- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-24
- Bylos Nr.
- 2-2591-883/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje I. S., institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-06-20 sprendimu priteisto išlaikymo dukrai G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 1000,00 Lt kas mėnesį nuo 2010-09-01 iki dukters pilnametystės (17–20 b. l.).
Ieškovė posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad išlaikymas dukrai po 250 Lt kas mėnesį priteistas 2005 metais, kai minimali alga buvo 430 Lt. Nuo to laiko smarkiai pasikeitė pragyvenimo lygis ir dukros poreikiai. Dukra yra aktyvus vaikas, norisi jai suteikti gerą ateitį, perspektyvas, todėl tėvas turi prisidėti prie vaiko lavinimo, nes matytis su dukra nelabai nori. Dukros išlaikymui reikia apie 2000 Lt per mėnesį, be įprastinių išlaidų daug lėšų reikia dukters nuvežimui į užsiėmimus, antri metai kas mėnesį reikia lankytis pas ortodontologą, vaikas augantis, reikia dažniau keisti avalynę ir rūbelius. Ieškovės nuomone, atsakovas gali teikti jos prašomo dydžio išlaikymą, nes visada gyveno pakankamai gerai, pakankamai prabangiai, važinėdavo prabangiais automobiliais, turi butą, pardavė sklypą, yra sakęs, kad jam nereikia dirbti, nes gyvena iš palūkanų. Taip pat nurodė, kad išlaikymą dukrai atsakovas moka pervesdamas pinigus iš asmeninės sąskaitos Lietuvos banko įstaigoje, pervedamos sumos svyruoja nuo 200 Lt iki 1500 Lt, šiuo metu yra susidaręs 1000 Lt įsiskolinimas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime atsakovas teigia, kad savo dukra rūpinasi, moka priteistą išlaikymą, su dukra bendrauja ir mano, kad dukters poreikiai yra patenkinti. Nesutinka su ieškiniu, kadangi nėra įstatyminio pagrindo didinti priteisto išlaikymo dydį, nes vaiko poreikiai nepadidėjo, 250 Lt yra pakankama suma vaiko išlaikymui, o jo paties turtinė padėtis pablogėjo. Nurodo, kad yra neįgalus, darbingumo lygis 40 procentų, gauna 400 Lt netekto darbingumo pensiją, pagal savo sveikatos būklę jokio darbo neranda. Be dukters G. privalo išlaikyti ir antroje santuokoje gimusią dukrą A. S.. Kadangi ieškovės materialinė padėtis yra geresnė negu jo, ieškovė turi didesne dalimi prisidėti prie dukters G. išlaikymo (41–45 b. l,),
Trečiasis asmuo I. S. 2013-06-18 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nesutinka. Nurodė, kad su atsakovu 2010-04-29 susilaukė dukters A., šeimos pajamų nepakanka net būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti, gyvena kukliai, padedami tėvų. I. S. šiuo metu nedirba, augina mažametę dukrą, jokio pajamų šaltinio neturi (79–80 b. l.).
Šalies argumentai
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas pritarė ieškinyje pareikštiems reikalavimams ir nurodė, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį šiuo metu yra akivaizdžiai per mažas, todėl ieškinyje keliami reikalavimai yra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių procesinių dokumentų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra I. S. (ieškovė) ir V. S. (atsakovas) (8 b. l.). Šalių santuoka nutraukta 2005-06-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3466-79/2005 (6–7 b. l.) Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje numatyta, jog atsakovas nepilnametės dukters G. S. išlaikymą mokės periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį, sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (7 b. l.).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.
Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais dukters poreikiais. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dukters išlaikymo išlaidos išaugo, nes dukra pradėjo lankyti mokyklą, papildomai lanko muzikos ir sporto užsiėmimus, kurie yra mokami, be to, dukrai šiuo metu reikalingas brangiai kainuojantis ortodontinis gydymas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukters poreikiams per mėnesį reikalinga 1970 Lt suma ir pateikė detalų išlaidų sąrašą: maistui reikia 300 Lt, mokykloje valgomiems priešpiečiams ir pietums – 150 Lt, sveikatos priežiūrai – 50 Lt; drabužiams, avalynei – 200 Lt, higienos reikmenims - 100 Lt, būsto išlaikymas - 250 Lt, užklasinei veiklai – 300 Lt, kuras dukters nuvežimui į užklasinius užsiėmimus – 300 Lt, laisvalaikiui – 70 Lt, atostogoms, stovykloms – 100 Lt, kanceliarinės prekės – 50 Lt, kaupiamasis gyvybės draudimas – 100 Lt (19 b. l.).
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka, jog dukrai augant ir pradėjus lankyti mokyklą jos poreikiai smarkiai išaugo. Teigia, kad dukters išlaikymui pakanka 500 Lt sumos, tačiau savo paskaičiavimų nepateikė, teigė, kad dukra rūpinasi, moka teismo nustatyto dydžio išlaikymą, sveikina su šventėmis, kartu švenčia šventes, nuperka dovanėlių, dukrą kartais paremia jo tėvai.
Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad ieškovė pateikė dukros išlaikymui reikalingų išlaidų sąmatą, išlaidas papildomam dukters muzikiniam ir fiziniam lavinimui pagrindė pažymomis iš lavinimo įstaigų (31–34 b. l.). Akivaizdu, kad vaikui reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, mokymosi reikmėms, ugdymui. Teismas iš byloje pateiktų ir įvertinų įrodymų visumos daro išvadą, kad šalių dukters poreikiai pastoviai auga, dukra yra visapusiškai lavinama, užsiėmimams yra reikalinga didesnė piniginių lėšų suma ir ieškovė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti dukters pilnavertį gyvenimą. 2005 metais teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis po 250 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į mergaitės amžių ir poreikius, teismo nuomone, yra akivaizdžiai per mažas, todėl reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį, yra pagrįstas. Teismo nuomone, ieškovė, į išlaidų sąmatą įtraukdama išlaidas laisvalaikiui, užklasinei veiklai, draudimui ir kt., pateikė teismui padidintą išlaidų sąmatą, t.y. įvertino ne vien reikalingus ir būtinus, bet ir tuos vaiko poreikius, kurie turėtų būtų tenkinami, esant pakankamai lėšų.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir panašiai, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir kt., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., byla Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas teismo priteistą išlaikymą dukrai po 250 Lt moka nereguliariai, šios sumos Vyriausybės nustatyta tvarka neindeksuoja, šiuo metu yra susidaręs 1000 Lt įsiskolinimas.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dukrai skirti daugiau lėšų jis negali dėl savo materialinės padėties. Paaiškino, kad po teismo sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis pablogėjo dėl jo neįgalumo bei antro vaiko išlaikymo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2009-10-01 susituokė su I. S. (82 b. l.), augina dukrą A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (55 b. l.). 2012-12-06 atsakovui nustatytas darbingumo lygis yra 40 procentų (81 b. l.), netekto darbingumo pensija yra 400 Lt per mėnesį, SODROS duomenų bazėje nėra duomenų apie atsakovo įsidarbinimus (66, 67 b. l.). Atsakovui nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu priklauso butas Šiauliuose, Trakų g. 22-6 (68 b. l.).
Teismas sutinka, kad atsakovo galimybės įsidarbinti yra ribotos dėl jo turimos negalios, tačiau pripažinus, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, kurie gali įtakoti atsakovo darbinę veiklą, byloje nenustatyta, kad atsakovas negalėtų dirbti kitokio darbo, kuris atitiktų jo sveikatos būklę ir turimą aukštąjį išsilavinimą. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovas galimai šiuo metu gyvena Anglijoje, nes paskutiniu metu su dukra bendrauja telefonu, paaiškindamas, kad skambina iš Anglijos. Šiuos ieškovės paaiškinimus iš dalies patvirtina ir Gyventojų registro tarnybos duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovo sutuoktinė I. S. 2012-09-27 deklaravo išvykimą į užsienį (60 b. l.), taip pat I. S. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, kad ji gyvena kartu su atsakovu ir augina mažametę dukrą. Nors atsakovas išlaiko ir mažametę dukrą, tačiau būtina atsižvelgti į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius ir akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus vaiko poreikiai yra ženkliai didesni nei kūdikio. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad iš 400 Lt neįgalumo pašalpos pragyventi neįmanoma, todėl sprendžia, kad atsakovas savo tikrosios materialinės padėties neatskleidė. Nesant galimybių nustatyti tikrųjų atsakovo pajamų, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus ir į tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų pajamas savo vaikų išlaikymui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai siekia susirasti darbą ar ėmėsi kitų veiksmų, kad gautų didesnes pajamas, todėl atsakovo motyvą, kad jo pajamas sudaro tik gaunama 400 Lt dydžio netekto darbingumo pensija, teismas vertina kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiui vaikui (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą ir garažą Vilniuje, šiam nekilnojamajam turtui įsigyti gavo kreditą (26–28, 75-76 b. l.). Ieškovė augina mažametį sūnų K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (59 b. l.). Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dėl vaiko auginimo nedirba UAB „Maxima grupė“, dirba UAB „Baldų alėja“ ir jos darbo užmokestis yra 2000 Lt per mėnesį. Nepaisant to, teismo nuomone, negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, kadangi ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka ieškovei, su kuria gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystimuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Atsakovui nepilnametei dukrai išlaikyti kas mėnesį mokant po 250 Lt periodinių išmokų, nebūtų užtikrintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamos vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus yra abiejų tėvų pareiga ir perkelti dukters išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį, taip pat tai, kad atsakovui nustatytas nedarbingumo lygis, jis išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, tačiau nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas, ieškovės ieškinys tenkinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, pakeičiant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 20 d. sprendimu priteistą išlaikymą (CK 3.196 str., 3.201 str.).
Ieškovė prašo padidinto dydžio išlaikymą priteisti nuo 2010-09-01 – nuo tada, kai dukra pradėjo lankyti mokyklą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-404/2013).
Bylos duomenys patvirtina, kad neįgalumo lygis atsakovui nustatytas nuo 2012-12-06 (81 b. l.), todėl teismas sprendžia, kad atsakovas iki 2012-12-06 turėjo objektyvias galimybes teikti nepilnametei dukrai išlaikymą po 450 Lt, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 200 Lt kas mėnesį nuo 2010-09-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 6800 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 72 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą, ir 7,50 Lt teismo (pašto) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3466-79/2005 ir priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 6800 Lt (šešių tūkstančių aštuonių šimtų litų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai G. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 79,50 Lt (septyniasdešimt devynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.