Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-05-07 · Civilinė byla Nr. eB2-2030-967/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-07
Bylos Nr.
eB2-2030-967/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00352-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Kategorijos
  • 3.4.3.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. Nr. eB2-2030-967/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00352-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.9.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Š. finansinio reikalavimo patikslinimo UAB ,,Lensona“ bankroto byloje klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lensona“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Robinta“; nutartis įsiteisėjo.

Šalies argumentai

2. Nemokumo administratorė 2025 m. vasario 20 d. prašymu kreipėsi į BUAB „Lensona“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą, be kita ko, prašydama patvirtinti E. Š. (E. Š.) 10 494,92 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad buvusiems darbuotojams (E. Š.) iš Garantinio fondo buvo išmokėta 779,94 Eur suma, taigi E. Š. pirmuoju etapu tenkinamas reikalavimas sudaro 785,87 Eur, o antruoju etapu tenkintinas reikalavimas – 9 709,05 Eur sumą. Atitinkamai prašė pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą tenkino visiškai. Be kita ko, patvirtino E. Š. 10 494,92 Eur dydžio finansinį reikalavimą: 785,87 Eur finansinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, ir 9 709,05 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tenkintiną antruoju etapu.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas E. Š. finansinis reikalavimas panaikino, E. Š. finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą UAB ,,Lensona“ bankroto byloje perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo atliktas argumentų, pagrindžiančių (paneigiančių) šio kreditoriaus reikalavimų pagrįstumą, vertinimas ir tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

5. Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi nutarė patvirtinti patikslintą BUAB „Lensona“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame buvusio BUAB „Lensona“ darbuotojo E. Š. 10 494,92 Eur dydžio finansinis reikalavimas patvirtintas tokia tvarka: 785,87 Eur – tenkinti pirmuoju etapu, 9 709,05 Eur – antruoju etapu; tokią finansinio reikalavimo tvarką nurodė nemokumo administratorė, teikdama 2025 m. vasario 20 d. prašymą.

6. Byloje nustatyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-38-407/2025 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį pakeisti, patvirtinti kreditoriaus E. Š. pirmosios eilės 1 200,03 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro išeitinė išmoka, ir 9 709,05 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro netesybos už pavėluotą atsiskaitymą. Netesybos už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotoju yra prievolė, susijusi su darbdavio prievole mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką,

7. Pareiškėjo E. Š. teigimu, netesybos už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotoju yra prievolė, susijusi su darbdavio prievole mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką, o tokios sumos yra priskiriamos prie pirmosios eilės pirmojo etapo sumų. Pareiškėjo nuomone, šiuos teiginius patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017. Pareiškėjas nurodo, jog bendra apelianto finansinio reikalavimo suma –10 765,28 Eur ((1 056,23 Eur + 9 709,05 Eur), nes iki prašymo pateikimo kreditoriui buvo išmokėta 779,94 Eur, taigi kreditoriaus finansinis reikalavimas sudaro 1 056,23 Eur sumos (1 200,03 + 636,14 – 779,94), kurią sudaro išeitinė išmoka bei nepanaudotos atostogos, ir 9 709,05 Eur sumos, kurią sudaro netesybos.

8. BUAB „Lensona“, atstovaujama nemokumo administratorės, į bylą pateikia savo poziciją, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-38-407/2025 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį pakeisti: patvirtinti kreditoriaus E. Š. pirmosios eilės 1 200,03 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro išeitinė išmoka, ir 9 709,05 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro netesybos.

9. Nemokumo administratorė pažymi, kad cituojama kasacinio teismo praktika yra aktuali iki įsigaliojant naujam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (toliau – DK) ir galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), t. y. iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo. Administratorė nežino, ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017 pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir taikytini galiojant naujam DK ir JANĮ.

10. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-38-407/2025, konstatavo, kad kreditoriaus darbo teisiniai santykiai pasibaigė nuo 2021 m. gruodžio 1 d. ir atsakovė UAB „Lensona“ ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną turėjo atsiskaityti su darbuotoju, t. y. sumokėti jam priklausančias išmokas (DK 146 straipsnio 2 dalis), tačiau to nepadarė. Kompensacija, apskaičiuota pagal kreditoriaus vidutinį darbo užmokestį per mėnesį nuo 2021 m. gruodžio mėnesio iki 2022 m. gegužės mėnesio, t. y. už šešis mėnesius, sudaro 9 709,05 Eur. Apeliacinės instancijos teismo minėtoje teismo nutartyje padaryta išvada, jog, nustačius, kad atsakovė pažeidė pareigą laiku atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, jog apskaičiuotų netesybų dydis atitinka darbo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytą jų apskaičiavimo tvarką, neviršija maksimalaus leistino šešių mėnesių laikotarpio, už kurį mokėtinos netesybos, kreditorius įgijo teisę į 9 709,05 Eur kompensaciją už pavėluotą atsiskaitymą.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017 pažymėta, jog DK 141 straipsnio norma įtvirtinamas kompensuojamasis mechanizmas, kai darbuotojui yra kompensuojami neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad darbdavio prievolė mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką nėra netesybos ar palūkanos, taigi negali būti tenkinama antruoju etapu. Sistemiškai aiškinant DK 141 straipsnio 3 dalies ir ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalies normas darytina išvada, kad kitos su darbo santykiais susijusios išmokos priskirtinos prie darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais.DK 141 straipsnio 3 dalis nustato ne CK reglamentuojamas netesybas, o visų pirma kompensuojamąjį mechanizmą, per kurį yra kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka nekvalifikuotina kaip netesybos. Dėl šių išaiškinimų kasacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje prie pirmosios eilės pirmojo etapo priskyrė sumas, susijusias su darbdavio prievole mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką.

12. Pažymėtina, jog nuosekliai plėtojamoje kasacinio teismo praktikoje dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį yra išaiškinta, kad DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo.

13. Esant tokiems aukštesnių teismų instancijų išaiškinimams, vien tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteista 9 709,05 Eur kompensacija už pavėluotą atsiskaitymą teisiniame reglamentavime įvardijama kaip suma, kuri paskaičiuota už laikotarpį, už kurį mokėtinos netesybos, nesudaro pagrindo šios sumos laikyti delspinigiais ir netesybomis ta prasme, kaip tai nustatyta JANĮ reglamentavime, skirstant į finansinių reikalavimų tenkinimą I ir II etapu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo išaiškinimu 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017, apelianto 9 709,05 Eur kreditorinio reikalavimo suma BUAB „Lensona“ bankroto byloje turėtų būti patvirtinta primos eilės pirmojo etapo kreditoriniu reikalavimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis JANĮ 41, 42 straipsniais, CPK 290 – 292 straipsniais,

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo E. Š. reikalavimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-150-656/2025, patvirtinti kreditoriaus E. Š. 10 765,28 Eur pirmos eilės reikalavimą BUAB „Lensona“ tenkinama I etapu.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.

TeisėjaSigita Zubavičiūtė-Montvilienė