- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- 1-1345-311/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17474-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- D. T.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:
1) 2011-05-24 Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 str. 1 d., paskirta 8 MGL dydžio (1040 litų) bauda (bauda sumokėta);
2) 2012-11-26 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 1 d., paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2017-04-06 apie 19 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę D. T.-tyčia ją pastūmė ir vieną kartą įspyrė jai į dešinę koją, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio kelio išoriniame paviršiuje, tuo sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. K. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad jis su nukentėjusiąja D.T., kuri yra jo sugyventinė, gyvena kartu 16 metų, turi du vaikus - mergaitę 14 metų ir 10 metų berniuką.
2017-04-06 grįžo po darbo, buvo nedaug išgėręs. Tarp vaikų kilus konfliktui, jis pabarė vyresnę mergaitę, o ši jam labai negražiai atsakė. Jo sugyventinė užstojo mergaitę, todėl jis ją pastūmė., po to vieną kartą jai įspyrė į koją. Nukentėjusi pasakė, kad iškvies policiją, todėl jis išėjo iš namų. Po kiek laiko jam sugrįžus, atvyko policija ir jį sulaikė. Išgėrimas šiek tiek nulėmė tai, kas įvyko. Alkoholis sukelia didesnį irzlumą. Nukentėjusioji su juo susitaikė.
Nukentėjusioji D. T. parodė, kad 2017-04-06 kaltinamasis, kuris yra jos sugyventinis, grįžo namo išgėręs. Šuniukui įstrigo kaulas, vaikai krapštė tą kaulą. Kaltinamasis pradėjo bartis su vaikais. Ji užstojo vaikus, jie susikivirčijo su kaltinamuoju žodžiais. Po to jis ją pastūmė. Neprisimena, ar spyrė jai kaltinamasis, tik vėliau pamatė, kad buvo mėlynė. Neprisimena, ar kaltinamasis jai spyrė, kadangi jai buvo šokas, purtė ir už rankų.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje įrodymus (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltę, be jo pačio prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodo:
Nepilnametės liudytojos I. K. parodymai, kad 2017-04-06 vakare, apie 18-19 val., į namus grįžo alkoholio išgėręs tėvas R. K. ir susipyko su motina D. T.. Iš pradžių jie konfliktavo namuose, o paskui trumpam buvo išėję į lauką. Kai tėvas sugrįžo, paskui jį iš lauko atėjusi motina pasakė, kad ji skambintų į policiją. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos ir rankoje turėjo savo telefoną. Tada prie jos priėjo tėtis ir pasakė, kad ji atiduotų jam telefoną. Ji tėčiui telefono nedavė. Motina, sugriebusi rankomis jam už rūbų, traukė jį atgal. Tada tėvas su kažkuria ranka pastūmė motiną, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, ant kurios sėdėjo ji ir brolis. Kai motina nuvirto ant lovos, tėvas jai sugriebė už plaukų ir vieną kartą spyrė į koją. Matė, kad pas motiną ant kojos atsirado mėlynė. Dar matė, kad jos kažkuris rankos pirštas buvo raudonas. Be to, ji sakė, kad jai skaudą tą pirštą. Kai tėvas įspyrė motinai, kartu su jais gyvenanti močiutė J. M. atitraukė tėvą nuo motinos. Tada jis apsiramino ir nuėjo į virtuvę (b. l. 47-48).
Liudytojos J. M. parodymai, kad 2017-04-06 konfliktas tarp R. K. ir jo sugyventinės D. T. kilo dėl to, kad jų dukra I. K. kažką pasakė negražaus ant tėvo. R. K. pradėjo ją barti, auklėti, kad taip sakyti negražu, o D. T. kaip visada užstojo dukrą. Ji matė, kad R. K. buvo priėjęs prie dukros ir ją žodžiais drausmino. Tada prie jo prišoko D. T., kuri ar tai traukė, ar stūmė R. K. nuo dukros. Jiedu tarpusavyje apsistumdė. Dar matė, kad D. T. metė į R. K. batą, šiaudinę šluotą, o paskui išbėgo į lauką. Kad R. K. būtų mušęs ar spyręs D. T., nematė, nes viskas įvyko gana greitai. Tačiau, būdama senyvo amžiaus, galėjo kai ko ir nepastebėti (b. l. 53-54).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1017/2017(02), iš kurios matyti, kad poodinė kraujosruva dešinio kelio išoriniame paviršiuje D. T. padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas greičiausiai vienu spyriu, apie savaitė laiko iki apžiūros ir atitinka užduotyje nurodytą laiką. Sužalojimas kritimui nebūdingas (b. l. 20).
2017-04-12 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad iš D. T. priimtas pareiškimas, užfiksuota liudytojos parodymai apie tai, jog 2017-04-06 apie 19 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis R. K. konflikto metu sugriebė ją abejomis rankomis, ėmė purtyti ir vieną kartą koja įspyrė jai į dešinę koją, ko pasekoje jai skaudėjo ir yra matoma mėlynė (b. l. 1).
2017-04-12 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos – namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendras vaizdas. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (b. l. 15-18).
2017-04-12 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Antrojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo nutarimu D. T. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 31).
Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys patvirtina, kad R. K. nustatytas 0,98 promilių girtumas (b. l. 12).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo R. K. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę D. T., t. y. tyčia ją pastūmė ir vieną kartą įspyrė jai į dešinę koją, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio kelio išoriniame paviršiuje, tuo sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltė pagal BK 140 str. 2 d. įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Kaltinamasis R. K. kaltę pripažino, nurodydamas, kad norėjo pastumti nukentėjusiąją, vieną kartą jai įspyrė į koją. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai bei specialisto išvada, kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Kadangi nukentėjusioji D. T. ir nusikaltimą padaręs asmuo – R. K. gyvena bendrai neįregistravę santuokos (partnerystė), tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis R. K. teistas 2 kartus (b. l. 95-97), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 92-94), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 107), nuo 2014-05-11 iki 2014-05-21 gydėsi Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje. Diagnozė: F43.8. Kitos reakcijos į stiprų stresą F10.2. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-361/2017 nurodyta, kad medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokia psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl R. K. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 112), dirbantis (b. l. 89).
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį, nukentėjusiajai padarytus sužalojimus), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.).
Nukentėjusioji D. T. civilinio ieškinio nepareiškė.
R. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Baudžiamojoje byloje esantys 2 CD su apklausos įrašais (b. l. 44, 50), turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti paliktini saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose laikotarpiu nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas visiškai baigti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešių) mėnesių, įpareigojant būti namuose laikotarpiu nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas visiškai baigti.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. K. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti R. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje esančius 2 CD su apklausos įrašais (b. l. 44,50) palikti saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.