- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- 1S-459-594/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A. A., nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. 60, atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 str. 6 d. 300 str. 2 d., 181 str. 2 d., 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 181 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. bei 5 d. 1 p., nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu 2014 m. sausio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis buvo pakeistas: LR BK 24 str.6 d. 300 str. 2 d. perkvalifikuota į LR BK 300 str. 2 d., už šio nusikaltimo padarymą A. K. nuteisiant 40 (keturiasdešimties) parų areštu; LR BK 180 str. 2 d. perkvalifikuota į LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., už šią nusikalstamą veiką A. K. paskiriant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. ir 5 d. 1 p., A. K. paskirtos bausmės subendrintos, nustatant gautinę 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2013 m. vasario 12 d., bausmės pabaiga – 2016 m. sausio 13 d.
2015 m. sausio 12 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, išnagrinėjusi nuteistojo A. K. prašymą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nutarimu Nr. 60, atsisakė nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, konstatuojant, kad, įvertinus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybės, nėra pagrindo manyti, kad A. K., būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. K. pateikė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. vasario 4 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui A. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį bei 2015 m. sausio 12 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
Skunde nurodoma, kad kiekvieną dieną, atlikdamas jam paskirtą bausmę, nuteistasis patiria nuolatinius neigiamus dvasinius išgyvenimus, yra traumuojamas, jam gresia pavojus, kadangi su juo ketinama susidoroti. Nors šiuo metu A. K. ir turi šešias galiojančias drausmines nuobaudas, tačiau, jo teigimu, visus šiuos kartus jis buvo nubaustas nepagrįstai, ir tik todėl, kad nuo pat pirmos atvykimo į pataisos namus dienos, prašo pakeisti jam taikomas įkalinimo sąlygas.
Atsiliepimas
Be to, skundu nuteistasis prašo nušalinti Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorę nuo klausimo dėl pastarojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėjimo, nurodant, kad prokurorė, teikdama atsiliepimą į A. K. skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui, visiškai neįsigilino į esmines aplinkybes, neįvertino to, kad pataisos namuose yra iškilęs pavojus nuteistojo sveikatai ir gyvybei.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste, įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, pritartina tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nepaisant to, kad A. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad A. K. nėra įgijęs jokios specialybės, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje, mokosi 11-oje klasėje. Laisvėje nuteistasis legaliai dirbo vos 2 metus, dažniausiai jo darbas apsiribodavo nelegalių suvirintojo paslaugų teikimu, tačiau pats nuteistasis mano, kad darbinės patirties turi pakankamai. Nors, remiantis 2014 m. gruodžio 19 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. K. yra motyvuotas dirbti, tačiau laisvės atėmimo vietoje jis nedirba, paties nuteistojo teigimu, pataisos namuose dirbtų tik už gerą atlyginimą. Toks nuteistojo požiūris, atsižvelgiant į jo nesumokėtas baudas - 2896,20 eurų, kurių mokėti nuteistasis neketina, tvirtindamas, kad jos paskirtos neteisėtai, įvertinus jo vardu pataisos namuose gautų vykdomųjų raštų sumą (2696,65 eurų), neabejotinai atskleidžia jo ciniškumą bei parodo ypatingą priešiškumą jo atžvilgiu taikomoms valstybės prievartos priemonėms.
Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad A. K. bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus buvo baustas šešiomis drausminėmis nuobaudos, kurios galioja ir šiuo metu. Skatintas viso bausmės atlikimo metu, nebuvo. Dėl visų jam paskirtų nuobaudų savo kaltę neigia ir mano, kad jos buvo paskirtos neteisėtai, o tai teismo vertinimu, parodo neigiamą nuteistojo požiūrį į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Be to, remiantis 2014 m. gruodžio 19 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra linkęs manipuliuoti, dėl savo nesėkmių visada stengiasi save pateisinti, motyvuodamas tuo, kad serga psichine liga, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis turi psichikos sutrikimų, įtakojančių jo nusikalstamumą, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Vertinant nuteistojo asmenines savybes, akcentuotina, kad jis nesugeba paaiškinti savo veiksmų, neapsvarstydamas galimų savo veiksmų pasekmių, įsivelia į problemas, apie jas mąsto tik atsižvelgdamas į savo poreikius, yra linkęs rizikuoti, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai, nelinkęs mokytis iš savo klaidų. Nors jo nusikaltimuose bei gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino juo, siekdamas kitų asmenų paklusimo. Be to, atlikus A. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys sistemą, nustatyta vidutinė jo nusikalstamumo rizika (72 balai), išskiriant esminius pastarojo kriminogeninius veiksnius – išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti (neturi specialybės), emocinė gerovė (savęs žalojimo ir bandymo nusižudyti istorija).
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, be aukščiau aptartų aplinkybių, būtina įvertinti ir pastarojo socialinius ryšius su šeima bei artimaisiais, kurie gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnių teisės pažeidimų ir turėti teigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad A. K. yra 7 metus vedęs bei turi du nepilnamečius vaikus, tačiau šiuo metu jie gyvena Norvegijoje. Nuteistojo teigimu, bausmės atlikimo pradžioje jo santykiai su sutuoktine buvo geri, tačiau šiuo metu mano, jog atlikęs jam paskirtą bausmę, su savo šeima nebegyvens. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2014 m. gruodžio 3 d. buvo gautas raštas, patvirtinantis, jog išėjęs į laisvę nuteistasis galės gyventi kartu su savo motina jos patėviui priklausančiame name. Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad A. K. su savo motina gyveno tik iki penkerių metų, nuo šešerių iki aštuoniolikos metų gyveno pas globėjus, kadangi motinai buto atimtos motinystės teisės, vėliau – gyvenamą vietą nuomojosi ir nors šiuo metu bendrauja su savo motina bei broliais, kurie taip pat buvo teisti laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau, įvertinus tai, kad net ir sutuoktinės bei vaikų turėjimas nesustabdė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo, juo labiau abejotina, kad socialinių santykių palaikymas su minėtais asmenimis (mama ir broliais) sulaikys nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis, paleistas iš pataisos namų, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu bei socialiniai santykiai su šeima ir artimaisiais, bet ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jų įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai. Ypatingą reikšmę turi ir kaltininko požiūris į padarytus nusikaltimus.
Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, ankščiau A. K. buvo teistas tris kartus, šis teistumas – ketvirtas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą už devynių tyčinių nusikaltimų, iš kurių trys, remiantis LR BK 11 str. nuostatomis, priskiriami sunkių, du – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Nusikaltimai buvo padaryti bendrininkaujant su kitais asmenimis, grasinant panaudoti fizinę prievartą bei panaudojant psichinę prievartą, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau jis neįvertino jam parodyto pasitikėjimo ir nors teismo paskirtų įpareigojimų bausmės vykdymo atidėjimo metu laikėsi, tačiau įvykdė naują nusikalstamą veiką. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai neabejotinai neigiamai apibūdiną nuteistąjį, rodo jo polinkį nusikalsti bei visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Įvertinus šią aplinkybę aukščiau aptartų duomenų kontekste, galima pagrįstai manyti, jog pritaikius A. K. lygtinį paleidimą šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, gali likti neįgyvendinti LR BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Atsižvelgiant į A. K. paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (bausmės pabaiga 2016 m. sausio 13 d.), pagrįstai manytina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką ir tai neabejotinai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų ateityje. Pažymėtina ir tai, kad, nors nuteistasis dėl padarytų nusikaltimų atsakomybę ir prisiima, tačiau save pateisina, teigdamas, kad serga psichine liga, todėl nusikaltimų vykdymo metu nesuvokė, jog daro nusikaltimus ir bus už juos nubaustas. Be to, remiantis 2014 m. gruodžio 4 d. psichologinės tarnybos išvados duomenimis, apie įvykdytą nusikaltimą nuteistasis kalba nenoriai, savo vaidmenį nusikaltimo padaryme linkęs sumenkinti. Tokia A. K. pozicija suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis nesmerkia savo nusikalstamų veiksmų, nevertina kritiškai tų pasekmių, kurias savo kaltais veiksmais sukėlė, nesigaili dėl padaryto ir tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys.
Atmetant nuteistojo skundo argumentus, atsižvelgtina ir į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos požiūrį į lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybes nuteistojo atžvilgiu. Kaip matyti iš 2015 m. sausio 9 d. posėdžio protokolo Nr. 59, visi šeši balsavimo teisę turėję komisijos nariai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą, o tai parodo itin vieningą komisijos nuomonę, jog A. K. vis dar nepasižymi tokiomis savybėmis, kurios neabejotinai leistų spręsti, kad jis suvokė neigiamas savo veiksmų pasekmes ir yra pasirengęs pasitaisyti ir nebenusikalsti. Skundo argumentai, kuriais remiantis nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą (laisvės atėmimo vietoje jis patiria nuolatinius neigiamus dvasinius išgyvenimus, yra traumuojamas, jam gresia pavojus, kadangi su juo ketinama susidoroti), nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Be to, net ir esant šioms aplinkybėms, tai jokiu būdu negali įtakoti teismo sprendimo dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Nuteistojo skunde įvardintos problemos gali būti sprendžiamos laisvės atėmimo vietos administracijos pagalba.
Vertinant nuteistojo argumentus dėl Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės L. K. šališkumo pirmosios instancijos teismui pateikiant atsiliepimą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybių nuteistojo atžvilgiu, pažymėtina, kad prokurorės atsiliepime išdėstytos išvados dėl nuteistojo asmenybės atitinka tiek byloje pateiktoje socialinio tyrimo, tiek psichologinės tarnybos išvadose užfiksuotas aplinkybes, tiek ir kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis. Vien tai, kad A. K. nesutinka su prokurorės vertinimu netaikyti pastarajam lygtinio paleidimo, nesudaro pagrindo manyti, kad prokurorė šiame procese buvo šališka. Nuteistasis nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų, jų neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.
Apibendrinant visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. K. vis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog LR BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. K. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, todėl nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.