Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-832-594/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-19
Bylos Nr.
1S-832-594/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
E. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-832-594/2017Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19; (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. G. (toliau – E. G.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. G. skundas dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) nutarimo Nr. 81/04-679, netaikyti E. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas 2013 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį - 3 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Pagal 2015 m. gruodžio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį E. G. 2015 m. gruodžio 31 d. buvo lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi E. G. buvo pasiųstas atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-13 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – vienerių metų 4 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo. 2016 m. gruodžio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi patikslinta 2016 m. birželio 27 d. nutartis: neatlikta bausmė 1 metai 3 mėnesiai 28 dienos laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2016 m. liepos 25 d., bausmės pabaiga – 2017 m. lapkričio 22 d. 2017 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-679, nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam E. G.. Dėl šio nutarimo nuteistasis E. G. Marijampolės apylinkės teismui pateikė skundą, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Skundu apygardos teismui nuteistasis E. G. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - panaikinti 2017 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-679 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, bausmė jam jau buvo paskirta nuosprendžiu, tuo tarpu kokią bausmės dalį atlikus galima taikyti lygtinį paleidimą nustato BVK, todėl lygtinio paleidimo netaikymas prieštarauja BVK 157 straipsniui. Nurodoma, kad nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą, pataisos namuose yra skatintas 2 kartus, turi nuolatines pajamas, kadangi dirba VĮ ,,Mūsų amatai“ katilinės kūriku, pataisos namuose mokėsi suaugusiųjų mokymo centre. Neatliktas bausmės laikas yra 2 mėnesiai. Nurodoma, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės, o tik bausmės atlikimo sąlygų sušvelninimas, kurio metu taikomos tam tikros priemonės ir apribojimai, kurie padeda pasiekti bausmės tikslus. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš bylos nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis E. G. yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalųjį pagrindą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau vien formalaus pagrindo, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo nepakanka, todėl vertinama visuma aplinkybių charakterizuojančių nuteistąjį ir leidžiančių teismui spręsti dėl asmeniui taikytino lygtinio paleidimo. Taip pat vertinama nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, kuri šiuo metu yra 91 balas, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Visgi, vidutinė rizikos grupė nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, juo labiau, kad vertinamu atveju pakartotinio nusikalstamumo rizika artima aukštai. Be to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, kiekvienu atveju vertinama asmens, kuris yra pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, asmenybė. Būtina nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinančią nuteistojo elgesio korekciją, leidžiančią daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tai nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nors skunde nuteistasis nurodo, kad jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, kadangi yra atlikęs privalomą bausmės dalį, yra tik skatintas, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių E. G. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, nenustatyta.Konstatuojant šią išvadą visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutinkamai su 2017 m. rugpjūčio 3 d. Socialinio tyrimo išvadomis, vis dar išskiriami nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, neabejotinai galintys paskatinti nusikalsti ir ateityje. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant nuteistojo elgesį visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, o ankstesni nuteistojo patyrimai vertinant juos bausmės atlikimo laikotarpiu leidžia spręsti apie nuteistojo nepakankamą elgesio korekciją teigiama linkme. Esant nustatytiems nuteistojo elgesį neigiamai apibūdinantiems kriminogeniniams veiksniams, sprendžiant tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu įvertinus E. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo vis tik nėra. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, praeityje nuteistasis ne kartą teistas, daromų nusikaltimų motyvai susiję su alkoholio vartojimu bei finansinės naudos siekimu. Nuteistasis turi polinkį vartoti per didelius kiekius alkoholio, laisvėje pasitaikydavo ilgalaikių alkoholio vartojimo epizodų. Alkoholio vartojimas turi tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui, kadangi ilgą laiką girtaudamas, jis praleidžia visas turimas lėšas, o jų stygius skatina pakartotinai nusikalsti. Nors nuteistasis teigia suprantantis alkoholio jam daromą žalą, tačiau savo problemas yra linkęs sumenkinti, teigdamas, jog neturi kito pasirinkimo. Be to, alkoholio vartojimas buvo fiksuotas ir ankstesniu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, kas rodo, jog nuteistajam yra sunku ilgesnį laiką laikytis jam taikomų apribojimų. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nesilaikė jam paskirtų apribojimų, tokiu būdu parodydamas savo abejingą ir neigiamą požiūrį į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą ir dėl to teismas neturi pagrindo pasitikėti nuteistuoju. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintinas ir E. G. gyvenimo stilius ir draugai, kas, sutinkamai su 2017 m. rugpjūčio 3 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vėlgi išskiriama kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, E. G. nesilaiko tam tikrų gyvenimo normų, lengvai pasiduoda kitų asmenų įtakai, tam tikrose situacijose yra lengvatikis, pasiduodantis kitų manipuliacijoms, kurios yra nukreiptos į nusikalstamų veikų darymą. Be to, nuteistojo elgesyje stebimos įsigalėjusios asocialaus elgesio nuostatos. Nuteistasis pripažįsta, kad laisvėje elgiasi nerūpestingai ir neatsakingai neapgalvodamas savo rizikingų veiksmų pasekmių. Dėl tokio nuteistojo elgesio darytina išvada, kad nuteistasis išėjęs iš pataisos namų, kur jo elgesys yra griežtai kontroliuojamas, nemato prasmės suvaržyti savo elgesio dėl aplinkoje galiojančių moralinių nuostatų ir bendrų elgesio taisyklių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis ne tik nesistengia kontroliuoti savo veiksmų, tačiau ir negali paaiškinti kodėl taip elgiasi, neapsvarsto veiksmo ir atoveiksmio aplinkybių. E. G. būdingas agresijos panaudojimas prieš kitus asmenis, tačiau savo problemines sritis jis linkęs sumenkinti, dėl jų kaltinti aplinką ir alkoholio vartojimą. Problemų sprendimas nukreiptas tik į asmeninius poreikius, nepaisant kitų asmenų ir aplinkos, konstruktyvių problemų sprendimų numatęs nėra. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog teistumas, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, nuteistajam nėra pirmasis, jis ir anksčiau yra buvęs teistas, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog nagrinėjamu atveju paleistas į laisvę lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptartų duomenų kontekste, vertinant ne tik nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus, bet ir mąstymą, elgesį, lėšų tvarkymą matoma, kad nuteistojo darbinė patirtis nėra didelė, su ilgais nedarbo epizodais, kas vienareikšmiškai apsunkina įsidarbinimo galimybes išėjus į laisvę, juo labiau, kad dalis lėšų skirtų pragyvenimui laisvėje buvo gaunamos neteisėtais būdais. Ilgalaikių taupymo planų nuteistasis neturėjo, tokiu būdu nepriteklius gali paskatinti pakartotinai nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų bei taikomų apribojimų. Nors šiuo metu nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirba, tačiau vertinant tai aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo ir Komisijos sprendimais atsisakyti taikyti E. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir pataisos namuose nuteistajam skirtas paskatinimas už gerą elgesį bei pastangos pataisos namuose mokytis. Šios aplinkybės, nors ir rodo tam tikrą elgesio korekciją, tačiau leidžia teigti tik tiek, kad nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo ir šiuo metu elgiasi taip kaip ir turėtų elgtis nuteistieji pataisos namuose, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje E. G. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuojama, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo E. G. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama ir jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo E. G. skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė