Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. kovo 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas prašo prašymą tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai nurodo, kad LVAT nutartyje nurodytu laikotarpiu pareiškėjas ilgą laiko tarpą sirgo, per 40 darbo dienų teko didelis darbo krūvis, surašyta 290 administracinių teisės pažeidimų protokolų. Pažeidimo tyrimas dėl 2014 08 25 eismo įvykio perduotas dėl pareiškėjo ligos tirti kitam pareigūnui nepasibaigus pažeidimo tyrimo terminui, kitiems tyrėjams nuobaudos neskirtos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas pažymi, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, prašymas nagrinėtinas pagal 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusias ABTĮ nustatytas procesines taisykles.

Byloje kilo ginčas dėl Tauragės apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 85-TE-363, kuriuo pareiškėjui J. M., Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui, už aplaidų tarnybos pareigų atlikimą paskirta tarnybinė nuobauda- papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statutas, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas”, kuriuo patvirtintas „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas” (toliau – ir Aprašas).

Teismas pažymi, jog sprendžiat, ar skundžiamu įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių

Pareiškėjas ginčija tai, jog paskiriant tarnybinę nuobaudą buvo netinkamai atliktos privalomos, teisės aktuose numatytos procedūros, susijusios su nuobaudos paskyrimu.

Aprašo 7 punkte nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui (toliau – ir tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Aprašo 25 punkte nustatyta, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, o esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Pagal Aprašo 26 punktą tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašius tarnybinio patikrinimo išvadą.

Nagrinėjamo ginčo dalykas - skundžiamas įsakymas priimtas, atsižvelgiant į 2015 07 07 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-32, kuri laikytina neatskiriama skundžiamo įsakymo dalimi.

Kaip jau minėta, tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Tais atvejais, kai priešinga vidaus tarnybos interesams (priešinga teisei) veika padaroma neveikimu, pareigūnui neatliekant pareigų, LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad priešinga vidaus tarnybos interesams veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, pareigūnui neatliekant pareigų. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens elgesys (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009). Taigi, būtinas tarnybinio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir pareigūno paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., LVAT administracinę bylą 2006-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006).

Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, jog Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko viršininko 2015 02 27 tarnybinio pranešimo „Dėl V. P. skundo nagrinėjimo” Nr. 39-PR2-90 pagrindu 2015 02 27 Tauragės AVPK viršininko pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų tiriant eismo įvykį galimo tarnybinio nusižengimo. Atlikus patikrinimą 2015 07 07 surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-32. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir baigtas nepažeidžiant Aprašo 7, 25, 26 straipsnių.

Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas. Statuto 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos; negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus. Aprašo 31 punkte įtvirtinta, jog vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno ar asmens, atleisto iš vidaus tarnybos (netekusio pareigūno statuso), padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Remiantis Aprašo 35 punktu tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo dienos, o pagal Aprašo 36 punktą negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus Apraše nustatytus atvejus.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui, remiantis 2015 07 07 Tarnybinio patikrinimo išvada, Tauragės AVPK viršininkas 2015 07 10 Įsakymu Nr. 85-TE-363 už tarnybinį nusižengimą paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Taigi, ši nuobauda pareiškėjui buvo paskirta laikantis Statuto 33 straipsnio 4 ir 10 dalies bei Aprašo 31, 35, 36 punkto reikalavimų.

Dėl Tauragės AVPK viršininko 2015 07 10 įsakymo Nr. 85-TE-363 teisėtumo ir pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovo įsakymais tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai bei teisėtai, pirmiausia teismui būtina nustatyti, ar 2015 07 07 Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra surinktas pakankamas pagrindas duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veiką, kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl teismas, spręsdamas ginčijamų įsakymų, kuriais pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamų administracinių aktų, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį. Pažymėtina, jog remiantis LVAT praktika, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo (žr., pvz., 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2009-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011, 2012-06-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.). Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Vertinant ar pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Spręsdamas šiuos klausimus, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (žr., pvz., LVAT 2012-03-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, jog tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui, todėl juo esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui drausminę atsakomybę (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2012-02-10 Nr. A756-156/2012, 2011-09-22 Nr. A62-2207/2011, 2011-02-17 Nr. A62-773/2011, 2009-09-21 Nr. A438-1112/2009 ir kt.).

Remiantis Statuto 2 straipsnio 7 dalimi, tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tarnybinės nuobaudos skiriamos atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Pagal Aprašo 26 punktą tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašius tarnybinio patikrinimo išvadą, o konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Tauragės apskrities VPK viršininko 2015-07-10 įsakymu Nr. 85-TE-363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. M.“ pareiškėjui tarnybinė nuobauda- papeikimas buvo paskirta, atsižvelgiant į 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-32, kurioje konstatuota, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis J. M. laikotarpiu nuo 2014-08-27 iki 2014-12-15 visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl 2014-08-25 eismo įvykio, nesiėmė priemonių eismo įvykio kaltininkui nustatyti, todėl pažeidė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 85-V-915 patvirtinto Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriasiojo patrulio pareigybės aprašymo 7.8, 7.9, 7.11, 7.14, 7.25, 7.30 punktus, Lietuvos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnį. Pažymėta, kad T. N. administracinės atsakomybės už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą išvengė ir žala dėl eismo įvykio nukentėjusiems asmenims nebuvo atlyginta dėl pareiškėjo kaltės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje vertinant tęstinio tarnybinio nusižengimo atvejus konstatuota, kad tais atvejais, kai padaryti pažeidimai savo esme yra tam tikrų įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimas, neveikimas, kuris savo pobūdžiu yra tęstinis pažeidimas, tokie nusižengimai trunka iki įvykdomas įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytas reikalavimas ( LVAT 2012-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012, 2013-12-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2171-13).

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2014-08-27 pareiškėjui J. M. buvo pavesta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl 2014-08-25 eismo įvykio, kurio tyrimas pareiškėjo žinioje buvo nuo 2014-08-27 iki 2014-12-15. Byloje neginčijama, kad laikotarpiais nuo 2014-10-14 iki 2014-10-24 ir nuo 2014-11-10 iki 2014-12-05 pareiškėjas buvo nedarbingas. Nuo 2014-12-15 minėto eismo įvykio tyrimas perduotas Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadui R. K., kuris 2015-02-25 nutarimu Nr. 85-IL-2633 administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė vieneriems metams.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 85-V-915 patvirtintame Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašyme be kita ko nurodyta, kad šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijomis yra išaiškinti Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir eismo įvykius, įformina eismo įvykio medžiagas (7.8 puktas); surašo administracinės teisės pažeidimų protokolus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio nuostatomis (7.9 punktas); dalyvauja tiriant Kelių eismo taisyklių pažeidimus (įskaitant pažeidimus, užfiksuotus valstybinės reikšmės keliuose įrengta stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga); vykdo pasišalinusių iš eismo įvykio asmenų ir transporto priemonių paiešką (7.14 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam pažeidimui,- per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar dėl kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš teismui pateikto Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulės I. K. 2014-08-25 tarnybinio pranešimo Nr. 85-94-2-PR5-2263 matyti, jog gavusi pranešimą dėl 2014-08-25 neįskaitinio eismo įvykio ant Šilutės rajone, Vilkyčių kaime esančio „Veiviržėno“ tilto, pareigūnė nustatė, kad V. P. vairuojamas automobilis BMW 520, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), užvažiavo ant tilto atitvarų ir atsitrenkė į kelio ženklą bei jį apgadino. 2014-08-25 tarnybiniame pranešime Nr. 85-94-2-PR5-2263 pažymėta, kad V. P. teigimu, ant tilto atitvarų ji užvažiavo ir į kelio ženklą atsitrenkė, siekdama išvengti susidūrimo su priešinga kryptimi dideliu greičiu ant tilto užvažiavusia transporto priemone, kuri nesilaikė kelio ženklo „STOP“ KET 1 priedo Nr. 204 ir Nr. 205 reikalavimų. 2014-08-25 tarnybiniame pranešime Nr. 85-94-2-PR5-2263 pažymėta, jog V. P. nurodė, kad avarinę situaciją sukėlė juodos spalvos Audi A6 su Jungtinės Karalystės valstybiniu numeriu, o kartu su V. P. važiavęs E. P. teigė, jog nurodytą transporto priemonę galėjo vairuoti Vilkyčių kaimo gyventojas.

Nors 2015-07-07 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-32 „Dėl J. M., R. A., R. K. ir V. G. veiksmų atliekant eismo įvykio tyrimą“ konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2014-08-27 iki 2014-12-15 Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis J. M. visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl eismo įvykio, nesiėmė priemonių eismo įvykio kaltininkui nustatyti, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2014 metų rugsėjo mėnesį pareiškėjas priėmė piliečio E. P. paaiškinimą, kreipėsi tarnybinės pagalbos į kitus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnus ir 2014-09-25 nustatė, jog galimas 2014-08-25 eismo įvykio kaltininkas T. N. 2014-09-05 kirto Lietuvos Respublikos sieną.

Neįrodžius, jog pareiškėjas turėjo objektyvias galimybes laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas ir teisės aktais nustatytas užduotis, negalima teigti, kad yra pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo. Tai reiškia, jog trūksta duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjo elgesys galimai buvo netinkamas, nes tokių aplinkybių surinkti įrodymai nepatvirtina. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovo pozicijos, kad pareiškėjas šiuo atveju atliko kaltus veiksmus, t. y. neveikė kaip turėjo veikti, nes neįrodyta pareiškėjo kaltė. Pastebėtina, kad atsakovas minėtoje išvadoje netyrė pareiškėjo kaltės, jos nepagrindė ir tik formaliai Išvadoje pažymėjo, kad pareigūnas nepripažino savo kaltės, ir tik nurodė, kad pareiškėjas veikė tyčia. Nenustačius pareigūno kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda – papeikimas, pripažinta neteisėta ir nepagrįsta. Esant nustatytoms aplinkybėms vertintina, jog laikotarpiu nuo 2014-08-27 iki 2014-12-15 dėl galimo 2014-08-25 eismo įvykio kaltininko administracinės atsakomybės pareiškėjas negalėjo nuspręsti dėl objektyvių priežasčių, t.y. nedarbingumo laikotarpiais nuo 2014-10-14 iki 2014-10-24 ir nuo 2014-11-10 iki 2014-12-05 ir dėl T. N. buvimo užsienyje (papildomai pateikti įrodymai). Esant nustatytai aplinkybei, jog 2014-08-25 eismo įvykio tyrimas iš pareiškėjo buvo perimtas, nepasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, darytina išvada, jog tirdamas 2014-08-25 eismo įvykio aplinkybes, pareiškėjas jo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų ir 2015-07-07 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-32 „Dėl J. M., R. A., R. K. ir V. G. veiksmų atliekant eismo įvykio tyrimą” nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl tarnybinio nusižengimo nepadarė.

Neįrodžius, jog pareiškėjas visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl eismo įvykio, neieškojo eismo įvykį sukėlusio asmens, nesiėmė atitinkamų priemonių eismo įvykio kaltininkui surasti, negalima laikyti, jog pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašyme nurodytus 7.8, 7.9, 7.11, 7.14, 7.25, 7.30 punktus. Tai reiškia, jog trūksta duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjo elgesys galimai buvo netinkamas, nes tokių aplinkybių surinkti įrodymai nepatvirtina. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovo pozicijos, kad pareiškėjas šiuo atveju neatliko veiksmų, t. y. neveikė kaip turėjo veikti, nes neįrodyta pareiškėjo kaltė. Pažymėtina, kad atsakovas minėtoje išvadoje netyrė pareiškėjo kaltės, jos nepagrindė ir tik formaliai Išvadoje pažymėjo, kad pareiškėjas privalėjo užkirsti kelią galimai neteisėtai veikai. Nenustačius pareigūno kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda – papeikimas, pripažinta neteisėta ir nepagrįsta.

Teismas taip pat pabrėžia, kad Statuto 33 straipsnio 2 dalyje numatyta 6 tarnybinių nuobaudų rūšys. Pareiškėjas gerai charakterizuojamas, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, daug kartų skatintas, įrodymų dėl žalos nėra, nors išvadoje tai konstatuota, jokių sunkių pasekmių tariamai pareiškėjo padaryta veika nesukėlė, nes tyrimas buvo tęsiamas, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai nemotyvuota, kodėl buvo pasiūlyta skirti papeikimą, o ne pastabą, taip pat tinkamai neįvertintas jo tarnybos stažas, motyvacija darbe. Taigi, Tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka taisės aktų keliamiems reikalavimams. Išdėstyti argumentai įrodo, jog yra pagrindas pripažinti 2015 07 10 įsakymą Nr. 85-TE-363 neteisėtu ir jį panaikinti.

Teismas laiko, kad skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes tarnybinio patikrinimo metu surinkta nepakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas, sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį. Pažymėtina, kad teisės teorijoje laikomasi nuostatos, jog neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką tuomet, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Bylos duomenys patvirtina, kad valstybės tarnautojas, t.y. šiuo atveju pareiškėjas, neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas ar teisės aktais nustatytas užduotis, darytina išvada, jog pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta.

Kadangi Tauragės apskrities VPK viršininko įsakymas Nr. 85-TE-363, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas, laikytinas neteisėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), prašymas tenkintinas visiškai ir nurodytas administracinis aktas naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo J. M. prašymą patenkinti.

Panakinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 07 10 įsakymą Nr. 85-TE-363 “Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. M.” .

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.