Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-04 · Civilinė byla Nr. e2A-269-252/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
e2A-269-252/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
I. O.
Civilinė byla Nr. e2A-269-252/2021Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00992-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 3.3.1.18.3.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-01-28 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-416-1147/2021 atsakovui I. O. (I. O.) dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo I. O. 150 Eur negrąžinto kredito, 25,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 6,06 Eur administravimo mokesčio, 52,41 Eur negautų pajamų (nuostolių), 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 150 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į siųstus raginimus vykdyti Sutartį, todėl išankstiniu raštišku pranešimu buvo nutraukta. Atsakovas yra nesumokėjęs 150 Eur vartojimo kredito, iš atsakovo taip pat priteistinos ir 25,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo dienos ir Sutarties nutraukimo dienai paskaičiuota neapmokėta administravimo mokesčio dalis - 6,06 Eur.

3. Pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti.

4. Ieškovės nuomone, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo Sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.

5. Kreditorė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai visą Sutarties laikotarpį, ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą. Nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių).

6. Atkreipė dėmesį, kad Sutarties 1.8. ir 6.2. punktais šalys susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

7. Mano, kad priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, nuo ieškinio parengimo dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos ir nuo Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo, procentine išraiška.

8. Atsakovas pažeidė Sutarties sąlygas, o jo atlikti pažeidimai yra priežastiniame ryšyje kartu su po Sutarties termino pasibaigimo atsirasiančiomis ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais). Jeigu atsakovas jam suteiktos vartojimo kredito sumos negrąžins net ir po Sutarties termino pasibaigimo, tai neteisėti veiksmai bus tęsiami, bus prarandama galimybė skolinti pinigus už tokią pačią, ar net didesnę palūkanų normą, ir nebus gaunamos pajamos. Atsakovas faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas.

9. Nurodė, kad yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo ir CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindais 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021-01-28 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 150 Eur negrąžinto kredito, 25,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)), 6,06 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)), 52,41 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ((duomenys neskelbtini)), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 233,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

11. Teismas pasisakė, kad Sutarties sąlygos patvirtina, jog atsakovas pagal mokėjimo grafiką turėjo grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir sutarties administravimo mokestį. Bylų priėmimo – perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas nėra įvykdęs nė vieno mokėjimo. Skolininkas apie pradelstus mokėjimus ir Sutarties nutraukimą buvo informuotas.

12. Aptartų aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 150 Eur negrąžinto kredito, 25,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 6,06 Eur administravimo mokesčio, 52,41 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir jį tenkino.

13. Dėl kitų reikalavimų teismas pasisakė, kad Sutarties sąlygos, o konkrečiau Sutarties priede Standartinė informacija apie vartojimo kreditą skyriaus „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ nuostatos draudžia skaičiuoti Sutarties specialiojoje dalyje numatytas mokėjimo (pelno) palūkanas nuo kreipimosi į teismą dėl skolos išieškojimo dienos.

14. Be to, teismas vertino, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nuostolių dydį, viršijantį įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas, todėl reikalavimų priteisti iš atsakovo 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 150 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) ir 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, netenkino.

15. Atsižvelgęs į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, teismas atitinkamai priteisė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį.

III. Apeliacinio skundo argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-01-28 sprendimo už akių dalį dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)); pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-01-28 sprendimo už akių dalį dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (790,00 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150,00 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti šį sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

17. Nurodo, kad teismas apeliantės reikalavimus dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), priteisimo, ir 39 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150,00 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo savo iniciatyva prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, kurių dydis neva negalėjo viršyti Vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies.

18. Pažymi, kad ieškiniu nereiškė kompensuojamųjų palūkanų reikalavimo, teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį.

19. Nurodo, kad kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos.

20. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

21. Teigia, kad neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jo šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos ieškovė patirs pasibaigus Sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei Vartojimo kredito įstatyme (toliau – ir VKĮ) ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia i prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

22. Nurodo, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) tiek sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu ji nebūtų nutraukta, tiek ir laikotarpiu, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti.

23. Pažymi, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

24. Akcentuoja, kad jau vien Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir Sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius ieškovės negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai visą Sutarties laikotarpį, ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą. O Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius bei nepažeidė VKĮ įvirtintų bendrai kredito kainą taikomų reikalavimų. Pradinė kreditorė, jeigu atsakovas iki Sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinusi šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavusi planuotas pajamas.

25. Teismui konstatavus, kad negautas pajamas (nuostolius) pagal Sutartį kreditorius turėjo teisę skaičiuoti tik iki Sutarties nutraukimo dienos, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti Sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti. Mano, kad įrodė, jog turėjo realias, o ne tikėtinas ir hipotetines galimybes gauti iš anksto Sutartimi suplanuotas pajamas.

26. Apeliantės įsitikinimu, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39 procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko. Juolab, kad nutraukus Sutartį jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų, o atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, neatliko nei vienos įmokas pagal dar galiojusį Sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis nei truputį nepamažėjo.

27. Teigia, kad turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas. Pabrėžia, kad apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas Apelianto negautas pajamas (nuostolius). Be to, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 40,68 Eur Sutarties administravimo mokestį.

28. Mano, kad pagal teismų praktiką pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo Sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Reikalavimams dėl negautų pajamų (nuostolių) ir po Sutarties termino pasibaigimo, netaikytini jokie VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai.

29. Nesutinka su teismo vertinimu jog absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data yra ieškinio pareiškimo teismui diena. Mano, kad būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, Teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą.

30. Apeliaciniame skunde dėstoma ieškovės pozicija dėl pasirinkto negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino. Pažymima, kad ji neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pabrėžia kreditoriaus teisėto lūkesčio svarbą ir mano, kad reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos turi būti priteistini pilna apimtimi ir atitinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, pilnai jas priteisiant iš atsakovo.

31. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja jį pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

33. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ir negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

34. Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas BnP Finance, UAB ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) mėnesių terminui atsakovui buvo suteiktas 150 Eur vartojimo kreditas. Atsakovas įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 40,68 Eur administravimo mokesčio. Pradinė kreditorė su ieškove (duomenys neskelbtini) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovą buvo perleista ieškovei. Atsakovas apie tai informuotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rašytiniu pranešimu atsakovas taip pat informuotas, kad Sutarties nutraukimas įsigalioja (duomenys neskelbtini).

35. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netenkinta ieškinio reikalavimų dalimi, pažymėtina, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

36. Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle ir atsižvelgus į byloje neginčijamai nustatytą faktinę aplinkybę, kad Vartojimo kredito sutartis su atsakovu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui nebegali būti skaičiuojamos. Šiuo atveju, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

37. CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo pasekmes, 2 dalis numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikinta teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (LAT 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

38. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose mokėjimo sutarties šalių sulygta palūkanų norma yra 39 procentai. Mokėjimo grafike mažėjančia tvarka (anuitetu) nurodyta konkreti kas mėnesį mokėtina palūkanų suma. Sutarties specialiosiose sąlygose ji nurodyta kaip kredito mokestis (palūkanos) ir sudaro 106,68 Eur sumą.

39. Nagrinėjamu atveju, reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas nuo kreipimosi į teismą dėl skolos išieškojimo dienos, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ieškiniu suformuluotas nebuvo. Ieškovė šalių aptarta procentine tokių palūkanų išraiška (39 procentai) grindė negautas pajamas (nuostolius).

40. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tokio vertinimo nekeičia ir pirmosios instancijos teismo akcentuojamos Sutarties priedo – „Standartinė informacija apie vartojimo kreditą“ skyriaus „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ nuostatos. Nes skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (LAT 2020-06-09 Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

41. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, ieškovė įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą, tačiau skaičiuoti negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma, siejant jas su Sutartyje nustatytu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip siekia apeliantė, visiškai ignoruojant Sutarties specialiosiose sąlygose aptartas palūkanas konkrečia suma, nėra teisinio pagrindo. Tokiu būdu, apskaičiuotos negautos pajamos ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos ir būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam praturtėjimui atsakovo sąskaita, kas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad tokio dydžio pajamas ji tikėjosi ir būtų gavusi, atsakovui tinkamai vykdant Sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos. Kadangi pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 25,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) ir 52,41 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ((duomenys neskelbtini)), todėl apeliacinės instancijos teismas iš atsakovo priteisia 29 Eur likusią negautų pajamų dalį (106,68-25,27-52,41).

43. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties nutraukimo, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, todėl ši sprendimo už akių dalis keičiama.

44. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo priteisti 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliacinio skundo argumentai šio vertinimo pagrįstumo nepaneigia.

45. Pažymėtina, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Tai yra kompensuojamosios palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu, daroma išvada, kad ieškinio reikalavimas priteisti 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra reikalavimas kompensuoti patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, o tai ir yra faktinis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas

46. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nurodoma, kad kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 39 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 39 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis).

47. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (LAT 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Pabrėžtina, kad VKĮ, kurio paskirtis be kita ko nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą<...>, 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kaip tik ir nustato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (LAT 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

48. Nepaisant apeliaciniame skunde dėstomos pozicijos, ginčo santykių aspektu, netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų, daroma išvada, jog 39 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, vadovaujantis aptarta norma negali būti priteisiamos. Prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydis, viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas neatitinka teisės normoje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Todėl tenkinti šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas teisinio pagrindo neturėjo.

49. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 262,74 Eur.

50. Tenkinus iš dalies apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 95 straipsnis)

51. Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidas (15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti). Tenkinus 67 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 91,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

52. Apeliantė pateikė įrodymus, kad jos bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismas sudaro 15 Eur dydžio už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Kadangi ieškovė formuluodama reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) nepaskaičiavo tikslaus nuostolių dydžio, jį nurodydama procentine išraiška už konkretų laikotarpį, o šis reikalavimas tenkintinas iš dalies tik dėl 29 Eur nuostolių, o kitas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestas, laikytina, kad tenkinta 40 procentų apeliacinio skundo reikalavimų ir atitinkamai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-01-28 sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo I. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) negrąžinto kredito, 25,27 Eur (dvidešimt penkis eurus 27 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)), 6,06 Eur (šešis eurus 6 ct) administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)), 52,41 Eur (penkiasdešimt du eurus 41 ct) negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio parengimo dienos ((duomenys neskelbtini)), 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) negautų pajamų nuo ieškinio parengimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 262,74 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 74 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 91,12 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš atsakovo atsakovo I. O., a. k. (duomenys neskelbtini) iškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,80 Eur (du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė