- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- II-466-891/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02764-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- G. V.
- Advokatai
- Domantas Skebas, Andrius Nevera
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato Domanto Skebo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-117875602-17 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė Donata Bernotaitė 2017 m. balandžio 25 d. surašė E. S. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10ANPAN-96917158-17 už tai, kad E. S. 2017 m. kovo 8 d., apie 8:30 val., ties Bičiulių g. 15, Bukiškio k., Vilniaus r., vairuodama automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaliko tarpo iš šono, kliudė priešais važiuojantį automobilį MERCEDES BENZ CLASSE M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta 555,24 € žala. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais E. S. pažeidė KET 9, 119, 126, 220 punktų reikalavimus ir jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.
Išnagrinėjusi E. S. administracinio nusižengimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi Skundžiamą nutarimą) Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė Rasa Levišauskaitė 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-117875602-17 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) nustatė, kad E. S. 2017 m. kovo 8 d., apie 8:30 val., ties Bičiulių g. 15, Bukiškio k., Vilniaus r., vairuodama automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama KET 220 punkto reikalavimus, bei pripažino E. S. kalta dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jai 600 € baudą, o administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį E. S. atžvilgiu nutraukė konstatavus, kad ji nepadarė veikos, turinčios šio nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
E. S. įgaliotas atstovas advokatas Domantas Skebas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Skundžiamo nutarimo dalį, kuria E. S. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną E. S. atžvilgiu nutraukti. Visų pirma, savo skundą motyvuoja tuo, kad Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė konstatavo, kad E. S. nepadarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo, tai yra konstatavo, kad administracinis nurodymas, į kurį buvo įrašytos dvi neteisėtos veikos, buvo surašytas nepagrįstai, todėl esant tokiai situacijai E. S. pažeista teisė į tinkamą pasiūlymą dėl administracinio nurodymo turėjo būti atkurta – medžiaga turėjo būti grąžinta tyrimą atlikusiam pareigūnui protokolo/nurodymo trūkumų ištaisymui. Antra, savo skundą grindžia tuo, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties privalomasis požymis (konkrečios žalos padarymas) reiškia, kad atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio vietos yra taikytina tik eismo įvykio (žalos padarymo) kaltininkui, o nagrinėjamu atveju toks kaltininkas nėra nustatytas. Naujojo ANK neaiškumai ir sąvokų netobulumai turi būti vertinami atsakomybėn trauktino asmens naudai. Be to, skundas motyvuojamas tuo, kad E. S. veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, pareiškėja nesutinka su Institucijos, priėmusios Skundžiamą nutarimą vertinimu, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes byloje nenustatyta tyčinių piktavališkų jos veiksmų, būdingų tyčiniam pasišalinimui iš eismo įvykio vietos. Pareiškėja po eismo įvykio buvo įvykio vietoje, bendravo su kitu eismo įvykio dalyviu G. V., abu jie patvirtino, kad iš pradžių jie ketino įforminti eismo įvykį. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik E. S., nors abu eismo įvykio dalyviai pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdami KET. Pareiškėja teigia, kad iš įvykio vietos išvažiavo ne dėl piktavališkų tikslų, o dėl klaidinančio nukentėjusiojo G. V. elgesio, nes jis pasielgė taip, tarsi nenorėtų įforminti įvykio – pirmas nuvažiavo. Kad G. V. taip pat išvažiavo iš įvykio vietos, patvirtina įrašas pareigūnų surašytame plane-schemoje apie tai, kad abi transporto priemonės yra patrauktos iš įvykio vietos.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi Skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į E. S. skundą prašo skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad, Institucijos nuomone, E. S. veika įrodyta. Eismo dalyvių teises ir pareigas nustato KET, kurių XXIX skyrius nustato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. KET 220 punktas įpareigoja eismo įvykio dalyvį po eismo įvykio, kurio metu nenukentėjo žmonės, nedelsiant sustoti ir likti eismo įvykio vietoje iki bus nustatytos jo aplinkybės, taip pat suteikia teisę eismo įvykio dalyviams patiems susitarti dėl įvykio aplinkybių ir nustato, kad jei eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl įvykio aplinkybių, turi būti kviečiama policija. E. S. šio reikalavimo nesilaikė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Priimant Skundžiamą nutarimą buvo išnagrinėti ir tinkamai įvertinti visi byloje esantys įrodymai, Skundžiamame nutarime yra išdėstytos nutarimo priėmimo aplinkybės.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja E. S. bei jos įgaliotas atstovas advokatas D. Skebas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas D. Skebas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pirmas skundo motyvas yra tas, kad institucija neteisėtai suvaržė E. S. galimybes pasinaudoti teise į administracinį nurodymą. Protokolą surašiusi pareigūnė administraciniame nurodyme nurodė kaltinimą pagal du ANK straipsnius, tačiau vėliau kaltinimas dėl eismo įvykio sukėlimo buvo panaikintas ir jo atstovaujamoji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn tik už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET. Šiuo atveju dėl pareigūno, surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, kaltės E. S. teisė pasinaudoti administraciniu nurodymu buvo pažeista, nes jeigu pareiškėjai būtų surašytas nurodymas dėl vieno straipsnio, ji būtų įvertinusi, ar verta bylinėtis. Nors ANK nenumato tokios galimybės, tačiau vienintelis būdas yra grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, jeigu teismas nuspręs, kad tokia teisė iš tiesų buvo pažeista. Kitas skundo motyvas yra toks, kad ANK 426 straipsnis numato atsakomybę, kuri varijuojasi ir priklauso nuo padarytos žalos dydžio. Šiuo atveju E. S. nėra kaltinama tuo, kad padarė kažkokią tai žalą, kadangi toje dalyje byla yra nutraukta ir iki šiol neaišku, kas toje situacijoje yra eismo įvykio kaltininkas. Jo nuomone, naujajame ANK yra spraga, nes jis diferencijuoja kaltininko atsakomybę. Trečias skundo argumentas yra toks, kad administracinėn atsakomybėn turi būti traukiami piktavaliai pažeidėjai, kurie šalinasi iš eismo įvykio, siekdami nuslėpti eismo įvykio aplinkybes, išvengti atsakomybės ir pan. Nagrinėjamu atveju E. S. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nes buvo suklaidinta kito eismo įvykio dalyvio, kadangi, pasak E. S., jis pirmas pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Todėl jo atstovaujamoji buvo įsitikinusi, kad vairuotojas jai pretenzijų neturi, o ji jokių pretenzijų neturėjo jam ir žinojo, kad šioje situacijoje nebus lengva nustatyti, kas kaltas dėl įvykio. Nors E. S. formaliai turėjo pagal KET reikalavimus arba surašyti deklaraciją, arba kviesti policiją, tačiau piktavališkumo ir tyčios siekiant nuslėpti eismo įvykio aplinkybes arba išvengti atsakomybės, ji neturėjo. E. S. net buvo sugrįžusi į eismo įvykio vietą, nes nuvežusi vaikus į darželį tuo pačiu keliu grįžo atgal, o tai liudija, kad ji neturėjo tikslo šalintis iš eismo įvykio vietos ir slapstytis. Iš pareigūnų surašytos schemos matyti, kad ir G. V. pats pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nes schemoje pažymėta, kad abu automobiliai yra patraukti iš eismo įvykio vietos. G. V. visiems išsivažinėjus sugalvojo dar išsikviesti policiją. Mano, kad E. S. veiksmai nėra tiek pavojingi, kad reiktų ją traukti administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Jeigu teismas manys, kad nusižengimas padarytas, tai prašo grąžinti bylą, kad būtų surašytas administracinis nurodymas.
Pareiškėja E. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ryte, apie 8.30 val., vežė vaikus į darželį ir prasilenkiant siaurame kelyje su kita transporto priemone jie užsikabino ir vienas kitam numušė veidrodėlius. Gal abu neišlaikė atstumo. Po įvykio iš karto sustojo tiek ji, tiek kitas eismo įvykio dalyvis. Išlipo, prie jos priėjo G. V. ir paklausė, kaip pas ją su draudimu. Atsakė jam, kad turi tik civilinį. Jis paminėjo, kad be civilinio turi dar ir KASKO. Paklausė jos, ar ji turi deklaraciją, atsakė, kad turi ir nueis į automobilį jos paimti. Nuėjo paimti deklaracijos, paėmė ir atsisukusi pamatė, kad jo transporto priemonės jau nebėra. Labai sutriko, nesuprato, kodėl jis išvažiavo. Pamanė, kad jis persigalvojo, nes pamanė, jog jie nesuras kaltininko. Tada ir ji pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nuvežė vaikus į darželį, o grįždama stabtelėjo ir pažiūrėjo, bet nieko neradusi nuvažiavo namo, kitaip tikrai būtų sustojusi ir viską būtų susipildžiusi. Policijai nepranešė, kadangi viskas įvyko greitai ir ji buvo kaip ir šoko būsenoje, pamanė, kad žala nei vienam iš jų nėra tokia didelė, nei vienas pretenzijų neturi, ir išvažiavo. Tikrai neturėjo tyčios pabėgti iš eismo įvykio vietos ir slėptis. Po poros savaičių gavo kvietimą atvykti į policiją. Nuvykus į policiją jai surašė protokolą, kad ji sukėlė avariją, bet ji nesutiko. Po to nuvyko į bylos nagrinėjimą ir sužinojo, kad jai paliko kaltinimą tik dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos.
Nukentėjusysis G. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kovo 8 val., apie 8.20 val., važiavo iš Santariškių pusės link Bukiškių. Įvažiavus į Bukiškių miestelį ir bevažiuojant savo eismo juosta staiga į jo važiuojamą kelio dalį iššoko visureigis, todėl jis instinktyviai suktelėjo vairą į dešinę pusę, tačiau jie neišvengė susidūrimo – susitrenkė veidrodėliais. Po įvykio jis iš karto sustojo kelkraštyje, išlipo ir apžiūrėjo automobilį. Automobilio veidrodėlis buvo sudaužytas. Atsisukęs pasižiūrėjo ir pamatė, kad maždaug už 50 m stovi kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis, bet iš jo niekas neišlipa. Jis priėjo prie to automobilio ir gūžtelėjo pečiais norėdamas parodyti, kad įvyko eismo įvykis. Tuomet iš automobilio išlipo pareiškėja. Pasakė jai, kad jo automobilio veidrodėlis sudaužytas. Ji pasižiūrėjo ir pasakė, jog ir jos veidrodėlis sudaužytas. Paklausė, ar ji turi eismo įvykio deklaraciją, bet ji atsakė neturinti. Tuomet pasakiau, kad jis automobilyje turi eismo įvykio deklaraciją, tad nueis, paims ją ir jie užpildys. Moteris sutiko. Jis nuėjo į automobilį paimti deklaracijos, bet išlipęs iš automobilio pamatė, kad kito automobilio nebėra, net nematė, kaip moteris nuvažiavo. Tuomet nedelsiant, 08:28 val., paskambino Nr. 112 ir pranešė, kad moters vairuojamas automobilis nuvažiavo link Santariškių pusės. Kadangi jis net nespėjo pamatyti to automobilio valstybinio numerio, tai pasakė, kokia buvo transporto priemonė ir kas ją vairavo, t. y. šviesiaplaukė moteris, kurios amžius 30-35 m. Iš pagalbos centro darbuotojo gavo nurodymus laukti eismo įvykio vietoje, kol atvažiuos policija. Po kokių 10 min. šalikelėje belaukiant pareigūnų pamatė, kad iš Santariškių pusės važiuoja tas pats automobilis, ta pati moteris. Jis ėmė mojuoti, stabdyti, bet ji net nestabtelėjusi nuvažiavo. Tada jis jau įsidėmėjo to automobilio valstybinį numerį ir dar sykį paskambino Nr. 112, nurodė jį bei pasakė, kad tas pats automobilis važiuoja į Bukiškių pusę. Policija liepė laukti patrulių. Patrulis paskambino po 2-3 min. pasitikslinti informacijos, jis nurodė, kad moteris važiuoja link Bukiškių, link Avižienių. Tada dar gal 30-40 min. laukė policijos pareigūnų. Pareigūnai atvažiavo iš Bukiškių pusės, bet moters automobilio nerado. Moteris, kuri išvažiavo iš eismo įvykio vietos, įvykio vietoje paliko veidrodžio stiklą, jis jį paėmė ir perdavė pareigūnams kaip daiktinį įrodymą. Kai pareigūnai formino įvykį, buvo daromas atpažinimas ir jis iš karto atpažino moterį. Kai pareigūnai užpildė visus protokolus, tada jis išvyko. Viskas truko apie pusantros valandos nuo susidūrimo momento iki tol, kol atvyko pareigūnai. Jo automobilis draustas ir KASKO draudimu, automobilį jis susitvarkė. Mano, kad moteris buvo išgėrusi ir baiminosi, kad jis kažką pastebės ir iškvies pareigūnus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad E. S. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta teisėtai ir pagrįstai, jos veika kvalifikuota tinkamai, o pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinio nusižengimo teisena E. S. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Teismas neturi pagrindo atmesti byloje esančių rašytinių dokumentų – administracinio nusižengimo protokolo, policijos pareigūno A. S., fiksavusio administracinį nusižengimą, 2017 m. kovo 8 d. tarnybinio pranešimo, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų, eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį, G. V. 2017 m. kovo 8 d. paaiškinimo, automobilių MERCEDES BENZ CLASSE M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukų su užfiksuotais automobilių apgadinimais, E. S. 2017 m. balandžio 10 d. paaiškinimo, žalos sąmatų, UAB „Tele 2“ pateiktų išklotinių, kuriuose užfiksuoti G. V. skambučiai nuo 2017-03-08, 08.00 val., iki 2017-03-08, 11.00 val., bei prisijungimai prie bazinių stočių, taip pat nukentėjusiojo G. V. ir administracinėn atsakomybėn patrukto asmens E. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų, ir laiko, kad šie įrodymai visiškai patvirtina E. S. kaltę padarius tik ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, <...>.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017-03-08, apie 8:30 val., ties Bičiulių g. 15, Bukiškio k., Vilniaus r., įvyko eismo įvykis, kurio metu dalyvavo dvi transporto priemonės, tai yra automobiliai JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ CLASSE M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat, jog abu šie automobiliai buvo apgadinti. Tačiau nei administracinėn atsakomybėn traukiama E. S., nei nukentėjusiojo statusą šioje byloje turintis G. V. savo kaltės dėl eismo įvykio nepripažįsta. Bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu G. V. teigė, jog E. S. vairuojamas automobilis JEEP GRAND CHEROKEE staigiai įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o jis stengėsi išvengti susidūrimo sukdamas vairą dešiniau, tačiau kontakto išvengti nepavyko, automobiliai kontaktavo veidrodėliais, o E. S. teigė, kad vairuodama automobilį JEEP GRAND CHEROKEE neprasilenkė su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu MERCEDES BENZ ir susidūrė, neigė įvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą. Analogiškus parodymus G. V. ir E. S. davė ir teismo posėdžio metu nagrinėjant E. S. skundą. Automobilio JEEP GRAND CHEROKEE vairuotojos E. S. ir automobilio MERCEDES BENZ vairuotojo G. V. parodymai yra visiškai priešingi, prieštaravimų tarp jų parodymų nepavyko pašalinti ir teismo posėdžio metu, pašalinių eismo įvykio liudytojų, galinčių pateikti objektyvių duomenų apie eismo įvykio aplinkybes, nėra, eismo įvykio vieta nėra filmuojama, be to, kaip nustatyta byloje, eismo įvykio vietoje rastos šukės gulėjo važiuojamojoje kelio dalyje dideliu atstumu. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad Institucija, priėmusi Skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai vertino jas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir teisingai konstatavo, kad E. S. nepadarė veikos, turinčios ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, bei pagrįstai E. S. bylą šioje dalyje nutraukė.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.
Eismo įvykio faktą bei E. S. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina aukščiau paminėti byloje esantys įrodymai. Nors byloje nenustatyta, kad E. S. sukėlė eismo įvykį, tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. S. iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad E. S. pažeidė KET 220 punkto reikalavimus. Šis punktas įpareigoja eismo įvykio dalyvį po eismo įvykio, kurio metu nenukentėjo žmonės, nedelsiant sustoti ir likti eismo įvykio vietoje iki bus nustatytos jo aplinkybės, taip pat suteikia eismo įvykio dalyviams teisę patiems susitarti dėl įvykio aplinkybių ir nustato, kad jeigu eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl įvykio aplinkybių, turi būti kviečiama policija. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, iš karto po eismo įvykio abi transporto priemonės sustojo ir abu eismo įvykio dalyviai bendravo eismo įvykio vietoje. Tiek E. S., tiek G. V. patvirtino, kad iš pradžių jie ketino įforminti eismo įvykį, tačiau toliau jų versijos išsiskiria – jie kaltina vienas kitą, kad kitas eismo įvykio dalyvis pirmasis pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Tačiau, kaip matyti iš jų parodymų, tiek E. S., tiek G. V. pripažįsta, kad prieš pasitraukiant vienam eismo įvykio dalyviui, jie dėl eismo įvykio aplinkybių nesusitarė, eismo įvykio deklaracijos neužpildė. Esant tokioms aplinkybėms tiek E. S., tiek G. V. turėjo pareigą į eismo įvykio vietą kviesti policiją. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų (BIRT ataskaitų žiūryklės, UAB „Tele 2“ išklotinės duomenų, taip pat G. V. paaiškinimų), po eismo įvykio pagalbos telefonu skambino ir į eismo įvykio vietą policiją kvietė tik vienas eismo įvykio dalyvis – G. V., kurį atvykę policijos pareigūnai rado netoli eismo įvykio vietos, E. S. eismo įvykio vietoje nebuvo. Taigi šios nustatytos aplinkybės rodo, kad E. S. iš eismo įvykio vietos išvažiavo nesusitarusi su kitos transporto priemonės vairuotoju dėl eismo įvykio aplinkybių ir neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, taip pat nepranešusi apie eismo įvykį policijai, tuo pažeisdama KET 220 punkto reikalavimus. Šiuo atveju ta aplinkybė, kuris iš eismo įvykio dalyvių iš eismo įvykio vietos pasišalino pirmas, reikšmės neturi, kadangi abu jie turėjo tas pačias KET eismo dalyviams nustatytas pareigas.
E. S. įgaliotas atstovas advokatas D. Skebas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties privalomasis požymis – konkrečios žalos padarymas – reiškia, kad atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos yra taikytina tik eismo įvykio (žalos padarymo) kaltininkui, o nagrinėjamu atveju toks kaltininkas nėra nustatytas, todėl ANK neaiškumai ir sąvokų netobulumai turi būti vertinami atsakomybėn trauktino asmens naudai. Tačiau teismas su tokia atstovo pozicija nesutinka. Teismo manymu, ANK 426 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos ne tik eismo įvykio kaltininkui, bet visiems su eismo įvykiu susijusiems vairuotojams, taip pat ir nukentėjusiajam. Nors nagrinėjamoje byloje eismo įvykio kaltininkas nustatytas nebuvo, tačiau tiek E. S., tiek G. V. patvirtino, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai ir jiems abiems buvo padaryta žala (automobilio JEEP GRAND CHEROKEE žalos sąmata – 157,63 €, o automobilio MERCEDES BENZ – 555,24 €), tai yra žalos padarymo faktas nagrinėjamo eismo įvykio metu nėra ginčijamas. Kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo, konkretaus eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio Institucija, priėmusi Skundžiamą nutarimą, Skundžiamame nutarime, kur nurodyta nusižengimo esmė, nenurodė, tačiau jį teisingai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamos E. S. naudai, kadangi konstatavo, jog eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad E. S. suvokė dalyvavusi eismo įvykyje ir sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET 220 punkto reikalavimus, o eismo įvykio metu padaryta žala vertintina kaip neviršijanti 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl E. S. veiksmuose yra nustatyti visi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Darytina išvada, kad institucija, priėmusi Skundžiamą nutarimą, pagrįstai konstatavo, kad E. S. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Pareiškėja bei jos atstovas tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu taip pat prašė grąžinti bylą institucijai tam, kad E. S. būtų surašytas administracinis nurodymas, jeigu teismas nuspręs, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas. Savo tokį prašymą motyvavo tuo, kad dėl pareigūno, surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, kaltės E. S. teisė pasinaudoti administraciniu nurodymu buvo pažeista, kadangi iš pradžių jai buvo surašytas nurodymas dėl dviejų straipsnių, o vėliau, Skundžiamu nutarimu, jai kaltinimas dėl eismo įvykio sukėlimo buvo panaikintas.
Kaip matyti iš bylos duomenų, E. S. 2017-04-25 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANPAN-96917158-17 pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį kartu su administraciniu nurodymu, tai yra jai pasiūlyta per 15 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti 300 € baudą, tai yra baudą lygią pusei minimalios baudos, nustatytos ANK 417 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose (galutinė 300 € bauda nustatyta pagal sunkesnio nusižengimo sankciją), kaip tai numatyta ANK 610 straipsnyje. Per nustatytą terminą E. S. administraciniu nurodymu nustatytos baudos nesumokėjo, todėl administracinis nurodymas tapo negaliojantis ir administracinio nusižengimo protokolas su medžiaga buvo perduotas nagrinėti institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Taigi nagrinėjamoje byloje E. S. teisė į administracinio nurodymo institutą nebuvo pažeista, jai buvo suteikta galimybė savo noru sumokėti administraciniu nurodymu skirtą baudą, tačiau ji šia teise nepasinaudojo. Tai, kad išnagrinėjusi E. S. administracinio nusižengimo bylą pareigūnė nustatė, jog E. S. padarė tik ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bet nepadarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, jos atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo negaliojančiu nedaro ir nepatvirtina, kad jis dėl dviejų administracinių nusižengimų buvo surašytas nepagrįstai bei nesuteikia E. S. teisės į pakartotinio administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymą tik dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kadangi ANK leidžia surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą tuo atveju, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnių dalis (ANK 612 straipsnio 1 dalis), prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai E. S. veiksmuose pagrįstai užfiksavo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, požymių turinčią veiką, be to, tam, kad būtų surašomas administracinis nurodymas, nėra reikalaujama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažintų savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 610 straipsnio 2 dalis). Taip pat šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, ANK nesuteikia teisės pareigūnui, ne teismo tvarka išnagrinėjusiam administracinio nusižengimo bylą, grąžinti administracinio nusižengimo protokolą jį surašiusiam pareigūnui (ANK 619 straipsnio 1 dalis), be to, pažymėtina, kad šiuo atveju E. S. surašius administracinio nusižengimo protokolą tik pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, administraciniu nurodymu skirtina bauda vis tiek būtų tokia pati - 300 €. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjos E. S. bei jos atstovo prašymas grąžinti bylą institucijai tam, kad E. S. būtų surašytas naujas administracinis nurodymas, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė Rasa Levišauskaitė tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė E. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, o administracinio nusižengimo teiseną pagal 417 straipsnio 3 dalį E. S. atžvilgiu nutraukė, jos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta, todėl naikinti ar keisti Skundžiamą nutarimą pareiškėjos skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Nukentėjusysis G. V. ir jo atstovas advokatas A. Nevera prašo priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. G. V. turėtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, iš viso 250 €. Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis, kuriame nurodyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš advokato A. Neveros pateiktų pinigų priėmimo kvitų, G. V., kuriam šioje byloje suteiktas nukentėjusiojo statusas, advokatui A. Neverai 2017-09-08 sumokėjo 100 € už jo atstovavimą, o 2017-10-20 sumokėjo – 150 € už jo atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą. Visų pirma, teismas pažymi, kad yra prašoma priteisti viso proceso išlaidas, tai yra tiek bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka, tiek teisme, tačiau ANK numato tik administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą, be to, iš pateiktų kvitų ne visai galima suprasti, už kokias konkrečiai paslaugas buvo mokama, už kokio dokumento surašymą, kadangi G. V. jokių dokumentų teismui nepateikė. Taip pat šiuo atveju pažymėtina tai, kad nors nagrinėjamoje byloje G. V. turi nukentėjusiojo, o E. S. – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – statusus, ir šie statusai nėra pasikeitę, tačiau, kaip nustatyta byloje administracinio nusižengimo teisena E. S. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį buvo nutraukta, tai yra byloje nėra nustatyta, kuris – G. V. ar E. S. – kaltas dėl eismo įvykio, byloje nėra konstatuota, kad E. S. padarė žalą G. V., todėl šiuo atveju pagrindo išieškoti iš E. S. nukentėjusiojo G. V. turėtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti nėra. Esant šioms aplinkybėms G. V. ir jo atstovo advokato A. Neveros prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, 666 straipsniu, teismas
nutaria:
E. S. įgalioto atstovo advokato Domanto Skebo skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-117875602-17 palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo G. V. ir jo atstovo advokato Andriaus Neveros prašymo priteisti iš E. S. teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.