Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarimo D. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir Inspekcija) įgaliotas pareigūnas D. C. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „Grodnolitus“ vadovu, leido J. A. ir Š. Ž. nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. liepos 17 d., jiems paklūstant bendrovės vidaus tvarkai, už sutartą darbo užmokestį dirbti baldų surinkėjais bendrovės gamybinėse patalpose, esančiose Janonio g. 30A, Panevėžyje, nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, neįteikęs darbuotojams po antrą darbo sutarties egzempliorių, darbo pažymėjimų. Nurodyta, kad tokiais veiksmais D. C. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas.

II.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Inspekcija prašo jo netenkinti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą. Anot Inspekcijos, D. C. yra UAB „Grodnolitus“ vadovas, jokių duomenų, kad jis atleistas, atsistatydino ar atšauktas iš direktoriaus pareigų, nėra, todėl jis yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Inspekcija pažymi, kad nors D. P. yra vienas iš įmonės savininkų, tai savaime jo darbdavio atstovu nepadaro, jam tokie įgaliojimai nebuvo suteikti, todėl teiginys, kad darbuotojus į darbą priėmė ne D. C., o D. P., anot jos, turėtų būti vertinamas kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Pažymi, kad iš byloje esančių duomenų darytina išvada, jog darbuotojai nebuvo supažindinti su atleidimo dokumentais, jie nežinojo, kad yra atleisti, ir dėl šios priežasties dirbo, vykdydami savo įsipareigojimus pagal ankstesnes darbo sutartis. Mano, kad D. C., būdamas darbdaviu, privalėjo būti susipažinęs su galiojančių norminių teisės aktų reikalavimais ir jų laikytis, jis konkrečiu atveju neužtikrino, kad, nutraukus darbo sutartis su Š. Ž. ir J. A., būtų pasirašytos kitos darbo sutartys arba kad jie būtų nustatyta tvarka informuoti apie atleidimą, t. y. kad nebūtų dirbamas darbas be rašytinės darbo sutarties. Teigia, kad administracinė nuobauda paskirta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu D. C. pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirta administracinė nuobauda – 6 000 Lt bauda.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Taigi, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, byla išnagrinėta išsamiai ir objektyviai, surinktų įrodymų visumoje pagrįstai konstatuotas darbuotojų – Š. Ž. ir J. A. – nelegalaus darbo UAB „Grodnolitus“, vadovaujamoje D. C., faktas.

UAB „Grodnolitus“ darbuotojų sąrašas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 20 d. (b. l. 11), pažyma apie darbą įmonėje (b. l. 12), patvirtina, kad Š. Ž. ir J. A. UAB „Grodnolitus“ buvo oficialiai įdarbinti nuo 2009 m. vasario 9 d. Rašytinės darbo sutartys su jais nutrauktos 2009 m. birželio 30 d., tačiau minėti asmenys ir toliau dirbo bendrovėje, pakluso ankstesnei vidaus darbo tvarkai – darbas truko nuo 8 val. iki 17 val., pietų pertrauka – nuo 11 iki 12 val., vykdė tas pačias funkcijas – baldų surinkėjų, buvo įsitikinę, kad už darbą bus atlyginta. Šias aplinkybes patvirtino Š. Ž. ir J. A., apklausiami pirmosios instancijos teisme liudytojais (b. l. 51). Minėtais parodymais netikėti teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes jie nuoseklūs, atitinka jų pirminius rašytinius paaiškinimus (b. l. 7-8) bei byloje nustatytas faktines aplinkybes – Inspekcijos pareigūnams atlikus patikrinimą UAB „Grodnolitus“ patalpose, buvo tiesiogiai užfiksuotas minėtų asmenų nelegalus darbas (b. l. 6). Taigi, matyti, kad tarp UAB „Grodnolitus“ ir Š. Ž. bei J. A. nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. liepos 17 d. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie buvo iš esmės ankstesnių rašytine darbo sutartimi įformintų darbo teisinių santykių tąsa. Kadangi jie, nutraukus rašytinę darbo sutartį, oficialiai nebuvo įforminti, toks darbas pripažintinas nelegaliu.

Pažymėtina, kad D. C. paties nelegalaus darbo fakto neginčija, tačiau neigia, jog yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Nurodo, kad Š. Ž. bei J. A. nelegaliai dirbti neleido, informavo juos apie darbo sutarčių nutraukimą, o nurodymo toliau dirbti nedavė, jų darbo nekontroliavo, buvo išvykęs į komandiruotę ir apie jų įdarbinimą nežinojo, su minėtais asmenimis tiesiogiai tarėsi D. P., kuris, kaip UAB „Grodnolitus“ akcininkas, ir turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už padarytą pažeidimą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį traukiamas specialus subjektas –darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio sąvoka yra pateikta DK 14 ir 16 straipsniuose. DK 16 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą; darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. DK 24 straipsnyje nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas; darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija); administraciją sudaro pareigūnai; administracijos pareigūnai pagal įstatymus ir įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šių įmonių, įstaigų, organizacijų operatyvinį valdymą; įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui.

Byloje pateikta darbo sutartis (b. l. 40), UAB „Grodnolitus“ darbuotojų sąrašas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 20 d. (b. 11) patvirtina, kad UAB „Grodnolitus“ nuo pat pradžių, taip pat ir nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. liepos 17 d., vadovavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. C., užimamos pareigos – direktorius. Matyti, kad UAB „Grodnolitus“ kitų asmenų, kurie atitiktų darbdavio atstovo ar įgalioto asmens sąvoką, kas sudarytų pagrindą svarstyti tinkamo administracinės atsakomybės subjekto klausimą, nebuvo. Pats D. C. nurodė, kad D. P. jokių oficialių pareigų UAB „Grodnolitus“ neužėmė, yra tik šios įmonės akcininkas (b. l. 60). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81-2.82 straipsnius, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalį akcininkas yra juridinio asmens dalyvis, bendrovės valdyme dalyvaujantis per visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio kompetencija apibrėžta minėto įstatymo 20 straipsnyje, jame jokie konkretūs įgaliojimai šiam organui dėl darbuotojų priėmimo, jų darbo organizavimo nenumatyti. Priešingai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalis aiškiai numato, kad būtent bendrovės vadovas, kuris yra vienasmenis valdymo organas, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Duomenų, kad D. C., kaip įmonės vadovas, šią savo kompetencijos sritį įgaliojimu ar kitu teisiniu pagrindu būtų perdavęs D. P., nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad D. P., kaip UAB „Grodnolitus“ akcininkas, neatitinka nei darbdavio atstovo, nei darbdavio įgalioto asmens sąvokų, todėl D. C., būdamas UAB „Grodnolitus“ vadovu, yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnyje, subjektas.

Apeliantas nurodė, kad jis Š. Ž. bei J. A. nelegaliai dirbti neleido, jų darbo nekontroliavo. Atsiliepdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pastebi, kad ATPK 41³ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas ir neveikimu. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad D. C., kaip UAB „Grodnolitus“ direktorius, savo pareigas vykdė netinkamai. Nors, kaip matyti iš jo paties paaiškinimo, UAB „Grodnolitus“ jau seniai buvo susiklosčiusi neoficiali tvarka, pagal kurią už darbuotojų priėmimą ir atleidimą, jų darbo organizavimą faktiškai buvo atsakingas D. P., D. C., kaip asmuo, atsakingas už visą bendrovės valdymą, nesiėmė jokių veiksmų, kad tokius faktiškai susiklosčiusius santykius įformintų teisiškai – D. P. įgaliojimu ar kitu teisiniu pagrindu kompetencijos srities, susijusios su darbuotojų įdarbinimu, neperleido, savo dalį UAB „Grodnolitus“ akcijų pardavęs D. P., iš direktoriaus pareigų neatsistatydino, šiose pareigose dirba iki šiol. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad tokia UAB „Grodnolitus“ susiklosčiusi situacija D. C. tenkino ir atitiko jo interesus, taip pat įrodo, kad viskas vyko su jo žinia. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės dėl D. C. galimos komandiruotės nelegalaus darbo laikotarpiu pripažintinos teisiškai nereikšmingomis. Joms pasitvirtinus, tai apelianto administracinės atsakomybės nešalintų. Be to, D. C. iki šiol, net ir apeliacinės instancijos teismui, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo buvimą komandiruotėje, kas tik sustiprina įsitikinimą, jog D. C. versija yra jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant administracinės atsakomybės išvengimo.

Dėl D. C. prašymo apklausti pakartotinai liudytoją Š. Ž., teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto kaltė neabejotinai įrodyta byloje esančiais duomenimis, įrodymų pakankamumo klausimas nagrinėjamoje byloje neiškilo. Be to, konstatavus, kad D. C. pažeidimas pasireiškė neveikimu, jam, kaip UAB „Grodnolitus“ direktoriui, neužtikrinus efektyvios darbo santykių kontrolės, aplinkybės, kurias iš naujo apklausiamas Š. Ž., anot apelianto, galimai nurodytų, pripažintinos nereikšmingomis ir teisiškai situacijos nekeičiančiomis. Iš esmės dėl tų pačių motyvų atmetami D. C. argumentai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nepagrįstai neapklaustas D. P. Papildomai teisėjų kolegija pastebi, kad minėtas asmuo buvo kviestas liudytoju, tačiau jo rasti nepavyko (b. l. 35-37). D. C. pakartotinai D. P. šaukti liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdyje neprašė, tokio pageidavimo nereiškia ir apeliaciniame skunde.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, įvertinus tą aplinkybę, kad apeliantas dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, davė paaiškinimus, betarpiškai dalyvavo tiriant įrodymus ir jokių pastabų nereiškė (b. l. 52), jo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.