių reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei į bausmės tikslus.

V. M. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, nusikalto prieš priimant nuosprendžius pirmesnėse bylose, bet dabar jau atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, nes bausmės tikslai atidėjus laivės atėmimo bausmės vykdymą nebuvo pasiekti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. M. nusikalto būdamas nepilnametis, nesimokė, nedirbo, charakterizuojami neigiamai, turi nesocializuoto elgesio sutrikimų. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad V. M., būdamas jauno amžiaus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, įstatymuose nustatytų reikalavimų nevykdo.

Paskirdamas nuteistajam V. M. atitinkamai už atskirus tyčinius apysunkius nusikaltimus žymiai švelnesnę už sankcijos vidurkį, artimą jos minimumui laisvės atėmimo bausmę, Plungės rajono apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje ir BK 91 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir, priešingai apelianto V. M. teiginiams, pakankamai atsižvelgė į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltę, tikslus ir motyvus, padarytos turtinės žalos dydį, nuteistojo V. M. asmenybę, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, jog jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (epizode dėl 2008-08-14 įvykdytos vagystės), kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas, iš jų ir galinčias turėti įtakos nuteistojo V. M. padėties švelninimui, reikšmingas bylos aplinkybes, ir atitinkamai už padarytas atskiras nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, turėjusios įtakos, jo teigimu, nusikaltimo padarymui, yra deklaratyvūs teiginiai, kurie vertintini kaip pastarojo gynybos pozicija, siekiant švelnesnės bausmės paskyrimo, nes iš bylos duomenų matyti, kad jis, būdamas jauno amžiaus, nuolat darė panašaus pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas ne tik skundžiamu, bet ir vėlesniais nuosprendžiais.

Nors nuteistasis tvirtina, kad anksčiau išėjęs į laisvę, žada baigti mokslus, užsiregistruoti Darbo biržoje ir įsidarbinti, kad galėtų kuo greičiau atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, tačiau, kolegijos nuomone, ir šie nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentai yra aiškiai deklaratyvūs, nes iš bylos duomenų matyti, kad jis anksčiau niekur nedirbo, nesimokė, priešingai, būdamas nepilnametis, taigi labai jauno amžiaus, nuolat darė nusikalstamas veikas. Tokiu savo elgesiu V. M. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Taigi nuteistojo samprotavimai, jog jo buvimas laisvėje ir galėjimas baigti mokslus, dirbti bei greičiau atlyginti nusikaltimais padarytą žalą yra deklaratyvūs. Nuteistojo prievolė atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. M. bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2 epizodai), tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apylinkės teismo nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo pagrįstumu. Todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais laikyti atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis nėra pagrindo. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Plungės rajono apylinkės teismo 2011-01-18 ir 2011-02-03 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, apylinkės teismas pasirinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą – prie griežčiausios 2011-02-03 nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo po nedidelę dalį 2011-01-18 nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių, ir nustatė galutinę subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam V. M. paskirtą subendrintą bausmę.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam V. M., nepažeidė BK 54, 91 straipsnių reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.