Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egirdo Činkos, Laimanto Misiūno, Dainos Vaidachavičienės ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. P. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutarties, kuria V. P. pritaikyta procesinė prievartos priemonė - atidavimas į specializuotą gydymo įstaigą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 3 mėnesių terminui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartimi V. P. pritaikyta procesinė prievartos priemonė - atidavimas į specializuotą gydymo įstaigą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 3 mėnesių terminui.

2. V. P. kaltinamas dėl Baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2019 m. spalio 8 d. perduota Panevėžio apylinkės teismui. Jam kaltinimai pareikšti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. terorizavo artimų santykių su juo pradėti nesutikusią nukentėjusiąją E. E. tekstiniais pranešimais, siųstais naudojant mobiliojo ryšio abonentinius Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai bei kartu su ja gyvenančiam M. G. bei žodžiu grasindamas sukelti pavojų jos ir jos nepilnamečių vaikų gyvybei, sveikatai bei naudodamas kitokią psichinę prievartą sistemingai baugino E. E. sukurdamas neteisėtas, pasikartojančias bauginančio pobūdžio situacijas, pasireiškusias persekiojimu, žeminančiu ir teisę į privatų gyvenimą pažeidžiančiu elgesiu prieš E. E., dėl kurių nukentėjusioji prarado saugumo jausmą, juto nuolatinį psichologinį diskomfortą, stresą, baimę, įtampą.

3. V. P. nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, kuri skundžiama nutartimi pakeista į procesinę prievartos priemonę atidavimą į specializuotą gydymo įstaigą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 3 mėnesių terminui.

5. Teismo posėdyje gynėja prašė V. P. skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

6. V. P. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. P. atžvilgiu taikė procesinės prievartos priemonę – atidavimą į specializuotą gydymo įstaigą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 3 mėnesių terminui.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatyta, kad jeigu <...> nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia kaltinamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, kaltinamasis <...> teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo <...> teismui <...>. Jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad kaltinamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba kaltinamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.

9. Skunde prašoma panaikinti procesinę prievartos priemonę, teigiant, kad V. P. yra visiškai sveikas, o kaltinamai jam pareikšti nepagrįstai.

10. V. P. 2019 m. lapkričio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos teismo ekspertinio skyriaus ekspertams.

11. 2020 m. vasario 14 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus raštas Nr. 68U-I-27 kuriame nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu V. P. sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu ( F22.0), t. y. jam nustatyti psichikos sutrikimai, dėl kurių įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Taip pat jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Šiuo metu V. P. taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. P. nėra kritiškas savo sveikatos sutrikimams, jo elgesys neprognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas, todėl jam reikalingas gydymas. V. P. rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (4 t., b. l. 187).

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šį Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus raštą, kitus byloje esančius duomenis sprendžia, kad V. P. nėra kritiškas savo susirgimams (skunde teigia kad jis yra visiškai sveikas ir nieko blogo nepadarė, jis yra nekaltai apkaltintas ir be pagrindo laikomas už grotų, iš sveiko ir nekalto žmogaus yra daromas nusikaltėliu, teroristu, žudiku ir psichiniu ligoniu, teigia kad be proto myli E. E. ir be jos negali gyventi, nurodo kad yra paskelbęs bado streiką), todėl jam būtinas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis iki kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Ilgiau laikyti jį ekspertinėje įstaigoje, kuomet jo atžvilgiu jau yra atlikta teismo stacionarinė psichiatrijos ekspertizė taip pat nėra jokio teisinio pagrindo, nes ekspertizės aktą perdavus pirmos instancijos teismui sutinkamai su BPK XXIX skyriaus nuostatomis toliau bus sprendžiamas priverčiamų medicinos priemonių taikymas V. P. atžvilgiu. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad V. P. elgesys neprognozuojamas ir jis yra socialiai pavojingas, todėl visiškai negydomas jis gali padaryti naujas įstatymo uždraustas veikas. V. P. ambulatorinis gydymas nebūtų efektyvus ir neduotų reikiamų rezultatų, nes jo atžvilgiu 2019 m. rugsėjo 11-18 d. jau buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri nustatė ne visus V. P. susirgimus, t. y. nustatė, kad jis gali dėl savo psichikos būklės gali suprasti bylos aplinkybes, gali dalyvauti teisme ir duoti parodymus, o stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga skirti ( II t, b. l. 149-151).

13. Įvertinus visas šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinė prievartos priemonė V. P. perkėlimas į specializuotą gydymo įstaigą iki įvyks teismo posėdis dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

V. P., kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė – atidavimas į specializuotą gydymo įstaigą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę 3 mėnesių terminui, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.