Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taip pat pažymima, jog atsakyme nieko nepasisakyta, kodėl pareiškėjos pasiūlyme ir prašyme nurodyti konkretūs argumentai Savivaldybei kaip planavimo organizatoriui nėra priimtini (pvz. nepasisakyta dėl pareiškėjos argumento, kad sklypas ribojasi su greito eismo A1 kategorijos (duomenys neskelbtini) g., jis nėra patrauklus kaip gyvenamoji teritorija). Pareiškėjai kyla abejonių, ar rengiant bendrojo plano pakeitimus buvo atlikta teritorijos, kurioje yra sklypas, būklės analizė bei specialiomis urbanistinėmis žiniomis grindžiamas jos planavimas, nes remiantis 2018-08-06 Savivaldybės atsakymu sklypas pateko į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną. Vėliau, po pareiškėjos skundo, vykdant privalomąjį nurodymą sklypas pateko į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną (kaip yra ir šiuo metu galiojančiame bendrajame plane). Mano, jog teritorijos, kurioje yra sklypas planavimas atliktas paviršutiniškai, neįsigilinant į konkrečią urbanistinę situaciją. Pareiškėjai pateiktas visiškai nemotyvuotas atsakymas, kuris akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų. Pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos pozicija, kad atsakyme išsamiai ir motyvuotai paaiškintas pasiūlymų nepriimtinumas, nes jame neužsimenamo, kodėl pareiškėjos pasiūlymai nėra priimtini), todėl Inspekcijos sprendimas taip pat naikintinas.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose (LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-169/2012). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo teismas vertinti neturi teisės (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Nors pareiškėja skunde teigia, jos sprendimas prieštarauja teisės aktų normoms, šio pozicijos niekaip nepagrindžia. Bendrasis planas yra baigiamojo etapo, kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje (ši stadija nėra baigta), todėl byloje turėtų būti nagrinėjama tik tai, ar buvo pateikti pakankami, aiškūs pareiškėjos pasiūlymų atmetimo motyvai.

Sklypas yra gyvenamojoje zonoje, kairiajame (duomenys neskelbtini) upės krante, vakarinėje pusėje ribojasi su greito eismo A1 kategorijos (duomenys neskelbtini) g., o rytinė sklypo dalis ribojasi su individualių namų kvartalu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypo teritorija yra su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, taip pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais, dar 2007-02-14 Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą Nr.1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015- m. ir jo sprendinių patvirtinimo“, kuriuo priimtas sprendimas ginčo teritorijai nustatyti vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną (JOČ-7-1). Nustatant tam tikras funkcines zonas planavimo organizatorius vertina atitinkamą teritoriją kaip visumą, o ne atskirus jame esančius sklypus. Bendrojo plano sprendiniuose sklypai nėra formuojami, neperformuojami ir nekeičiamos esamos, neprojektuojamos naujos sklypų ribos.

Pagrindinio brėžinio Panerių seniūnijos reglamentų lentelėje nurodomi į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną patenkančių žemės sklypų galimi žemės naudojimo būdai. Pareiškėjai yra suteikta informacija, kad pagal rengiamą bendrąjį planą vienas iš numatytų žemės naudojimo būdų – komercinės paskirties objektų teritorijos. Tokia teritorija skirta viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams. Todėl Savivaldybės sprendimas neatsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymą niekaip jos teisių neriboja ir nepažeidžia.

Kaip numatyta Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte gamtos apsauga priskirtina prie visuomenės (viešojo) intereso, rengiant bendrąjį planą turi būti atsižvelgiama į visus visuomenės interesus, t.y. vadovavimasis tik vienu interesu (pareiškėjos pageidavimu ginčo sklypų teritorijose numatyti paslaugų funkcinę zoną) prieštarautų darnios plėtros principams.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens Inspekcijos atstovas prašė skundą atmesti, o dalyje palikti nenagrinėtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2018-10-31 Savivaldybės rašto Nr. A51-94460/18(3.3.16.1E-EM4), kuriuo nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos pasiūlymą ir prašymą dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo, ir 2018-12-03 Inspekcijos sprendimo Nr. (23.2)-2D-17332 netenkinti pareiškėjos skundo, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat Savivaldybės įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pasiūlymą ir prašymą bei Inspekcijos įpareigojimo spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo už 2018-09-11 privalomojo nurodymo Nr. PN-1115 nevykdymą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018-01-08 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su pasiūlymu dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo, nurodydama, jog jai kartu su kitais asmenimis priklauso 2,3439 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiaurinėje pusėje ribojasi su greito eismo A1 kategorijos (duomenys neskelbtini) g., rytinė sklypo dalis ribojasi su vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų kvartalu. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu bendruoju planu didžioji sklypo dalis patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos funkcinę zoną, įvertinus teritorijos urbanistinę ir gamtinę aplinką, atsižvelgus į esamą inžinerinę infrastruktūrą bei funkcionuojančią susisiekimo sistemą, sklypas turi visas galimybes būti vystomas kaip komercinės paskirties teritorija. Prašo rengiant bendrojo plano sprendinių konkretizavimo stadiją, teritorijoje, kurioje yra sklypas numatyti miesto dalies centro zoną arba tokią teritorijos funkcinę zoną, kurioje, pagal teritorijos naudojimo tipą, būtų nustatyta paslaugų teritorija (I t. b.l. 8-9, 10-15). 2018-07-19 prašymu pareiškėja prašė dar kartą apsvarstyti 2018-01-07 pasiūlymą (I t. b.l. 41-42).

Savivaldybė 2018-08-06 raštu Nr.A51-66540/18(3,3,16.1E-EM4) pareiškėjai nurodė, jog į pasiūlymą nėra atsižvelgta (I t. b.l. 32). Nesutikdama su šiuo raštu pareiškėja skundu kreipėsi į Inspekciją, kuri 2018-09-17 rašte Nr.2D-12831 nurodė, kad nustatė pažeidimus vykdant bendrojo plano viešinimo procedūras. Planavimo organizatoriui buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-1115 įpareigojant pašalinti pažeidimus. Pažymima, jog pareiškėjos pasiūlymas buvo atmestas nemotyvuotai, nepaaiškinus pasiūlymo nepriimtinumo priežasčių, pažeisti Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 6.4.2 papunkčio ir TPĮ 37 straipsnio 2 dalies reikalavimai (I t. b.l. 27-28, 29-31).

Savivaldybė 2018-10-31 rašte Nr. A51-66540/18(3.316.1E-EM4) nurodė, jog vykdydama privalomąjį nurodymą, išnagrinėjo pareiškėjos pasiūlymus iš naujo ir teikia naują atsakymą. Informavo, kad į pareiškėjos pasiūlymą ginčo žemės sklypą priskirti paslaugų funkcinei zonai neatsižvelgta. Nurodyta, kad pagal galiojančio bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto Vilniaus miesto tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr.1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015- m. ir jo sprendinių patvirtinimo“, sprendinius, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) upės numatyta vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji funkcinė zona. TPĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas visuomenės (viešasis) interesas teritorijų planavimo procese. Pažymima, jog pareiškėjos pasiūlymas grindžiamas fizinių asmenų interesu dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje, tačiau savivaldybė privalo įvertinti ir viešojo intereso aspektus. Konkrečiu atveju savivaldybė priėmė sprendimą prioritetu laikyti visuomenės gyvenimo kokybę, gamtos apsaugą, darnaus kraštovaizdžio formavimą pagal teritorijų planavimo ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, lemiančius darnią plėtrą kuriant gyvenamosios aplinkos ir visaverčio gyvenimo sąlygas. Tuo tikslu rengiant bendrojo plano sprendinius ir siekiant planavimo proceso tęstinumo (TPĮ 50 str.) teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) upės numatoma vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji funkcinė zona – pastatai iki 3 aukštų, užstatymo intensyvumas 0,8 (UI). Pažymėjo, kad šioje funkcinėje zonoje pagal rengiamą bendrąjį planą vienas iš numatytų vienas iš numatytų žemės naudojimo būdų – komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl komercinės paskirties objektų statyba šioje funkcinėje zonoje galima. Sklype nėra parengta kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų ar specialiųjų), todėl pareiškėjos teisės nėra ir negali būti varžomos.

Inspekcija atsakydama pareiškėjai 2018-12-03 rašte Nr. (23.2)-2D-17332 nurodė, jog pakartotinai išnagrinėjęs pasiūlymus ir atsakymą pateikęs 2018-10-31 raštu planavimo organizatorius įvykdė privalomojo nurodymo reikalavimus.

Pagal TPĮ 37 straipsnio 2 dalį (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2018-05-01 iki 2018-10-31, taip pat nuo 2018-11-01 galiojančia aktualia akto redakcija) planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Analogiškas nuostatas įtvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2016-11-09 iki 2018-10-31 ir aktualia redakcija galiojančio nuo 2018-11-10) 6.4.2 papunktis.

Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad teismas, nagrinėdamas Savivaldybės administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).

Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus nagrinėjamoje byloje daro išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į jos pasiūlymą ginčo sklype nekeisti dabar galiojančios vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji funkcinės zonos. Įvertinus pareiškėjos skundžiamo Savivaldybės 2018-10-31 rašto turinį, taip pat apimtį, darytina išvada, jog jie patvirtina atsakymo išsamumą. Pareiškėja bendrojo plano organizatoriui pateikė vieną pasiūlymą (sklype numatyti tokią teritorijos funkcinę zoną, kurioje, pagal teritorijos naudojimo tipą, būtų nustatyta paslaugų teritorija) į kurį gavo atsakymą, jog į pasiūlymą nėra atsižvelgiama. Savivaldybė taip pat išdėstė atsisakymo atsižvelgti faktinius motyvus (būtinybę įvertinti viešojo intereso aspektus, prioriteto teikiamą visuomenės gyvenimo kokybei, gamtos apsaugai, darnaus kraštovaizdžio formavimui, darniai plėtrai kuriant gyvenamosios aplinkos ir visaverčio gyvenimo sąlygas, planavimo proceso tęstinumą) ir teisinius motyvus (TPĮ 8 straipsnis, 50 straipsnis).

Pareiškėjos skundo teismui turinys patvirtina, kad pareiškėja suprato pasiūlymo atmetimo motyvus ir iš esmės nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio. Pareiškėja nurodo, kad Savivaldybė nieko nepasisakė dėl jos argumento, jog sklypas ribojasi su greito eismo A1 kategorijos (duomenys neskelbtini) g. ir nėra patrauklus kaip gyvenamoji teritorija. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka, kadangi ginčijamame 2018-10-31 rašte pasisakoma, jog ginčo teritorija yra ne tik prie (duomenys neskelbtini) g. bet tarp šios gatvės ir (duomenys neskelbtini) upės, kur pagal galiojančio bendrojo plano sprendinius yra numatyta vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji funkcinė zona. Rašte taip pat nurodomos teisės normos TPĮ 8 straipsnis detaliai reglamentuojantis kas sudaro viešąjį interesą teritorijų planavime, taip pat 50 straipsnis nustatantis būtinybę įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Įvertinus pareiškėjos skundo argumentus matyti, jog pareiškėja kelia ne motyvų nebuvimo, bet jų pakankamo ir išsamumo klausimus. Sutiktina su pareiškėjos argumentu, jog atsiliepime atsakovė dar labiau detalizavo savo motyvus ir atsakymą motyvavo detaliau, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad motyvų išsamumas skundžiamame 2018-10-31 buvo pakankamas. Pareiškėja ne nežinojo skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų, o siekė juos dar detalizuoti. Pareiškėjos nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizuoja, nes, kaip minėta, pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Savivaldybė įvertino pareiškėjos pasiūlymą, jį išanalizavo ir pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus paaiškinimus, kodėl pasiūlymai atmetami. Pareiškėjos skundą išnagrinėjusi Inspekcija taip pat pagrįstai nusprendė, jog Savivaldybė pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos pasiūlymą ir prašymą, pateikė pagrįstą ir motyvuotą atsakymą. Pareiškėjos ginčijami sprendimai negali būti panaikinti skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjos skundas dalyje dėl sprendimų panaikinimo ir Savivaldybės įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti jos pasiūlymą ir prašymą atmetamas kaip nepagrįstas.

Ketvirtuoju skundo reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti Inspekciją spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo už 2018-09-11 privalomojo nurodymo Nr. PN-1115 nevykdymą.

Teismas pažymi, jog pareiškėjos teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-369-1062/2018). Savo ruožtu aktai, neturintys įtakos besikreipiančių į teismą asmenų teisėms ir pareigoms, nesukeliantys jiems materialinių teisinių padarinių, negali būti administracinės bylos dalyku.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ketvirtuoju skundo reikalavimu siekia, kad Inspekcija spręstų dėl administracinės atsakomybės taikymo už 2018-09-11 privalomojo nurodymo nevykdymą, kurį netenkindama pareiškėjos skundo 2018-12-03 sprendimu Inspekcija pripažino įvykdytu. Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 6 straipsnį teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo viešinimo ir derinimo stadijų valstybinę priežiūrą atlieka valstybinės priežiūros institucijos, kurioms suteikta teisė spręsti, ar teritorijų planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Spręsti dėl privalomojo nurodymo įvykdymo (neįvykdymo), taip pat atsakomybės taikymo už privalomojo nurodymo nevykdymą teisė suteikta tik pačiai Inspekcijai, kuri gavusi subjekto, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas, raštą, kad jis yra įvykdytas, sprendžia, ar jis yra įvykdytas, ir tuo atveju, jei jis nėra įvykdomas kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo jį įvykdyti (Priežiūros įstatymo 6¹ str. 5 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimai dėl Inspekcijos įpareigojimo spręsti dėl atsakomybės taikymo už privalomojo nurodymo nevykdymą, nesukelia pareiškėjai jokių teisinių padarinių, todėl pareiškėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą su savarankišku reikalavimu įpareigoti Inspekciją spręsti dėl atsakomybės taikymo už privalomojo nurodymo nevykdymą (kurį Inspekcija laiko įvykdytu, o jo įvykdymą pareiškėja ginčija teisme).

Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ 103 str. 1 d. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu nustatoma, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos skundo reikalavimas dėl atsakomybės taikymo už privalomojo nurodymo nevykdymą, nesukelia pareiškėjai jokių teisinių padarinių, šioje dalyje pareiškėjos skundas neturėjo būti priimtas nagrinėti, todėl administracinė byla pagal pareiškėjo skundą nutrauktina

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 str. 1 d., 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjos I. S. skundą dėl Inspekcijos įpareigojimo taikyti administracinę atsakomybę už privalomojo nurodymo nevykdymą nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.