Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas vykdo centrinės institucijos funkcijas pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentą (EB) 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau ir Reglamentas) (Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 315 straipsnio 2 dalis; 2021 m. kovo 9 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. V-161 „Dėl centrinės institucijos funkcijų paskyrimo“). 2026 m. sausio 29 d. pareiškėjas per Antstolių informacinę sistemą (toliau ir AIS) pateikė vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. išduotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą Nr. VP-17641-676/2025, išduotą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-8613-676/2023 dėl 7993,30 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko A. Ž., išieškotas išlaikymo lėšas pervedant išieškotojui Vokietijos viešajam subjektui (Arbeiterwohlfahrt Landesverband Berlin e. V.), nes ši institucija dalį išlaikymo sumokėjo kaip vaikų išlaikymo išmokas K. Ž.. 2026 m. sausio 29 d. patvarkymu Nr. S-26-172-7677 antstolis Jonas Petrikas atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą, nes jis šiuo metu nevykdo vykdomųjų bylų, kuriose skolininkas yra A. Ž.. Nurodė, jog vėliausiai užvesta vykdomoji byla yra pas antstolį Aleksandrą Selezniovą, todėl pareiškėjas turėtų iš naujo teikti prašymą dėl vykdomosios bylos užvedimo. Pareiškėjas prašymą dėl vykdomosios bylos užvedimo pateikė per AIS, kuri automatiškai paskirsto vykdomąsias bylas antstoliams ir išieškotojas neturi jokių galimybių įtakoti šio paskirstymo proceso, neturi galimybės savo nuožiūra pasirinkti konkretaus antstolio, kuriam priskirti vykdomąjį dokumentą. Net jei išieškotojas pats pasirenka konkretų antstolį, kuriam teikti vykdomąjį dokumentą, tas antstolis atsisako priimti tiesiogiai siunčiamą dokumentą ir nurodo, jog vykdomieji dokumentai turi būti teikiami ir skirstomi tik per AIS. Pareiškėjas keturis kartus teikė vykdymui vykdomąjį dokumentą – 2025 m. rugsėjo 29 d. išduotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą Nr. VP-17641-676/2025 - tačiau visus keturis kartus vykdomasis dokumentas pakliuvo pas skirtingus antstolius ir visi jie atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą, motyvuodami, jog išieškojimą iš skolininko A. Ž. vykdo kiti antstoliai. Antstolis Jonas Petrikas 2026 m. sausio 29 d. patvarkymu atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą, nurodydamas, jog išieškojimą iš skolininko A. Ž. vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas. Paaiškėjo, jog išieškojimą iš skolininko A. Ž. vykdo ne tik Aleksandras Selezniovas, bet ir kiti antstoliai - Brigita Tamkevičienė, Vida Daugirdienė, Brigita Palavinskienė, Reda Vizgaudienė, Giedrius Jonauskas. Kadangi pareiškėjas neturi galimybės įtakoti, kam atiteks vykdomasis dokumentas, jis yra priverstas teikti vykdomąjį dokumentą pakartotinai - taip yra vilkinamas išieškojimo pradėjimas, naudojami centrinės institucijos žmogiškieji ištekliai, nors iš esmės nėra jokių teisinių kliūčių dokumento vykdymui. Skolininko gyvenamoji vieta yra K. mieste. Antstolio Jono Petriko veiklos teritorija yra Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono ir Palangos miesto apylinkių teismų veiklos teritorijos. Taigi skolininko gyvenamoji vieta patenka į antstolio Jono Petriko veiklos teritoriją, tad nėra pagrindo atsisakyti pradėti išieškojimą pagal CPK 651 straipsnį. Pagal Reglamento nuostatas ir prisiimtus įsipareigojimus, Lietuvos vykdančios institucijos - antstoliai - turi pareigą kuo skubiau pradėti priverstinį išieškojimą ir užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į išlaikymą. Antstoliai, atsisakydami priimti vykdomąjį dokumentą dėl nepagrįstų priežasčių, pažeidžia šią teisę. Jei antstolis gali atsisakyti priimti bet kokį vykdomąjį dokumentą, motyvuodamas, jog skolininko skolas jau išieško kiti antstoliai, tokia sistema sudaro galimybę antstoliui atsirinkti norimas vykdyti bylas ir sukuria galimybę piktnaudžiauti teise nepriimti dokumento vykdyti. Pažymėjo, jog jei antstoliai įžvelgia trūkumų automatinėje bylų skirstymo sistemoje, šias problemas antstoliai turi spręsti bendradarbiaudami su Antstolių rūmais, o ne atsisakydami vykdyti išieškojimą. Išieškotojai neturi jokios įtakos bylų paskirstymui, todėl yra pažeidžiamos jų teisės į skolos išieškojimą, kai tą patį vykdomąjį dokumentą reikia daug kartų pakartotinai teikti vykdymui, iki kol galų gale jis paklius pas „tinkamą“ antstolį. Todėl prašo panaikinti antstolio 2026 m. sausio 29 d. priimtą patvarkymą Nr. S-26-172-7677 ir užvesti vykdomąją bylą.

3. Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2026 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. S-26-172-8752 skundo netenkino ir perdavė nagrinėti teismui.