Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-23 · Civilinė byla Nr. 2A-51-567/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-23
Bylos Nr.
2A-51-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
(nepasirinktas)
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
Ieškovas
R. Z.
Atsakovas
I. M., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 22.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3.; 134. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ir atsakovo I. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-310-588/2011 pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovams I. M., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. Š. dėl vekselio ir notaro vykdomojo įrašo vekselyje pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais 2010-02-02 paprastąjį vekselį 8000 Lt sumai bei notarės 2010-07-23 vykdomąjį įrašą Nr. I-5610 šiame vekselyje. Ieškovė nurodė, kad 2010-08-16 gavo atsakovo I. M. 2010-07-13 pareiškimą dėl reikalavimo sumokėti 8000 Lt pagal 2010-02-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tačiau tokio vekselio atsakovui ji niekada nebuvo pasirašiusi ir išdavusi, t.y. nebuvo ieškovės valios pasirašyti ir išduoti vekselį. Ieškovė pažymėjo, kad 2010-01-24 atsakovas suteikė jai 10000 Lt paskolą, kurios grąžinimui užtikrinti 2010-03-22 ieškovė pasirašė atsakovo iš anksto užpildytą vekselį 3330 eurų sumai, jame nurodant išrašymo datą – 2010-01-24 bei apmokėjimo terminą iki 2010-04-24. 2010-03-22 pasirašant šį vekselį, atsakovas taip pat pateikė užpildytą vekselio blanką 8000 Lt sumai, reikalaudamas, kad ieškovė pasirašytų vekselį už jo patirtas išlaidas rūpinantis Lenkijos įmonės Wentylacje Ciecholoweski & Zacharewicz reikalais, kurių akcininkai yra ieškovė ir atsakovas. Kadangi susitarimo dėl tokių išlaidų apmokėjimo nebuvo, ieškovė suplėšė atsakovo pateiktą vekselį 8000 Lt sumai, tačiau išsaugojo suplėšytas dalis, šio vekselio blankas iš esmės identiškas ieškovės ginčijamam 2010-02-02 vekseliui. Nurodė, kad 2010-03-22 pasirašyto vekselio apmokėti nustatytais terminais atsakovas nepateikė, tačiau 2010-05-25 atsakovo reikalavimu ieškovė pasirašė kitą vekselį – 3440 eurų sumai, vietoj pirminio vekselio 3330 eurų sumai, įtraukiant į skolą palūkanas už paskolą, naujame vekselyje buvo nurodyta data – 2010-01-24, o pirminis vekselis buvo grąžintas ieškovei ir jos suplėšytas. 2010-05-25 pasirašytą paprastąjį vekselį, 2010-01-24 data 3440 eurų sumai atsakovas pateikė ieškovei apmokėjimui, o po to – ir išieškojimui pagal notarės vykdomąjį įrašą. Ieškinio pateikimo dienai antstolė vykdo išieškojimą pagal šį vykdomąjį įrašą. Ieškovė pažymėjo, kad ginčijamo 2010-02-02 paprastojo vekselio atsiradimo aplinkybės jai nežinomos, tačiau šis vekselis niekada nebuvo atsakovės išduotas ir pasirašytas, vekselyje jo išdavimo data, mokėjimo terminas įrašyti ne ieškovės, taip pat ir jos vardas, pavardė, asmens kodas nėra ir negalėjo būti įrašyti ieškovės, todėl šis vekselis buvo arba I. M. padirbtas, arba atsakovas galėjo duoti ieškovei vekselio blanką pasirašyti kartu su kitais jos pasirašytais vekseliais, kaip jų antrą egzempliorių, todėl vekselis pripažintinas negaliojančiu. 2010-08-16 gavusi paštu I. M. 2010-07-13 pareiškimą dėl reikalavimo sumokėti 8000 Lt pagal ginčijamą vekselį, tą pačią dieną ieškovė nuvyko į antstolės B. P. kontorą, kuriai buvo pateiktas vykdymui vykdomasis įrašas ieškovės atsakovui išduotame 2010-01-24 datuotame paprastajame vekselyje 3440 eurų sumai. Ieškovei buvo įteiktas raginimas įvykdyti vykdomąjį įrašą, kurio atsakovui ieškovė nebuvo išrašiusi. Ieškovė teigia, jog dėl jos valios trūkumo ir 2010-02-02 vekselio negaliojimo, notarė negalėjo daryti vykdomojo įrašo minėtame vekselyje, nes atsakovas nesilaikė išieškojimo pagal vekselį procedūrų. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. 1 d. numato, jog vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ per tiek pat laiko po vekselio pateikimo apmokėti. Išduodama vykdomąjį įrašą pagal atsakovo I. M. pateiktus dokumentus, notarė L. Š. pažeidė Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 p. bei Notariato įstatymo 2 str. 1 d. normas (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. 1 d., Notariato įstatymo 2 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas I. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išduotame paprastajame neprotestuotiname vekselyje 8000 Lt sumai, įrašytas ieškovės vardas, pavardė, asmens kodas, jos tapatybės kortelės numeris, yra jos parašas. Vekselis visiškai atitinka LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas. Ieškovė savo ranka įrašė vardą, pavardę, asmens kodą, tapatybės kortelės Nr., bei pasirašė. Vekselio pasirašymą matė liudininkė D. Č.. Vekselis pasirašytas adresu Konstitucijos pr. 23, Vilniuje, viešbutyje „Reval“. Išieškojimo pagal vekselį procedūra atlikta pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas bei notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. 1 d., 47 str. 1 d.).

Atsakovė Vilniaus miesto 1 notarų biuro notarė L. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad ginčijamame vekselyje jo mokėjimo terminas buvo apibrėžtas konkrečiu laiko tarpu nuo vekselio išrašymo iki galutinės apmokėjimo datos, todėl vekselio turėtojas privalėjo pateikti vekselį apmokėti paskutinę mokėjimo termino dieną ar per dvi po jos einančias darbo dienas. Atsakovas vekselį mokėtojui, kuris kartu yra ir vekselio davėjas, apmokėti pateikė, reikalavimą išsiųsdamas registruotu laišku per Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą, pranešime nurodydamas, kad bus išduotas vykdomasis įrašas bei pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš vekselio davėjo, t.y. konstatuota, kad vekselio mokėtojas vekselio yra neapmokėjęs. Pažymėjo, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. 1 d. nuostata pareikalauti iš vekselio turėtojo pateikti atskirą pranešimą įsipareigojusiems pagal vekselį asmenims apie tai, kad vekselis neapmokėtas, yra reikalinga tik tuo atveju, kai vekselio davėjas ir kiti pagal vekselį įsipareigoję asmenys nesutampa (šiuo atveju vekselio mokėtojas kartu yra jo davėjas, todėl antrą kartą jam pranešinėti, jog vekselio jis neapmokėjęs nereikia) ar kai vekselis mokėtinas jį pateikus ar per tam tikrą laiką po pateikimo, t.y. kai vekselio mokėtojui nežinomas konkretus terminas ar konkreti data, kada jis privalo apmokėti vekselį (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. 1 d., 47 str. 1 d., 55 str. 1 d. 3 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-08-10 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės R. Z.: 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų - atsakovui I. M.; 31 Lt bylinėjimosi išlaidų – valstybės naudai; panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-09-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/13668 dėl išieškojimo iš skolininkės R. Z., vykdomų antstolės B. P., pagal Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą, išduotą 2010-07-23 dėl 8086,25 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo sustabdymą. Teismas nustatė, kad 2010-02-02 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, išduotu ir pasirašytu R. Z., mokėtoja R. Z. iki 2010-07-12 įsipareigojo sumokėti I. M. 8000 Lt sumą (1 t., b.l. 31). 2010-07-13 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. persiuntė ieškovei R. Z. šio 2010-02-02 paprastojo neprotestuotino vekselio kopiją kartu su atsakovo I. M. pareiškimu, kuriame jis nurodė, kad pagal LR Įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymą ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 p., reikalauja apmokėti 8000 Lt pagal 2010-02-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį įsipareigojo apmokėti iki 2010-07-12, taip pat informavo, kad bus išduotas vykdomasis įrašas ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas (1 t., b.l. 5-6). Šiuos notarės siųstus dokumentus ieškovė gavo 2010-08-16 (1 t., b.l. 11-12). 2010-07-23 notarė L. Š. 2010-02-02 vekselio pagrindu padarė vykdomąjį įrašą vekselyje, reg. Nr. 1-5610, kuriuo pareikalavo iš R. Z. išieškoti paprasto neprotestuotino vekselio turėtojo I. M. naudai nesumokėtą vekselio sumą: 8000 Lt su priklausančiomis 6 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo mokėjimo termino pasibaigimo, o taip pat notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą – 52 Lt bei pranešimo siuntimo išlaidas – 34,25 Lt, viso 8086,25 Lt su priklausančiomis palūkanomis (1 t., b.l. 30). Šis vykdomasis įrašas buvo pateiktas ir priimtas vykdyti antstolės B. P., kuri 2010-08-10 ieškovei išsiuntė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą – Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2010-07-23 vykdomąjį rašą Nr. 1-5610 dėl 8086,25 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš R. Z., raginimą įvykdyti sprendimą ir sumokėti per 10 dienų vykdomajame įraše nurodytą pinigų sumą – 8124,92 Lt skolą, o taip pat siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/13668 (1 t., b.l. 8-10). Teismas pažymėjo, kad vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas, valinis veiksmais, todėl vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. LR CK 1.91 str. 1 d. numato galimybę pripažinti sandorį negaliojančiu dėl apgaulės. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, t.y. sandorio šalies tylėjimu, aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimu, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti. Apgaulė yra ir tada, kai asmuo pats neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio esmę, aplinkybes, o kita sandorio šalis, žinodama tai ir naudodamasi suklydimu, sudaro sandorį. Siekiant konstatuoti sandorio neteisėtumą apgaulės pagrindu, reikia nustatyti: kokia buvo tikroji sandorį sudariusio subjekto (šiuo atveju - ieškovės) valia sudarant sandorį; ar buvo to subjekto valios trūkumas (yda); jeigu taip, tai ar jo atsiradimas priklausė nuo kitos sandorio šalies ir (arba) trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų; taip pat ar suklaidinimas buvo esminis. Dėl apgaulės sandorį galima pripažinti negaliojančiu: 1) kai apgaulė lėmė sandorio sudarymą, o nesant apgaulės sandoris nebūtų sudarytas; 2) apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo. Be to, vertinant, ar ieškovas buvo suklaidintas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, yra taikytinas protingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.), t.y. šalies, teigiančios, jog ji apgauta, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus ir atidaus žmogaus elgesį esant analogiškoms aplinkybėms. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė jokių konkrečių atsakovo I. M. nesąžiningų ir klaidinančių ieškovę veiksmų ar tyčinio svarbių aplinkybių nuslėpimo, sąlygojusių ieškovės sudaryto vienašalio sandorio – vekselio – sudarymą, kurioms esant ieškovė nebūtų sudariusi sandorį, savo teiginių dėl jos valios išduoti ir pasirašyti 2010-02-02 paprastąjį vekselį nebuvimo nepagrindė jokiais įrodymais, išskyrus savo pačios paaiškinimus, kurie negali būti laikomi pakankamais sandorio pripažinimui negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu. Teismas pažymėjo, jog byloje esančių įrodymų visuma, teismui juos kompleksiškai įvertinus, vadovaujantis laisvo įrodymų vertinimo principu, taip pat įrodymų tikėtinumo bei pakankamumo laipsnio standartais civiliniame procese (CPK 185 str.), neleido daryti išvados, jog ieškovės ginčijamas vekselis, kaip ji teigia, buvo atsakovo padirbtas, jog ieškovė jo nepasirašė ir neišdavė ar šis vekselis buvo atsakovo jai duotas pasirašyti kartu su kitais jos pasirašytais vekseliais ar dokumentais, kaip jų antrasis egzempliorius. Vekselis buvo išrašytas ir pasirašytas vien tik pačios ieškovės, t.y. buvo sudarytas vienašalis sandoris, nedalyvaujant sandoryje jokiems kitiems asmenims, ir savo valią išreiškus vien ieškovei. Ieškovė 2010-02-02 vekselyje įrašydama savo asmens duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą, asmens tapatybės kortelės numerį, taip pat uždėdama savo parašą, rašytine forma patvirtino, kad įsipareigoja iki 2010-07-12 sumokėti I. M. 8000 Lt atitinkamoje mokėjimo vietoje, kad atleidžia vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą ir pan. Ieškovė R. Z. pati savo ranka vekselyje įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, asmens tapatybės kortelės numerį ir šiame vekselyje pasirašė. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės teiginys, kad ji nieko nerašė ir nepasirašė 2010-02-02 vekselyje, kad vekselis yra suklastotas, t.y. kad jame suklastoti jos rankraštiniai įrašai, atmestinas, kaip nepagrįstas ir paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos 2011-05-10 Ekspertizės akte Nr. 11-447(11) konstatuota, kad tyrimui pateiktame 2010-02-02 paprastajame vekselyje, eilutėje „vekselio mokėtojo vardas, pavardė, asmens kodas, parašas“ įrašus parašė ir šalia pasirašė būtent R. Z. (1 t., b.l. 142-146). Netikėti šios teismo paskirtos ekspertizės išvadomis teismas neturi pagrindo, kadangi jos buvo padarytos ekspertams atlikus išsamų ir detalų tyrimą, kurio metu vekselyje esantys įrašai buvo tikrinami su tyrimui pateiktais R. Z. rašysenos pavyzdžiais kituose jos pačios tyrimui pateiktuose dokumentuose, šias ekspertizės išvadas patvirtina atsakovo paaiškinimai apie tai, kad būtent ieškovė R. Z. jo akivaizdoje įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, asmens tapatybės kortelės numerį į ieškovo atneštą ir paruoštą vekselio blanką, taip pat šiame vekselyje pasirašė. Ta aplinkybė, kad vekselyje eilutėse „vekselio išdavimo vieta ir data“, „pagal šį paprastąjį vekselį iki ...“ ir „mokėjimo vieta“ rankraštinius įrašus įrašė atsakovas I. M., kurią patvirtina minėtos teismo ekspertizės akto išvados, ir kurios neneigė pats atsakovas, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus I. M. apgaulę ieškovės atžvilgiu, t.y. spręsti apie kokius nors neteisėtus, nesąžiningus, tyčinius atsakovo veiksmus, sąlygojusius ieškovės valios pasirašyti šį vekselį trūkumą. Atsakovas neneigė, jog būtent jis paruošė vekselio blanką, t.y. kompiuteriu atspausdino vekselio tekstą, o taip pat savo ranka įrašė jame paprastojo vekselio išrašymo datą ir mokėjimo pagal vekselį datą, kadangi vekselis buvo išrašytas jo iniciatyva, jam paprašius ieškovę tokiu būdu užtikrinti 8000 Lt paskolos, paimtos grynais pinigais, vekselio išrašymo dieną, grąžinimą. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ir ankstesnių jos pasirašytų ir atsakovui išduotų vekselių tekstus (formas) ruošdavo (kompiuteriu) bei atspausdindavo atsakovas, o ji tik juose įrašydavo savo vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašydavo. Teismas taip pat pažymėjo, jog jokių domenų ir įrodymų apie tai, kad, kaip nurodė ieškovė, 2010-02-02 vekselis buvo atsakovo jai pateiktas kartu su kitais jos galimai pasirašytais dokumentais, kaip jų antrasis egzempliorius, išskyrus pačios ieškovės paaiškinimus, byloje nėra. Šis teiginys kritiškai vertintinas ir dėl to, kad kitų teismų pateiktų ieškovės pasirašytų vekselių formos (kompiuteriniu šriftu, raidžių dydžiu, teksto išdėstymu, ieškovės pasirašymo maniera ir pan.) ženkliai skiriasi nuo ieškovės ginčijamo vekselio formos, ir tai vidutinio protingo ir atidaus žmogaus negalėjo būti nepastebėta. Ieškovė paaiškino ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2010-01-24 sudarė vienašalį sandorį – pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3440 eurų sumai, pagal kurį iki 2010-05-28 įsipareigojo sumokėti I. M. 3440 eurų sumą (1 t., b.l. 7), šio vekselio ieškovė neginčija, pagal šį vekselį yra padarytas notaro vykdomasis įrašas ir šiuo metu antstolės B. P. vykdomas išieškojimas I. M. naudai. Ta ieškovės nurodoma aplinkybė, kad šis vekselis iš tikrųjų buvo pasirašytas ne jame nurodytą datą – 2010-01-24, o 2010-05-25, vietoj ankščiau pasirašyto, o vėliau ieškovės suplėšyto vekselio 3330 eurų sumai (1 t., b.l. 45), atsakovui iš esmės nekvestionuojant ir neginčijant šių aplinkybių, išeina už šios bylos nagrinėjimo dalyko ir pagrindo ribų, todėl su galiojančiu ir ieškovės neginčijamu vekseliu, jo išrašymu ir vykdymu susijusios aplinkybės teisme nevertintinos šioje byloje ir negali daryti įtakos sprendžiant dėl 2010-02-02 vekselio galiojimo. Kita vertus, šios aplinkybės netiesiogiai patvirtina atsakovo paaiškinimus apie tai, kad paskolos teisiniais santykiai tarp jo ir ieškovės – tiek dėl 10000 Lt (3330 eurų) paskolos 2010 m. sausį, tiek dėl 8000 Lt paskolos 2010 m. vasarį – buvo įforminami ne rašytinėmis paskolos sutartimis, o ieškovės išrašomais vekseliais, kuriais buvo įsipareigojama atsakovui išmokėti paskolos sumą iki nustatyto termino. Sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė turi ir teismui pateikė suplėšytą paprastojo vekselio 8000 Lt sumai blanką (1 t., b.l. 44), kuris savo forma iš esmės yra identiškas ieškovės ginčijamo 2010-02-02 vekselio, kuris vėliau buvo užpildytas ieškovės ir atsakovo rankraštiniais įrašais, formai. Pati ieškovė pripažino, kad niekada nėra ruošusi vekselių, pasirašydavo iš anksto atsakovo paruoštus dokumentus, todėl aplinkybė, kad ir nepildyto paprastojo vekselio 8000 Lt sumai egzempliorius atsidūrė pas ieškovę, taip pat ankstesnė šalių sutartinių teisinių santykių įforminimo praktika ir patirtis daro labiau tikėtinus atsakovo paaiškinimus apie tai, kad ieškovė užpildė ir pasirašė 2010-02-02 vekselio egzempliorių ir atidavė jį atsakovui (vėliau šio vekselio originalo, atsakovo pateikto notarui, pagrindu ir buvo padarytas notaro vykdomasis įrašas, vekselio originalas taip pat pateiktas vykdyti antstolei), o kitas – neužpildytas identiškas vekselio formos egzempliorius buvo paliktas ieškovei. R. Z. nurodyta aplinkybė, kad 2010-02-01 ieškovė su atsakovu buvo Lenkijoje ir vakare važiavo atgal į Lietuvą, kurios neneigė atsakovas, ir kurią iš dalies patvirtina netiesioginiai rašytiniai įrodymai apie kuro pylimąsi degalinėje Lenkijoje (2 t., b.l. 1-5), o taip pat ieškovės ir liudytojos O. Z. parodyta aplinkybė, kad 2010-02-02 dieną ieškovė praleido Visagine, nepaneigia vekselio išrašymo bei pasirašymo 2010-02-02 fakto ir objektyvios galimybės tą padaryti buvimo, juo labiau, kad ieškovė ir liudytoja nurodė, kad į Visaginą išvažiavo apie 10 val., o esant prieštaringiems ieškovės ir atsakovo paaiškinimams dėl grįžimo iš Lenkijos ir buvimo Lietuvoje laiko ir nesant jokiems kitiems šiuos prieštaravimus galintiems pašalinti įrodymams, teismas nurodė, jog neturi galimybės nustatyti šios aplinkybėms. Sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, sandorio negaliojimo instituto taikymo, taikytinas protingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.), t.y. šalies, teigiančios, jog ji apgauta, elgesį būtina vertinti, atsižvelgiant į apdairaus ir atidaus žmogaus elgesį esant analogiškoms aplinkybėms. Ši sąžiningumo pareiga reiškia, jog, pirmiausia, pats ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, turi būti pakankamai rūpestingas ir atidus, elgtis, kaip rūpestingas asmuo, nes kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų ir išrašydamas vekselį, turi apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes, o abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Nagrinėjamu atveju ieškovė pati pripažino, kad yra verslą vykdantis asmuo, nors byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, tačiau abi šalys patvirtino, kad ieškovė su atsakovu turi Lenkijos įmonės akcijų, yra tos įmonės viceprezidentais (direktoriaus pavaduotojais), t.y. užima svarbias pareigas, susijusias su verslo vystymu, juridinio asmens valdymu, atitinkamai sandorių sudarymu įmonės vardu ir pan., dažnai verslo reikalais važiuoja į Lenkiją, Baltarusiją. Teismas konstatavo, jog šie ieškovės asmenybę apibūdinantys faktoriai sudaro pagrindą teismui atmesti ieškovės paaiškinimus apie tai, kad jai dokumentas galėjo būti paduotas pasirašyti ir ji galėjo jį pasirašyti neperskaičiusi, kad ji negalėjo pasirašyti ir nepasirašė ginčijamame vekselyje. Teismas atmetė ir ieškovės argumentą, jog vekselis turėtų būti pripažintas negaliojančiu, kadangi jokie paskoliniai santykiai ir paskolos sutartis dėl 8000 Lt tarp šalių niekada nebuvo sudaryta. Teismas pažymėjo, kad asmuo, kuris yra skolininkas pagal vekselį, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, taip jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, kad įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t.y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, o kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja ir kad vekselio turėtojas yra nesąžiningas. Vadovaujantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo bei LR Vyriausybės 1999-09-13 nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau –Tvarka), notaras, priimdamas vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, patikrina: ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; ar vekselis protestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą (Tvarkos 6 p.). Teismas konstatavo, jog sutinka su ieškovės teiginiu, kad notaras, priėmęs prašymą, turi pareikalauti, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, ir nurodo, kuriam laikui atidedamas notarinis veiksmas (ne ilgiau 10 kalendorinių dienų), o vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykužius nurodytą reikalavimą pateikti įrodymus, jog pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims (Tvarkos 8 p.). Notarui įstatyme nustatyta pareiga įsitikinti, ar vekselio turėtojo iniciatyva buvo laiku pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Pranešta apie vekselio neapmokėjimą jo davėjui turi būti per keturias darbo dienas nuo vekselio pateikimo apmokėti, todėl notarui svarbu žinoti, kada vekselis buvo pateiktas apmokėti, kad jis galėtų įsitikinti, ar nepažeisti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. nustatyti pranešimo pateikimo apie neapmokėtą vekselį terminai. Tai lemia, kad vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog vekselis buvo pateiktas apmokėti ir kada buvo pateiktas. Vadovaujantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. 5 d. ir Lietuvos teismų praktika tinkamu vekselio pateikimu apmokėti laikytinas pranešimo registruotu laišku išsiuntimas vekselio mokėtojui ir kitiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kuriame nurodomas raginimas apmokėti vekselį. Paskutinė mokėjimo termino pagal 2010-02-02 vekselį diena buvo 2010-07-12. Atsakovas I. M. pateikė vekselį apmokėti 2010-07-13, t.y. nepažeisdamas įstatyme numatyto vekselio pateikimo apmokėti termino, per Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarę registruotu laišku persiųsdamas R. Z. pranešimą apie tai, kad reikalaujama apmokėti 8000 Lt pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį R. Z. įsipareigojo apmokėti iki 2010-02-12. Apie vekselio neapmokėjimą jo davėjui turi būti pranešta per keturias darbo dienas nuo vekselio pateikimo apmokėti, taigi šiuo atveju ieškovei R. Z. apie vekselio neapmokėjimą turėjo būti pranešta per keturias darbo dienas nuo 2010-07-13. Teismas nurodė, jog iš ieškovei 2010-07-13 išsiųsto vekselio turėtojo I. M. pranešimo turinys patvirtina, kad jame ne tik buvo pareikalauta apmokėti vekselį, bet ir nurodyta, kad vekselis neapmokėtas, kadangi ieškovė buvo informuota, jog bus išduotas vykdomasis įrašas ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, t.y. iš esmės nurodyta, kad vekselis iki jame nustatyto termino – 2010-07-12 – vekselio davėjos nebuvo apmokėtas, dėl to bus imtasi tolimesnių įstatyme numatytų procedūrų pagal vekselį. Teismas padarė išvadą, kad 2010-07-13 I. M. ieškovei išsiųstas pareiškimas laikytinas ir pranešimu apie vekselio neapmokėjimą Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. prasme, išsiųstu nepažeidus įstatyme nustatytų terminų ir tvarkos. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepagrįstai teigia, jog notarė, prieš išduodama vykdomąjį įrašą, turėjo įsitikinti, kad vekselio davėjo pranešimas apie vekselio neapmokėjimą ne tik buvo išsiųstas, bet ir realiai įteiktas ieškovei. Įstatymas numato vekselio turėtojo pareigą pranešti apie vekselio pateikimą apmokėti ir jo nepamokėjimą pagal vekselį įsipareigojusiam asmeniui per nustatytą terminą. Tinkamas vekselio pateikimas apmokėti sietinas su pranešimo išsiuntimu, bet ne su pranešimo įteikimu (gavimu) vekselio davėjui nurodytu vekselyje adresu. Priešingas aiškinimas, neleidžiant notarui išduoti vykdomojo įrašo, kol realiai nebus įteiktas pranešimas vekselio davėjui, sudarytų sąlygas pastarajam piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis, vengti jų vykdymo, korespondencijos priėmimo, o tuo pačiu reikštų sąžiningo vekselio turėtojo, turinčio teisėtą lūkestį gauti pinigus vekselyje nurodytu laiku ir tvarka, teisių bei teisėtų interesų pažeidimą (LR CK 1.5 str., LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė R. Z. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-10 sprendimą, išspręsti klausimą iš esmės - ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančiais 2010-02-02 paprastąjį vekselį 8000 Lt sumai bei Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės L. Š. 2010-07-23 vykdomąjį įrašą Nr. 1-5610 paminėtame vekselyje, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškovės paaiškinimus, nurodytus pareiškime ir teismo posėdžio metu dėl to, jog pasirašyti ir išduoti atsakovui I. M. tokį vekselį ieškovės R. Z. valios nebuvo. Ieškovė negalėjo įvardinti konkrečių atsakovo I. M. klaidinančių veiksmų. Vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2011-07-27 teismo posėdžio metu atsakovo I. M. duotų paašikinimų turinį, jog jis (neva) nieko konkretaus apie vekselio išrašymo aplinkybes neatsimena, t.y. negali nurodyti nei konkrečios vietos, nei laiko, kada buvo pasirašytas ginčijamas 8000 Lt vekselis. Pirmosios instancijos teismas sprendime neskiria dėmesio ginčijamo vekselio pasirašymo tikslo įvertinimui. Vertybinis popierius tokiai ženkliai sumai negali būti išrašomas be jokio materialaus pagrindo. Teismas turėjo ištirti ir įvertinti ar atsakovas I. M. vekselyje nurodytą dieną disponavo nurodyta pinigų suma bei koks buvo vekselio išdavimo tikslas. Pirmosios instancijos sprendime apsiribojama vekselyje nurodytos sumos įvertinimu kaip paskola. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismui ji buvo nurodžiusi, jog siūlomą pasirašyti 8000 Lt vekselio blanką 2010-03-22 ji suplėšė ir tokio vekselio nepasirašė, šių faktinių aplinkybių patvirtinimui į bylą buvo pateiktas suplėšytas 8000 Lt blankas. Pirmosios instancijos teismas nurod4, jog vien pats faktas, kad ir anksčiau ieškovė buvo išdavusi atsakovui I. M. vekselį, patvirtina ginčijamo vekselio išdavimo atsakovui faktą, nes tokia jau buvo susiklosčiusi praktika. Apeliantė teigia, jog ji buvo išdavusi atsakovui vekselį, kuris atsakovo iniciatyva buvo suplėšytas ir perrašytas didesnei sumai, t.y. 3440 eurų sumai. Ieškovė, neturėdama teisinio išsilavinimo, buvo įsitikinusi, kad vekselis sudaromas dviem egzemplioriais, kurie nebūtinai turėjo būti identiški. Apeliantė teigia, jog tą dieną kai I. M. paduotas ginčijamas vekselis buvo pasirašytas, atsakovas prie ieškovės automobilio atsirado staiga ir skubindamas, primygtinai reikalavo kuo greičiau pasirašyti 3440 eurų vekselį, kadangi ir ji pati neturėjo laiko, pasirašymas vyko paskubomis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino faktinės aplinkybės, jog 2010-02-02 dieną, kuri nurodyta ginčijamame vekselyje, apeliantė vekselio atsakovui I. M. išduoti negalėjo, nes 2010-02-01 16:34 val. Lenkijos laiku ji buvo Lenkijoje Plocke, Dėl blogo oro ir kelio būklės į Vilnių ji atvažiavo tik paryčiui, o 2010-02-02 su atsakovu ji nebuvo susitikusi, nes po kelionės 10 val. su O. Z. ji išvyko į Visaginą, namo grįžo 23 val. Pirmaeilis dalykas yra ne galimybių asmeniui suvokti savo veiksmų pasekmes išaiškinimas, tačiau išsiaiškinimas aplinkybių, ar buvo realiai išreikšta ir kokia būtent asmens valia. Pirmosios instancijos teismo sprendime patvirtintos ieškovės nurodytos aplinkybės, jog vykdomąjį įrašą ginčijamame 8000 Lt vekselyje Vilniaus rajono notarų biuro notarė L. Š. padarė 2010-07-23 dar iki atsakovo I. M. pareiškimo dėl reikalavimo sumokėti pagal šį vekselį įteikimo ieškovei, kadangi atsakovo pareiškimas reikalaujant sumokėti pagal ginčijamą vekselį apeliantei buvo įteiktas 2010-08-20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011 pažymėjo, jog LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. įtvirtintų reikalavimų įvykdymas yra būtinas vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka. 2010-07-13 atsakovo I. M. vekselyje nenurodyta, kad vekselis neapmokėtas. Jokie teisės norminiai aktai nenumato, kad pareiškimas, su kuriuo vekselis teikiamas apmokėti, gali būti kartu laikomas ir pranešimu apie vekselio neapmokėjimą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad pranešimo apie vekselio neapmokėjimą nebuvo (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str., 45 str., 47 str., 48 str. 2 d.).

Atsakovas I. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-10 sprendimą dalyje dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo pakeisti – priteisi jam 2650 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į ginčo sudėtingumo lygį, advokato darbo sąnaudas, į teisingumo principus bei ieškovės skolinių įsipareigojimų atsakovui mąstą, tikslinga sumažinti iš ieškovės priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 1500 Lt. Atsakovo atstovas paruošė 2 atsiliepimus į ieškinį, atskirąjį skundą, atsiliepimą į atskirąjį skundą bei dalyvavo 4 teismo posėdžiuose. Remiantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis, maksimali priteistina suma sudarytų 6200 Lt, o atsakovas sumokėjo 2650, t.y. 43 proc. nuo maksimalių įkainių. Šios nemažos išlaidos susidarė, nes ieškovė veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovė pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį, todėl jai priskirtinos visos jos veiksmų teisinės pasekmės, todėl ji turėtų apmokėti visas atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

Ieškovė R. Z. pateikė atsiliepimą į atsakovo I. M. apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį procesą nutraukti. Nurodė, jog įstatymas nenumato, kad sprendimas gali būti ginčijamas atskiruoju skundu, dėl teismo sprendimo gali būti paduodamas tik apeliacinis skundas. LR CPK 100 str. numato teismo nutarčių, priimtų dėl bylinėjimosi išlaidų, apskundimo atskiruoju skundu tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė ne nutartimi o sprendimu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pagrįstai sumažino atsakovo prašomas priteisti advokato pagalbai išlaidas (LR CPK 95 str., 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.).

Atsakovas I. M. nepateikė atsiliepimo į ieškovės R. Z. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmesti. Ieškovė R. Z. ginčija vekselį bendraisiais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, nurodydama, kad vekselis pripažintinas negaliojančiu, nes jo pasirašymas neatitinka tikrosios ieškovės valios. Ieškovės teigimu, pasirašydama vekselį, ji suklydo, nes nežinojo vekselio pasirašymo teisinių pasekmių, o atsakovas pasinaudojo jos suklydimu (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas sąlygoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui.

Vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatyme vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, vekselio įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Vekselio viešo patikimumo savybė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams. Vekselio viešo patikimumo savybė sąlygoja tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas, CK 1.105 straipsnio 1 dalis), reiškia tai, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad:

1) abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu;

2) abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės.

Taigi vekselyje įtvirtintas prievolės abstraktumas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tokia abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatas įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Tai reiškia, kad pagal šio straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Vekselio išrašymas, minėta, yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovas I. M. yra tiesioginiai vekselio teisinio santykio dalyviai. Ieškovė yra vekselio davėja, o atsakovas I. M. – ginčo vekselio įgijėjas ir turėtojas. Ieškovė prašė pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad ieškovė, ginčydama vekselį vienu iš bendrųjų sandorio negaliojimo pagrindų, turėjo pareigą įrodyti, kad ji suklydo iš esmės, t. y. suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu vidutiniškai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė šioje byloje, teigdama, kad ji suklydo, reikšdama savo valią ar dėl sandorio turinio, tokių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Dėl to apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas turėjo spręsti reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškinyje nurodytu pagrindu (CK 1.90 straipsnis), o to nepadaręs pažeidė materialinės teisės normą, yra nepagrįsti. Nagrinėjant bylą pirmojoje instancijose, ieškovė nurodė iš esmės tik tai, kad ji suklydo dėl sandorio motyvų (pasirašydama vekselį, nesuprato šio sandorio teisinių pasekmių, laikė, kad vekselį pasirašė, suklysdama dėl patirties neturėjimo ir teisinio neraštingumo). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, byloje nenustačius suklydimo fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko sandorį (vekselį) galioti, neleisdamas ieškovei piktnaudžiauti suklydimo motyvais, nes suklydimas dėl sudaromo sandorio motyvų nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog esmingai suklydo, pasirašydama ginčo vekselį, ir tuo motyvavo savo išvadą.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas I. M., kaip vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs ieškovės, kaip skolininkės, nenaudai. Pažymėtina, kad LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatos numato, kad įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jo ir vekselio davėjo santykiais, todėl teisėjų kolegija nesiremia ieškovės paaiškinimais, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Byloje nėra duomenų dėl atsakovo I. M., kaip vekselio turėtojo, sąžiningumo prezumpcijos paneigimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės tvirtinimas, kad ji nesuprato sudaryto su atsakovu vekselio sukeliamų pasekmių, nes buvo atsakovo apgauta, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Nėra nurodoma, kokius konkrečiai aktyvius ar pasyvius klaidinančius veiksmus atliko atsakovas I. M., prieš ginčijamo vekselio sudarymą. Nelaikytinas esminiu ir negali būti pagrindas pripažinti vekselį negaliojančiu pačios ieškovės suklydimas dėl sandorio motyvų ar jo padarinių, jeigu kita šalis buvo sąžininga. Be to, nėra apgaulės tuomet, jeigu klaidinamus veiksmus atliko trečiasis asmuo, nežinant ir negalint žinoti sandorio šaliai ar kitam asmeniui, suinteresuotam sandorio sudarymu (CK 1.91 str. 6 d.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pozityvių ar pasyvių veiksmų suklaidinti ieškovę ir palenkti ją išduoti vekselį.

Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančio vekselio turinį nustatė, kad ieškovės pasirašytas vekselis atitinka visus įstatymo reikalavimus, kuriuos turi atitikti vekselis (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str., 78 str.), nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas I. M., kaip vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs ieškovės nenaudai (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir kliūčių, trukdžiusių suprasti trumpo ir aiškaus vekselio turinį. Ieškovė, pasirašydama vekselį, turėjo apsvarstyti galimas teisines pasekmes, o abejojant dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, prieš atliekant tą veiksmą galėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Pažymėtina, kad notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko turi būti nurodyta, ar buvo įvykdyti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalies reikalavimai, t. y. ar vekselis nustatytu laiku buvo pateiktas apmokėti (Tvarkos 4.7 punktas). Vekselio turėtojas turi pareigą pateikti notarui įrodymus, patvirtinančius, jog vekselis buvo pateiktas apmokėti ir kada toks pateikimas buvo atliktas.

Apeliaciniame skunde ieškovė kelia teisės klausimus dėl vekselio pateikimo (nepateikimo) apmokėti, taip pat dėl pranešimo (nepranešimo) apie jo neapmokėjimą aplinkybių. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40, 47 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų įvykdymas yra būtinas vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka. Tiek notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, tiek teismas turi pareigą patikrinti, ar vekselio turėtojas tinkamai įvykdė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40, 47 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, taip pat – ar nepažeisti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnyje įtvirtinti terminai.

Nagrinėjamu atveju apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus ir išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad notarė, išduodama ginčijamą vykdomąjį įrašą, nepažeidė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas.

Tai, kad už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme atsakovui I. M. iš ieškovės buvo priteista 1500 Lt suma, atitinka bylos sudėtingumą ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovė veikė prieš greitą

bylos išnagrinėjimą. Atsakovo I. M. patirtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų (1 t., b.l. 35, 54, 57) mažinimas iki 1500 Lt sumos atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 11 p. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 3 str. 88 str., 80 str., 93 str., 98 str.). Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo tenkinti ieškovės R. Z. prašymą nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo I. M. apeliacinį skundą, nes procesinio dokumento klaidingas pavadinimas (nagrinėjamu atveju - atskirasis skundas) nesudaro esminės kliūties proceso eigai ir nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus (CPK 115 str. 4 d.).

Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodymų leistinumo taisykles. Teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinių santykių dalyviai savo teisėmis ir pareigomis turi naudotis, vadovaudamiesi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.38 str., CPK 7 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Zita SmirnovienėAldona Tilindienė