- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- T-1270-825/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pareiškėjas
- J. M.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. M. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. Kauno miesto Lenino rajono liaudies teismo 1987 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (1961 m. Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso, 1987 m. liepos 29 d. redakcija) už kyšio paėmimą, būnant pareigūnu ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams su turto konfiskavimu. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti sustiprintojo rėžimo pataisos darbų kolonijoje. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1987 m. gegužės 13 d.
1992 m. sausio 22 d. nutartimi Nr. 1-227/1992, Kauno miesto teismas teistumą J. M. panaikino.
2015 m. gegužės 18 d. teisme gautas J. M. prašymas perkvalifikuoti Kauno miesto Lenino rajono liaudies teismo 1987 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-227/87 J. M. nusikalstamą veiką pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (galiojusią nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. liepos 21 d.), nes šis įstatymas lengvina jo teisinę padėtį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad veikos perkvalifikavimas iš 1987 m. rugpjūčio mėnesį galiojusio Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. į nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. liepos 21 d. galiojusią 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d., jam sukels teisines pasekmes, kadangi jo padaryta nusikalstama veika bus priskiriama ne sunkių, o apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pareiškėjo nuomone, toks perkvalifikavimas, J. M. leistų, pagal Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 str. 12 d., kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje nenurodyti informacijos apie 1987 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto Lenino rajono liaudies teismo nuosprendį, kuriuo jis nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausiosios komisijos 2015 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. Sp-50, jo registracija dalyvauti savivaldybės tarybos rinkimuose buvo panaikinta, dėl to, kad jis nenurodė, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. Tai, jam sukėlė neigiamas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Vadovaujantis ,,Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo“ (2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1162) 4 str. 1 d. numatė, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. taip pat nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Nagrinėjamu atveju, J. M., teistumas yra panaikintas 1992 m. sausio 22 d. Kauno miesto teismo, o paties nuteistojo paaiškinimais, jis 1989 m. buvo atleistas nuo bausmės, todėl, formaliai svarstyti prašymo dėl veikos perkvalifikavimo teismas neturėtų pagrindo.
Tačiau, anot pareiškėjo, šis perkvalifikavimas gali nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinti kitokiu būdu, t. y. perkvalifikavimo atveju, J. M., kandidato į savivaldybės tarybą anketoje, neva, nereikėtų nurodyti informacijos apie iki 1990 m. padarytą sunkų nusikaltimą, taip nesumažinant šansų būti išrinktam.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas „Dėl informacijos apie kandidatus į savivaldybių tarybų narius skelbimo ir savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis“).
Labai tikėtina, kad informacijos apie padarytą sunkų nusikaltimą neatskleidimas, galėtų įtakoti rinkimuose dalyvaujančio asmens šansus būti išrinktam, bet šioje vietoje konstatuotina, ir pareiškėjui išaiškintina, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 d. numatyta pareiga - kandidato į savivaldybės tarybą anketoje, nurodyti informaciją, atsakant į klausimą, ar ,,bet kada” buvo pripažintas kaltu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos nuosprendžiu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, siejama su pačiu, nuteisimo už sunkų nusikaltimą praeityje, faktu (biografijos dalimi). Tai reiškia, kad teismui, net ir perkvalifikavus J. M. padarytą nusikalstamą veiką, pareiga, kandidato į savivaldybės tarybą anketoje, nurodyti informaciją apie iki 1990 m. padarytą sunkų nusikaltimą, išliktų.
Daugiau duomenų (susijusių su galimybe neatskleisti nuteisimo fakto), kaip Kauno miesto Lenino rajono liaudies teismo 1987 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu nuteisto J. M. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimas, galėtų palengvinti nuteistojo teisinę padėtį – nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, J. M. padaryta nusikalstama veika, kuri buvo kvalifikuota pagal 1987 m. rugpjūčio 10 d. galiojusio Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., t. y. kaip sunkus nusikaltimas, neperkvalifikuojama pagal nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. liepos 21 d. galiojusią Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. redakciją, kadangi, šioje situacijoje, nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš sunkaus nusikaltimo į apysunkį nusikaltimą nelengvina nuteistojo J. M. padėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str., 364 str., teismas,
nutaria:
J. M. prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.