Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-386-245/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-21
Bylos Nr.
1S-386-245/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06539-18
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Algirdas Giedraitis
Kaltinamasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-386-245/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06539-18Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algirdo Giedraičio ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. K. (toliau – E. K.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje už tai, kad 2018 m. vasario 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje su K. Ž. ir R. B., išlaužus namo lauko ir vidines duris, įsibrovė į patalpą – E. T. priklausančios negyvenamosios sodybos namą, iš kur pagrobė svetimą turtą, priklausantį E. T.: veidrodį 30 eurų vertės, radijo imtuvą „Elegija“ 70 eurų vertės, televizoriaus priedėlį „Flexbox T110 PVR“ 50 eurų vertės, badmintono rinkinį 40 eurų vertės, lauko žaidimą „Petanke“ 25 eurų vertės, 6 vnt. lėkščių 24 eurų vertės, žarijų groteles 10 eurų vertės, kepimo groteles 8 eurų vertės, lagaminą 25 eurų vertės, plaukų džiovintuvą „AEG“ 10 eurų vertės, 2 vnt. pagalvių ir antklodžių „Warm Hug“ 100 eurų vertės, 3 vnt. pagalvių ir antklodžių „Flokati“ 231 euro vertės, 5 vnt. rankšluosčių 20 eurų vertės, du patalynės komplektus 40 eurų vertės, patalynės komplektą 20 eurų vertės, sportinį kostiumą „Adidas“ 35 eurų vertės, sportines kelnes „Adidas“ 20 eurų vertės, sportinės kelnės „Armani“ 25 eurų vertės, megztinį 15 eurų vertės, megztinį 25 eurų vertės, tuo nukentėjusiajai E. T. padarė bendrą 798 eurų turtinę žalą,.

1.1. Be to, jis 2018 m. vasario 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje su K. Ž. ir R. B., įsibraudamas į E. T. priklausančios negyvenamos sodybos namą ir ūkinius pastatus, sugadino svetimą turtą, priklausantį E. T.: namo lauko durų įleidžiamą spyną 20 eurų vertės, lauko duris 70 eurų vertės, namo vidinių durų įleidžiamąją spyną 20 eurų vertės, vidines duris 100 eurų vertės, spintos duris 50 eurų vertės, kluono pakabinamą spyną 20 eurų vertės, lauko rūsio durų pakabinamą spyną 20 eurų vertės ir kilpą spynai pakabinti 20 eurų vertės, lauko virtuvės duris 70 eurų vertės bei išdaužė automobilio „Renault 11“ vairuotojo durelių stiklą 50 eurų vertės, tuo nukentėjusiajai E. T. padarė 440 eurų turtinę žalą.

1.2. Be to, jis 2018 m. vasario 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje su K. Ž. ir R. B., išlaužus namo lauko ir vidines duris, įsibrovė į patalpą – G. B. priklausančios negyvenamos sodybos namą, iš kur pagrobė svetimą turtą, priklausantį G. B.: televizorių „Samsung“ 600 eurų vertės, stalinį laikrodį 20 eurų vertės, varinę vazą 150 eurų vertės, medinę vazą 1000 eurų vertės, arbatos servizą 10 eurų vertės. Toliau tęsdama nusikalstamą veiką ir turėdama vieningą tikslą bei tyčią užvaldyti svetimą turtą, atrakinus garažo spyną namo viduje rastais raktais, įsibrovė į tos pačios sodybos ūkinį pastatą, iš kur pagrobė svetimą turtą, priklausantį G. B.: vejos šienavimo traktorių „Husgvarna LT 151“ su priekaba 2750 eurų vertės, nešiojamą žoliapjovę – krūmapjovę „Jonsered“ 400 eurų vertės, savaeigę žoliapjovę „MucClloCH“ 700 eurų vertės, elektrinį gręžtuvą 60 eurų vertės, elektrinį gręžtuvą 20 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką – gręžtuvą „Skill“ 8 eurų vertės, elektrinį pjūklą 60 eurų vertės ir metalinį kibirą su raktais 100 eurų vertės, 5 vnt. diskų metalui ir akmeniui pjauti, kurių 1 vnt. vertė 2 eurai, bendra vertė 10 eurų, tuo nukentėjusiajam G. B. padarė bendrą 5888 eurų turtinę žalą.

1.3. Be to, jis 2018 m. vasario 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje su K. Ž. ir R. B., įsibraudamas į G. B. priklausančios negyvenamos sodybos namą, sugadino svetimą turtą, priklausantį G. B. – namo filingines duris 400 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam G. B. padarė 400 eurų turtinę žalą.

2. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi E. K. buvo panaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

2.1. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo palikta galioti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis ir nurodyta, kad paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą taikyti 2 (dvejiems) mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2019 m. balandžio 5 d.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui kaltinamasis E. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį ir palikti jam anksčiau skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

3.1. Kaltinamojo teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino informaciją apie jo neatvykimą į teismo posėdį, kadangi apie neatvykimą į teismo posėdį jis buvo pranešęs iš anksto, o neatvykimo priežastis – sveikatos problemos. E. K. nurodo, kad prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, grąžino dalį brangių daiktų, atskleidė kitus asmenis, davė parodymus teisme ir nuo teismo nesislapsto.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė E. K. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą, teisingai įvertino visas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimui (pratęsimui) teisiškai reikšmingas aplinkybes, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119, 121 ar 122 normų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

6.1. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu analizuojant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. K. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ką neabejotinai patvirtina tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, taip pat jo, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, kita, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

6.2. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse nustatytų pagrindų. Tuo tarpu sutinkamai su BPK 125 straipsnio nuostatomis, teismas, skirdamas (ar pratęsdamas jos terminą) kardomąją priemonę – suėmimą, priima motyvuotą nutartį, kurioje be kitų duomenų privalo nurodyti suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlygas, vieną ar kelis BPK 122 straipsnyje nustatytus suėmimo skyrimo pagrindus ir juos motyvuoti.

6.3. E. K. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeistas kardomąja priemone – suėmimu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apylinkės teismas nurodė, kad keičiant kardomąją priemonę griežtesne, reikšmingos ne tik nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdžius, tačiau ir suėmimo skyrimo įstatyminis pagrindas. Bylos duomenimis E. K. anksčiau teistas, turi neišnykusį teistumą, nėra atlikęs Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės. Byloje esančios aplinkybės dėl kaltinamojo pastovios gyvenamosios vietos, to, kad jis turi nepilnametį vaiką, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad tai jį sulaikys nuo galimybės pasislėpti. Abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, teisinio pagrindo nėra.

6.4. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar apysunkių nusikaltimų, nurodytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

7. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. yra kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (apysunkiai nusikaltimai) ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (nesunkūs nusikaltimai) padarymo. Už minėtų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat buvo atsižvelgta ir į kitas, kaltinamąjį bei jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, dėl ko pagrįstai nustatyta, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, dėl ko kaltinamajam E. K. teisėtai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamajam E. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė suėmimu tinkamai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

nutarė:

kaltinamojo E. K. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisAlgirdas GiedraitisDaiva Jankauskienė