Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui antstoliui R. K., tretiesiems asmenims R. P., ,,BTA Baltic Insurance Company‘‘ filialui Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8.2.Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovė neįrodė, kad jai nuosavybės teise priklausė 1/2 minėto sklypo. Žemės sklypas buvo įgytas gyvenant santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų, o registruotas Č. P. vardu. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu sklypas priklausė abiem sutuoktiniams, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, mirus sutuoktiniui, pasikeitė turto režimo statusas – jis tapo bendrąja daline nuosavybe. Aplinkybė, kad iš notaro ieškovė nepasiėmė pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimo 1/2 dalį turto, neatėmė iš ieškovės nuosavybės teisės į sklypą. Apeliantės teigimu, miręs Č. P. negalėjo įgyti 1/2 ieškovės turto dalies tuo pagrindu, kad ji atsiėmė iš teismo pareiškimą dėl turto dalių nustatymo, ar kad atsivedė savo pasirinktą pirkėją, įsigijusį visą sklypą. Priimto patvarkymo dėl lėšų paskirstymo pardavus žemės sklypą ieškovė neskundė, nes nežinojo įstatymų, vykdymo byloje neturėjo finansinės galimybės samdyti advokatą. Tai, kad ieškovei priklauso pusė lėšų, gautų pardavus turtą pasirinktam pirkėjui, turėjo informuoti pats antstolis ir pinigus pervesti į ieškovės sąskaitą.

8.3.Teismas pripažino, kad iš ieškovės antstolis, vykdant 650 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimą R. P., šiuo patvarkymu galėjo nurašyti tik 1071 Lt sumą, o nurašė 1175 Lt, tuo nepagrįstai išieškodamas 104 Lt, tačiau, kadangi byla užbaigta, nepagrįstai vertino, kad antstolis atlikdamas skaičiavimus ir paskaičiuodamas galutinę 1175 Lt išieškotą iš ieškovės skolos sumą, atliko teisingus paskaičiavimus. Dėl to, kad ji yra silpnoji ginčo pusė, teismas negalėjo taikyti teisingumo ir protingumo principų antstolio naudai. Tai, kad byla užbaigta, neužkerta kelio ieškovei priteisti nepagrįstai nurašytą 104 Lt, kas sudaro 30,12 Eur sumą.

8.4. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė suskaičiavęs ieškinio pinigine išraiška patenkinimo procentą. Šiuo atveju tai padaryta neteisingai.

9.1.Įstatyminė įpėdinė L. P. palikimą po sutuoktinio mirties priėmė viena ir ji palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Gavusi notaro pavedimą, pateikė jį antstoliui – atsakovui - paveldimo turto apyrašui sudaryti. Velionio Č. P. turto apyrašas, kurio palikimą priėmė ieškovė L. P., buvo tikslinamas net tris kartus dėl vis naujai „atsirandančio“ turto. Antstolio kontoroje vykdomose vykdomosiose bylose, kurios yra pridėtos prie išnagrinėtos civilinės bylos, ir pačioje civilinėje byloje apstu įrodymų, kurie patvirtina, kad apeliantė nuslėpė kilnojamąjį turtą, buvusį (duomenys neskelbtini), bei bute Vilniuje buvusius daiktus, todėl jie į apyrašą įrašyti nebuvo. Tokie apeliantės veiksmai rodo jos nesąžiningumą ir nenorą atsiskaityti su velionio kreditoriais. Jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, vadovaujantis CK 5.53 straipsnio 4 dalimi, šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

9.2.Atsakovo prašymu teismas priėmė rašytinę nutartį ir įpareigojo velionio įpėdinę pateikti teismui paveldėjimo teisės liudijimą, iš kurio būtų galima nustatyti, kokį turtą turėjo skolininkas, kokia jo vertė ir už kokią velionio turto sumą (vertę) yra atsakinga įpėdinė – apeliantė – priėmusi palikimą pagal apyrašą. Teismas ryžtingai nepareikalavo ieškovės įvykdyti savo paties nutartį ir ieškovė tuo tik pasinaudojo – iki sprendimo priėmimo taip ir liko neaišku – kokios vertės velionio turtą paveldėjo apeliantė ir už kokią sumą (vertę) velionio kreditoriai turi tikimybę atgauti iš įpėdinės velionio skolas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Byloje kilo ginčas dėl ieškovei padarytos žalos antstolio neteisėtais veiksmais, vykdant skolos išieškojimą.

Dėl 979 Eur ½ dalies piniginių lėšų (3380 Lt), gautų už parduotą 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisimo

12. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad minėtas žemės sklypas buvo įgytas gyvenant santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų, tik registruotas Č. P. vardu. Apeliantės nuomone, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sklypas priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, mirus sutuoktiniui, pasikeitė turto režimo statusas – jis tapo bendrąja daline nuosavybe. Aplinkybė, jog ji iš notaro nepasiėmė pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimo į 1/2 dalį turto, neatėmė iš jos nuosavybės teisės į sklypą.

13. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas jų susitarimu arba pagal įstatymą. Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia teisinė turto padėtis išlieka, kol turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iš sutuoktinių mirtis. Šis juridiškai reikšmingas faktas nulemia santuokos pasibaigimą, kartu pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai. Pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (Notariato įstatymo 26, 28, 52 straipsniai). Šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, t. y. notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. lapkričio 20d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad jos sutuoktiniui mirus turtas, priklausęs jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise transformavosi į bendrąją dalinę nuosavybę, nes nebeliko vieno iš nuosavybės teisės subjektų. Kadangi ieškovės sutuoktiniui mirus bylos nagrinėjimas CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo nebegalimas, ieškovė, siekdama apginti savo kaip bendraturtės teises privalėjo kreiptis į notarą, kad jai būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į jai priklausančią turto dalį, kuris iki sutuoktinio mirties priklausė jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

14. Iš paveldėjimo bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju ieškovė priėmė palikimą į mirusiojo sutuoktinio turtą. Paveldėjimo byloje ieškovei nebuvo išduotas nei nuosavybės teisės liudijimas, nei paveldėjimo teisės liudijimas, nes ieškovė dėl jų išdavimo į notarą nesikreipė. Sutiktina su ieškove, kad kreiptis dėl nuosavybės teisės ar paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo yra jos teisė, bet ne pareiga. Tačiau tokiu atveju lieka nenustatyta jos nuosavybės dalis turte, kuris priklausė jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes įstatymai antstoliui nesuteikia teisės ar įgalinimų nustatyti paveldimas turto dalis.

15. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimą įgyvendinimo tvarką. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi įstatymo nustatyta forma išreikšti valią, kad palikimą priima (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tinkama forma pareiškęs valią, kad palikimą priima, įpėdinis įgyja jam tenkančią paveldėto turto dalį; teisė į palikimą jį priėmusiam įpėdiniui priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, o paveldėto turto masė nustatoma iškirtinai pagal objektyvų kriterijų - priėmęs palikimą įpėdinis įgyja teises į visą palikimu esantį turtą (jam tenkančią dalį) (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatymas nenumato terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. balandžio 18d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

16. Pažymėtina, kad ieškovės sutuoktinio Č. P. skola iš ieškovės R. P. buvo priteista paveldėto turto ribose. Ieškovei priėmus palikimą į mirusio sutuoktinio turtą pagal apyrašą, ji palikimo priėmimo metu įgijo nuosavybės teisę į jo turtą. Realizuotas žemės sklypas buvo įtrauktas į turto apyrašą, ieškovė nesikreipė į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo į šį turtą išdavimo ir savo dalies bendrame turte nenusistatė. 2013-08-20 ieškovė pateikė prašymą antstoliui parduoti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl antstolis, realizavęs šį turtą, neturėjo pareigos puse gautų piniginių lėšų grąžinti ieškovei.

Dėl 30,12 Eur (104 Lt vykdant 650 Lt vykdymo išlaidų išieškojimą) priteisimo

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdant 650 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš ieškovės R. P., antstolis iš ieškovės sąskaitos galėjo nurašyti tik 1071 Lt sumą, o nusirašė 1175 Lt, tuo nepagrįstai išieškodamas 104 Lt. Pirmosios instancijos teismas šios sumos ieškovei nepriteisė, motyvuodamas tuo, kad vykdomoji byla yra baigta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į antstolio atliktus veiksmus iki bylos užbaigimo. Ieškovė apeliaciniu skundu su sprendimo dalimi nesutinka ir nurodė, kad užbaigta byla nėra pagrindas atmesti ieškinį šioje dalyje.

18. Nors ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog antstolis nepagrįstai nurašė dar daugiau lėšų iš jos sąskaitos, priėmus teismui sprendimą jame nurodytos sumos – 104 Lt - neginčijo, prašo priteisti šią sumą iš atsakovo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą ir bylos nagrinėjimo metu teismo nustatytų aplinkybių neginčijo, teismo sprendimo šioje dalyje neskundė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

19. Kaip jau buvo minėta, ieškovė yra pateikusi apeliacinį skundą prašydama priteisti 30,12 Eur (104 Lt) žalos atlyginimą, žalos dydžio neginčija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog vykdomosios bylos užbaigimas nėra kliūtis priteisti jai turtinės žalos atlyginimą, nagrinėjant bylą ieškinio teisenos tvarka. CK 6.246 str. 1 d. reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249str.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis neteisėtai iš ieškovės sąskaitos nurašė 30,12 Eur, dėl ko ieškovė patyrė žalą netekdama turto, tarp antstolio veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo ieškovei priteistina 30,12 Eur žala.

20. Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl 30,12 Eur žalos atlyginimo ieškovei, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, priimtas pirmosios instancijos sprendimas keistinas, ieškovei iš atsakovo priteisiant 30,12 Eur žalos atlyginimo sumą (CK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgęs į ieškinio pinigine išraiška patenkinimo procentą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į šias nuostatas, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgęs į ieškinio pinigine išraiška patenkinimo procentą.

22. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirsto bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo plačiau nepasisako.

23. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą ir padidinus ieškovei priteistiną žalos sumą 30,12 Eur suma, vertintina, jog ieškovės ieškinys tenkintas 17 procentų. Ieškovė byloje patyrė 29,00 Eur bylinėjimosi išlaidas – žyminis mokestis. Atsakovas antstolis R. K. byloje patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Pažymėtina, kad byla nagrinėjama ginčo teisena, todėl atsakovas antstolis R. K. turėjo teisę byloje samdytis advokatą. Įvertinus bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad antstolio patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Kadangi ieškinys patenkintas 17 procentų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 4,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui iš ieškovės priteistina 498,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 0,03 procento. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 300,00 bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinėje instancijoje patyrė 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteistina 291,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo antstolio R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 229,48 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus keturiasdešimt aštuonis euro centus) žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 229,48 Eur sumą nuo 2016-04-04 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei L. P., a.k. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo antstolio R. K. ieškovei L. P. 4,93 Eur (keturis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. P. atsakovui antstoliui R. K. 498,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų‘‘.

Priteisti iš atsakovo antstolio R. K. ieškovei L. P. 3,00 Eur (tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės L. P. atsakovui antstoliui R. K. 291,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.