Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko,

gynėjams advokatams Stasiui Zabitai, Silvai Mardosaitei, Vaidotei Radvilavičienei, Eugenijui Karažinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. (V. B.), A. Z., R. R. ir D. K. (D. K.) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

D. K. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

V. B. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme visiško sudėjimo būdu, V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams su 240 MGL (9 038,40 eurų (devynių tūkstančių trisdešimt aštuonių eurų ir 40 centų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

R. R. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems metams), bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį taip pat nuteisti A. K. ir V. P. (V. P.), tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

A. Z., D. K., V. B. ir R. R. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su A. K. ir V. P., 2017 m. gegužės 29 d., tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimus, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-07-19 įsakymo Nr. 4-312, Žin., 2007, Nr. 83-3410 (2007-07-26) redakcija) bei 3.1.2 papunkčių reikalavimus, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-08-27 įsakymo Nr. 4-759, Žin., 2013, Nr. 92-4590 (2013-08-31) redakcija), į automobilį ,,Mitsubishi Space Wagon“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) paruošdami gabenti pakrovė akcizais apmokestinamas prekes – 6 499 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 18 899,66 eurų vertę. V. B., pakrovęs minėtas cigaretes ir tokiu būdu padėjęs akcizais apmokestinamas prekes gabenti, liko nenustatytoje pakrovimo vietoje, o A. Z., R. R., V. P., D. K. ir A. K. automobiliu ,,Mitsubishi Space Wagon“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno nurodytą kiekį akcizais apmokestinamų prekių iki tol, kol 2017 m. gegužės 29 d., apie 07.40 val., (duomenys neskelbtini), A. Z. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas ir A. Z., R. R., V. P., D. K. bei A. K. buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Nuteistasis turi šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, gyvena su neįgaliais tėvais, kuriais rūpinasi, įsidarbino UAB „T.“ sandėlininku, savo ankstesnį elgesį vertina neigiamai, veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė prieš priimant 2018 m. kovo 21 d. teismo nuosprendį, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, esant toms pačioms aplinkybėms (šios veikos buvo padarytos viena po kitos), Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu buvo atidėtas, nustatant tam tikras pareigas. Daugiau jis nėra nusikaltęs. Teigiami pokyčiai po nusikalstamų veikų padarymo, aplinkybės, susijusios su jo asmeniu ir socialiniais ryšiais, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą.

Vienas pagrindinių baudžiamosios teisės principų – nekaltumo prezumpcijos principas, be kita ko, reiškia, kad ne kaltinamasis ar jo gynėjas privalo įrodyti kaltinamojo nekaltumą, bet būtent prokuroras privalo surinkti tiek ir tokius įrodymus, kurie leistų teismui konstatuoti konkretaus asmens kaltę. In dubio pro reo principas skelbia, kad jeigu byloje yra nors mažiausios abejonės asmens kalte, jos turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pirmosios instancijos teismas pažeidė paminėtus principus, rėmėsi prielaidomis, kurios nėra patvirtintos BPK prasme leistinais įrodymais, todėl priėmė neteisėtą sprendimą bei pažeidė apelianto teises. Teismas taip pat pažeidė ir nuosprendžio surašymo taisykles, nes nepasisakė dėl R. R. naudingų įrodymų ir aplinkybių, savaip interpretavo kitų nuteistųjų ar liudytojų parodymus, kurie priešingai aiškino tas pačias aplinkybes. Toks nuosprendžio surašymas grubiai pažeidžia nuteistojo teisę į gynybą ir teisę į sąžiningą bei teisingą teismą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė juos atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistųjų A. Z., R. R. ir D. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl V. B. apeliacinio skundo

Apygardos teismas teisingai vertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai pripažino V. B. kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

A. Z., D. K., A. K., R. R. ir V. P., duodami parodymus, patvirtino, kad su jais įvykio vietoje buvo ir V. B. (t. 5, b. l. 58–62, 107–113). V. B. parodė, kad jis kartu su A. Z., D. K., A. K., R. R. ir V. P. važiavo link (duomenys neskelbtini), nuvažiavo prie pasienio, kažkas atnešė ryšulius, apvyniotus juodu polietilenu, jis įmėtė vieną dėžę į mašiną; nesuprato, kad pakrovė cigaretes, tik vėliau išvažiavus nuteistiesiems, jis pagalvojo ir suprato, kad dėžėse gali būti cigaretės (t. 5, b. l. 109). Remiantis bylos rašytine medžiaga, nustatyta, kad pasienio pareigūnams V. Č. ir V. U., sustabdžius A. Z. vairuojamą automobilį, su kuriuo kartu vyko D. K., A. K., R. R. ir V. P. (t. 5, b. l. 70–72), bagažinėje buvo rasta 5 (penki) stačiakampio formos ryšuliai, įvynioti į juodos spalvos polietileno plėvelę ir surišti balta šparagine virve; praplėšus vieną iš ryšulių, rastos cigaretės ,,NZ Gold superslims“ be akcizo ženklų; 5 (penkiuose) stačiakampio formos ryšuliuose, įvyniotuose į juodos spalvos polietileno plėvelę ir surištuose balta šparagine virve, iš viso 13 dėžių, kuriose – 6 500 pakelių cigarečių ,,NZ Gold superslims“ be akcizo ženklų (1 t., b. l. 7–8, 13–15), kurių muitinė vertė sudaro 18 899,66 eurų (t. 1, b. l. 12). Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. birželio 23 d. rašto Nr. 140-S-3069 (8.11) matyti, kad tikrinant latentinius rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre, buvo nustatyta, jog vienas rankos delno pėdsakas, išryškėjęs ant plastikinės pakuotės Nr. 4, 2017 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3395)-IS1-3913 sutampa su rankos delno antspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti V. B. anketiniai duomenys (t. 1, 42, 44–49). Šios aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad V. B., pažinojęs kitus nuteistuosius, kaip ir žinodamas veikos padarymo vietą ir laiką – naktis pasienio ruože – , jos metu suvokė, jog padeda neteisėtai gabenti neapmokestintas cigaretes (ką dar nurodė ikiteisminio tyrimo metu, t. 2, b. l. 36-37), bei norėjo taip veikti. Byloje nėra pagrindo manyti, kad nuteistais bendrais bruožais nesuprato ir akcizinių prekių vertės, nes būdamas įvykio vietoje matė (pats tai patvirtino), jog prie mašinos buvo ne vienas ryšulys. Tyčios nustatymas pagal BK 199² straipsnį nereikalauja, kad asmuo suvoktų ir įvardytų „tikslią“ prekių vertę MGL dydžiais. Tyčiai nustatyti pakanka bendro veikos pavojingumo suvokimo, kad asmuo gabena pakankamai didelį kiekį akcizinių prekių, kurios sudaro atitinkamai ženklią vertę.

Išnagrinėjusi apygardos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, jos motyvavimas neatitinka BK 54 straipsnio reikalavimų. Apygardos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, yra teistas, ir už analogiško pobūdžio nusikaltimą, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat teisingai nustatė, kad nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo: nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, bet bylą nagrinėjant teisme savo poziciją keitė (t. 3, b. l. 36-37, 42; t. 5, b. l. 109-110).

Apygardos teismas, vertindamas nuteistojo vaidmenį, konstatavo, kad V. B. veikė kaip padėjėjas, ir pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo pačiu nurodydamas, kad jo vaidmuo veikos padaryme buvo antraeilis. Teismas, nors pagrįstai vertindamas, kad, atsižvelgiant į buvusį teistumą, pakartotinis baudos skyrimas nebus pakankamas, nesvarstė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, nors pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 75 straipsnio redakciją tokia galimybė buvo numatyta. Be to, teismas nenurodė, kaip ir dėl kokių priežasčių baudos, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu, nesumokėjimas turėtų įtakoti bausmės skyrimą konkrečioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad V. B. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pakeista bausme – 1 (vieneriems metams), bausmę atidedant 3 (trejiems) metams. Tačiau ir ši aplinkybė dar nepagrindžia realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo būtinumo atsižvelgiant į tai, kad tiek šioje byloje, tiek Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos veikos buvo padarytos 2017 m., taigi prieš priimant pirmąjį nuosprendį.

V. B. po nusikalstamos veikos padarymo įsidarbino UAB „T.“ sandėlininku (t. 5, b. l. 138–140), taigi įgijo nuolatines pajamas, yra vedęs (t. 5, b. l. 132), turi du vaikus (t. 5, b. l. 133, 134), taip pat turi rūpintis iš dalies darbingais tėvais (t. 5, b. l. 135, 136). Padaryta veika priskirtina ūkinių nusikaltimų kategorijai, ir, nors sudėtis formali, skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad neapmokestintos cigaretės į apyvartą nepateko. Be to, kaip nustatė apygardos teismas, nuteistojo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo padėjėjo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis iki veikos padarymo laisvės atėmimo bausme dar teistas nebuvo. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad V. B. po veikos padarymo įsidarbino, taigi stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant V. B. realios laisvės atėmimo bausmės, tad apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė atidėtina, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas.

Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai į jam paskirtą bausmę neįskaitė laiko, išbūto laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 26 d. 7.30 val. iki 2017 m. spalio 26 d. 13.45 val., t. y . 1 dienos. Todėl paminėtas laikas įskaitytinas į V. B. paskirtą bausmę (t. 3, b. l. 18–19, 26–27) (BPK 140 straipsnio 9 dalis, 328 straipsnio 4 dalis; BK 66 straipsnis).

Dėl A. Z. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. Z. skirtiną bausmę atsižvelgė, kad nuteistasis padarė baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvina tai, jog jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina – kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad A. Z. vaidmuo – vairuoti transporto priemonę – veikos padaryme nebuvo antraeilis, tačiau, atvirkščiai, pakankamai svarus: nuteistasis sėdėjo automobilyje pasienio ruože nuo 21 val. iki ankstaus ryto, laukė žinutės iš nuteistojo R. R., kada galės privažiuoti su automobiliu, į kurį, kaip nustatyta byloje, buvo pakrautos banderolėmis nepaženklintos cigaretės. Todėl, vertinant jo atsakomybę pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, skunde nurodyta aplinkybė, kad A. Z. pats cigarečių į automobilį nekrovė, jo atsakomybės nemenkina.

Teismas tinkamai įvertino A. Z. asmenybę, kad jis veikos padarymo metu nedirbo, bet nuo 2018 m. sausio 17 d. įsidarbino, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b. l. 173), jo šeiminius ryšius: vedęs; turi vaiką (t. 5, b. l. 174, 175). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas nurodė, kad A. Z. žmona laukiasi antro vaiko. Tačiau, nepaisant paminėtų aplinkybių, teismas pagrįstai neskyrė alternatyvios bausmės realiam laisvės atėmimui, kadangi V. Z. yra teisiamas ne pirmą kartą (t. 3, b. l. 167–172), be kita ko ir laisvės atėmimo bausmėmis, o jo vaidmuo veikos padaryme buvo pakankamai svarus. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, ir kad teismas savo diskrecijos ribų neperžengė.

Dėl R. R. apeliacinio skundo

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo R. R. kaltę padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. R. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis neigė kaltę dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir parodė, kad jam kartu su šioje byloje nuteistais asmenimis atvažiavus kažkur į mišką, jis iš pradžių su A. Z. liko automobilyje, vėliau buvo išlipęs, matė prie automobilio padėtus kažkokius ryšulius, apvyniotus juodos spalvos polietilenu, tačiau nežinojo, kas buvo ryšuliuose ir kam jie priklauso, po to jis vėl atsisėdo į automobilį (t. 4, 76–77, 82). Tuo tarpu bylą nagrinėjant teisme R. R. parodė, kad jis jokių paketų nematė, kai tik pamatė pasienio ruožo stulpelius, suprato, kur važiuoja, iš karto paprašė jį išleisti ir toliau jis niekur nevažiavo, sėdėjo pakelėje ir išgėrinėjo, jį pasiėmė iš tos vienos, kurioje paleido, apie 7.30–8 val. ryto. Vieną savo telefonų jis palikęs D. K., nes jo telefonas išsikrovinėjo (t. 5, b. l. 110-111). Apygardos teismas teisingai vertino šiuos R. R. parodymus kaip jo keliamas gynybines versijas: A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad jis, apie 21 val. prie kapinių išleidęs šioje byloje nuteistus asmenis, įskaitant R. R., pats pavažiavo apie 10 km ir miške laukė R. R. skambučio, pradėjus švisti į telefoną, kurį jam buvo palikęs R. R., gavo žinutę, jog atvažiuotų ten, kur juos išleido, jį pasitiko R. R., kuris nurodė važiuoti toliau, kol pamatys kitus asmenis, o grįždamas pasiims ir patį R. R., privažiavęs matė dėžes, kurias sukrovė Valdemaras (V. P.), Darjušas (D. K.) ir Alvydas (A. K.), sukrovus dėžės ir išvažiavus ant kelio pasiėmė R. R., jis įsėdo ir visi važiavo iki tol, kol juos sustabdė pasienio pareigūnai (t. 3, b. l. 142–143, 155, 157; t. 5, b. l. 58–60). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių A. Z. būtų suinteresuotas apkalbėti R. R. neteisingais parodymais. A. Z. šioje byloje neišvengė baudžiamosios atsakomybės, jam netaikyta jokių teisinių lengvatų. Pastebėtina, kad tai, jog R. R. buvo netoli vietos, kurioje buvo sukrautos cigarečių dėžės, ir kad jis paimtas pakeliui važiuojant jau su pakrautomis cigaretėmis, teisme parodė ir nuteistieji A. K., V. P. bei D. K. (t. 5, b. l. 60, 61, 107–108). Taigi ši A. K., V. P. bei D. K. parodymų dalis su A. Z. parodymais sutampa.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai neįtikinamais laikė D. K. parodymus, kad nagrinėjamo nusikaltimo organizatorius buvo tik jis, kitų asmenų apie tikrąjį kelionės tikslą neinformavo, o R. R., sužinojęs apie cigarečių gabenimą, išlipo iš mašinos ir vėliau pakeliui grįžtant vėl buvo paimtas. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad D. K. parodymai, jog Vilniuje sutiktas nepažįstamas vyras turguje, jam pasiūlė „padaryti reikalą“ su cigaretėmis, ir kad jo iniciatyva buvo vykstama į (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 107), prieštarauja elementariai logikai. Mažai tikėtina, kad asmuo, turėdamas savo žinioje beveik 19 000 eurų vertės prekes, visiškai nepažįstamam ir atsitiktiniam asmeniui, perduotų informaciją apie jų buvimo vietą ir patikėtų visos veikos organizavimą. Šie D. K. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti draugui R. R. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Remiantis A. Z. parodymais, byloje neginčytinai nustatyta, kad būtent R. R. inicijavo nuteistųjų susibūrimą, kelionę į (duomenys neskelbtini), jis A. Z., kuris vairavo automobilį, rodė kelią, davė telefoną, liepė laukti žinių iš jo, kada privažiuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek A. Z., tiek A. K. parodė, kad susitikimą prieš visiems automobiliu išvykstant į (duomenys neskelbtini) inicijavo būtent R. R. (t. 5, b. l. 58, 60); tuo tarpu D. K. parodymai apie susitikimą nekonkretūs ir iš dalies prieštaringi: ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad sutikęs A. Z. paprašė jo automobiliu nuvežti į (duomenys neskelbtini), o R. R. į mišką jam (D. K.) nežinant atvežė pastarasis (t. 2, b. l. 90-91); tuo tarpu teisme teigė iš anksto prašęs R. R., kad surastų jam automobilį (t. 5, b. l. 107). Taip pat nelogiška ir D. K. tik teismo posėdyje atsiradusi versija, kad nors jis esą turėjo nepažįstamo asmens ant lapelio nupieštą schemą, tačiau kelią rodė R. R., nes D. K. bijojo, kad girtas užmigs.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes galima konstatuoti, kad byloje esantys įrodymai apygardos teismui leido daryti pagrįstą išvadą dėl R. R. kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

Kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu R. R. teisė į gynybą pažeista nebuvo. Iš įtariamojo apklausų protokolų matyti, kad apklausoje dalyvavo gynėjas advokatas J. R., pasirašęs po dokumentais (t. 4, b. l. 72, 76–77, 82). Kad apklausiant R. R. gynėjas dalyvavo, parodė ir byloje kaip liudytojai apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai D. P. N. ir L. V. (t. 5, b. l. 125, 126). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų šių pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi. Pažymėtina, kad nuo pirminės apklausos (2017 m. gegužės 29 d.) iki papildomos įtariamojo apklausos (2017 m. lapkričio 23 d.) buvo praėję beveik 6 mėnesiai, tačiau byloje nėra duomenų, kad R. R. per šį laikotarpį būtų pasinaudojęs baudžiamojo proceso įstatymo jam garantuojama teise skųsti, jo manymu, neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus. Taip pat ir R. R. parodymų, esą sulaikymo metu kai kuriuos asmenis sumušė (duomenys neskelbtini) rinktinės specialiosios paskirties būrio pareigūnai (t. 5, b l. 111), nepatvirtino nė vienas iš nuteistųjų.

Apygardos teismas, parinkdamas R. R. bausmės rūšį ir dydį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), daug kartų teistas, įskaitant ir už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, nusikalto esant neišnykusiam teistumui (t. 4, b. l. 92–100), itin daug kartų baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 135–153), veikos padarymo metu nedirbo (2018 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad 2018 m. balandžio 3 d. įsidarbino Lenkijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (t. 5, b. l. 57)), išsituokęs, turi nepilnamečių išlaikytinių (t. 5, b. l. 130, 131). Atsižvelgiant ir į aktyvų nuteistojo vaidmenį darant veiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam už nusikaltimo padarymą paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, atitinka veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę.

Dėl D. K. apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. K. bausmės rūšį ir dydį, taip pat baudžiamojo įstatymo klaidų nepadarė ir diskrecijos ribų neviršijo. D. K. paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už BK 199² straipsnio 1 dalies (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272) sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta ir atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus.

Apygardos teismas, parinkdamas D. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina – kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žemesnės instancijos teismas įvertino ir D. K. socialinius (nedirbo), šeiminius (nevedęs) ryšius, asmenybę apibūdinančias aplinkybes: teistas; nusikalto esant neišnykusiam teistumui (t. 2, b. l. 106–114); baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 174–185)). Taigi, pirmosios instancijos teismas apskųstame nuosprendyje išdėstė ir įvertino visas, įskaitant apeliaciniame skunde nurodomas, nuteistojo D. K. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 4 punktais,

nusprendžia:

pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) V. B. (V. B.) Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais paskirti V. B. (V. B.) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tokias pareigas: 1. tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje; 2. neišeiti iš namų nuo 21 val. vakaro iki 5 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, V. B. (V. B.) į Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime - nuo 2014 vasario 9 d. iki 2014 m. kovo 18 d., prilyginant vieną sulaikymo ir suėmimo parą dviejų MGL dydžio baudai ir nustatyti 164 MGL (6 176,24 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į V. B. (V. B.) Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 26 d. 7.30 val. iki 2017 m. spalio 26 d. 13.45 val., t. y . 1 dieną.

Nuteistųjų A. Z., R. R. ir D. K. (D. K.) apeliacinius skundus atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.