- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-08
- Bylos Nr.
- ATP-877-211/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04052-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- G. L.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04052-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.4; 45.4.5
2014 m. rugpjūčio 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. atstovo adv. Edmundo Luotės (toliau – atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimo, kuriuo G. L. nubausta pagal LR ATPK 127 str. 1 d. 500 Lt bauda, pagal LR ATPK 130 str. 1 d., pritaikius LR ATPK 30¹ str. 1 d. – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 1 d., 2 d., jai paskiriant galutinę nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, nustatė :
G. L. teismo nubausta pagal LR ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2014 m. kovo 11 d., 13.00 val., Kęstučio ir Latvių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama sankryžoje į dešinę nedavė kelio mažamečiam pėsčiajam H. A., kirtusiam jos važiavimo krypties eismo juostą, partrenkusi jį ir sužalojusi (nežymus sveikatos sutrikdymas), nepranešė apie įvykį policijai bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais G. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 p., 231.4 p.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos G. L. atstovas adv. E. Luotė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nutarimo dalį, kuria G. L. nubausta pagal LR ATPK 130 str. 1 d. ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad G. L. savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 1 d. pripažino pilnai, tik atkreipė teismo dėmesį, kad ir nepilnamečių H. A. bei H. G. veiksmai turėjo įtakos pažeidimo padarymui, kadangi nepilnamečiai išbėgo į perėją ir taip pažeidė KET. Nepaisant to, kad G. L. staigiai stabdė, jai nepavyko išvengti fizinio kontakto su H. A.. Atstovas teigia, kad G. L. vairuojamo automobilio greitis įvykio metu buvo nedidelis, o šią aplinkybę patvirtina byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą nebuvo nustatyta stabdymo žymių. Be to nurodo, kad kontaktas su nukentėjusiuoju buvo minimalus, o po įvykio jį liudytojai matė su draugais važinėjantis dviračiu Vingio parke, todėl, atstovo teigimu, pažeidimas pagal LR ATPK 127 str. 1 d. laikytinas nežymiu.
Skunde taip pat nurodoma, kad nubaustosios G. L. veiksmai po susidūrimo tik formaliai atitinka LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, kadangi iš karto po įvykio G. L. sustojo, išlipo iš automobilio, siekdama suteikti pagalbą mažamečiam nukentėjusiajam, ji ne vieną kartą siūlė iškviesti medicininę pagalbą, tačiau nukentėjusysis atsisakė. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – paties nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai. Atstovo teigimu, kadangi jokių nusiskundimų dėl sveikatos iš mažamečio nukentėjusiojo nebuvo ir jokių išoriškai matomų požymių, kad jam galėtų būti sutrikdyta sveikata nebuvo, G. L. subjektyviai ir objektyviai tuo metu negalėjo suvokti, kad yra padarytas LR ATPK 127 str. 1 d. numatytas pažeidimas, G. L. iš įvykio vietos nuvažiavo taip pat nesuvokdama, kad tokiais veiksmais galėjo padaryti LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Atstovo teigimu, dėl gyvenimiškos patirties stokos G. L. nesusigaudė, kaip tinkamai pasielgti, o ir KET toks atvejis, kai įvyksta eismo incidentas ir jame dalyvauja nepilnametis asmuo, kuris pareiškia, kad jam medicininė pagalba nereikalinga, nėra aprašytas. Nėra numatyta ir pareigos tokiu atveju pranešti nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui.
Nubaustosios G. L. atstovas taip pat skunde nurodo, kad jos formalus KET 231.4 p. pažeidimas neturėtų būti vertinamas taip griežtai, kaip numatyta LR ATPK 130 str. 1 d., kadangi G. L., sužinojusi, jog internetinėje erdvėja nukentėjusiojo mama ieško įvykio liudininkų, pati paskambino nukentėjusiojo įstatyminei atstovei ir pati kreipėsi į policiją dėl įvykio įforminimo. Atstovo teigimu, tokie G. L. veiksmai paneigia faktą, kad įvyko nuvažiavimas iš įvykio vietos, kadangi nėra būdingos nuvažiavimui iš įvykio vietos tyčios. Pasak atstovo, pagal šį ATPK straipsnį G. L. turi būti išteisinta, nuobauda panaikinta ir administracinė teisena nutraukta.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiojo nepilnamečio H. A. įstatyminė atstovė J. A. (toliau – nukentėjusiojo atstovė) prašo skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nutarimą administracinėje byloje nepakeistą. Nurodo, kad nukentėjusysis su skundu nesutinka, kadangi G. L. yra kalta dėl įvykusio eismo įvykio, ji tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nukentėjusiojo atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. L. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus yra pagrįstos ir motyvuotos, o nubaustoji tik klaidina teismą.
Nukentėjusiojo atstovė skunde cituoja KET, kokių pareigų privalo laikytis vairuotojai, pareigas įvykus eismo įvykiui, be išimties ir G. L., o 10 km/h greitis nėra lengvinanti aplinkybė. Taip pat nurodo, kad G. L. nepranešė apie eismo įvykį nei policijai, nei vaiko tėvams, bet ir nesuteikė tinkamos pirmosios pagalbos nukentėjusiajam nors jis ir atsisakė. Pasak nukentėjusiojo atstovės, nubaustoji turėjo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis yra mažametis vaikas ir jis tiesiog dėl ištikusios šoko būsenos neigia, jog jam reikalinga medikų pagalba. aplinkybė, kad G. L. pritrūko gyvenimiškos patirties, pasak nukentėjusiojo atstovės, yra visiškai neadekvati, kadangi ji jau nuo 201-06-18 yra įgijusi vairuotojo pažymėjimą.
Atsiliepime teigiama, kad iš byloje surinktų įrodymų ir pačios G. L. parodymų matyti, kad jis suvokė, jog sukėlė eismo įvykį ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Nukentėjusiojo atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad apie eismo įvykį G. L. pranešė tik kitą dieną, kai sužinojo apie pastarosios pranešimą padėti atpažinti automobilio vairuotoją ir suprato, kad neišvengs administracinės atsakomybės. Nukentėjusiojo atstovės teigimu, ta aplinkybė, kad G. L. dėl eismo įvykio kitą dieną kreipėsi į policiją, neva, dėl sąžiningumo ir rūpestingumo, turi būti atmesta kaip nepagrįsta.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. atstovo adv. Edmundo Luotės apeliacinis skundas tenkinamas.
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
Pažymėtina, kad G. L. nubausta už tai, kad 2014 m. kovo 11 d., 13.00 val., Kęstučio ir Latvių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama sankryžoje į dešinę nedavė kelio mažamečiam pėsčiajam H. A., kirtusiam jos važiavimo krypties eismo juostą, partrenkusi jį ir sužalojusi (nežymus sveikatos sutrikdymas), nepranešė apie įvykį policijai bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad nubaustoji G. L. su pažeidimais sutiko iš dalies, nurodė, jog po eismo įvykio sustojo, pribėgo prie nukentėjusiojo, kelis kartus klausė jo, ar viskas gerai, ar nereikia iškviesti greitosios medicinos pagalbos. G. L. nesutiko tik su tuo, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nurodė, kad tikrai nebėgo, neatrodė, kad nukentėjusiajam skauda, ji galvojo, kad nieko baisaus nenutiko, kad nėra prasmės registruoti įvykio.
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir skundžiamą nutarimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl G. L. kaltės padarius LR ATPK 127 str. 1 d., jos kaltė nustatyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo tinkamai ištirtais bei įvertintais įrodymais, apeliaciniame skunde dėl to ginčo nėra. Atstovas nesutinka su teismo skundžiamo nutarimo dalimi, kuriuo G. L. pripažinta kalta dar ir pagal LR ATPK 130 str. 1 d., t.y., dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, aukštesnės instancijos teismo nuomone, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad G. L. sąmoningai tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įvertinus duomenis apie nagrinėjamo eismo įvykio mechanizmą, tai, kad įvykyje dalyvavęs automobilis apgadintas nebuvo (b.l. 9-10) bei atsižvelgiant į nukentėjusiojo sužalojimų mastą ir pobūdį (b.l. 17), darytina išvada, kad byloje esančių duomenų nepakanka daryti neabejotiną išvadą, jog nubaustoji G. L. suprato įvykio metu kilus LR ATPK 127 str. 1 d. numatytas pasekmes, t.y., kad ji sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tiek paaiškinime policijos įstaigoje, tiek apklausta pirmosios instancijos teisme G. L. teigė, jog iš karto po susidūrimo su nukentėjusiuoju, ji išlipo iš automobilio, pribėgo prie berniuko, kelis kartus klausė, ar jam nieko neskauda, ar viskas gerai, ar nereikia iškviesti greitosios medicinos pagalbos (b.l. 6, 46-48), į ką nukentėjusysis H. A. ne kartą atsakė, jog viskas gerai, greitosios pagalbos kviesti nereikia (b.l. 16). Šią aplinkybę patvirtino ir įvykį matęs nukentėjusiojo klasiokas, liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas I. G. (b.l. 7, 70-72). Nubaustoji G. L. taip pat teigė, kad apie skausmą nukentėjusysis tuo metu nieko nesakė ir jai neatrodė, kad jam skauda, drabužiai sudraskyti nebuvo (b.l. 47). 2014-03-12 paaiškinime policijos įstaigos viršininkui G. L. nurodė analogiškas aplinkybes, taip pat, kad kitą dieną socialiniame tinkle pamačiusi nukentėjusiojo motinos pranešimą apie eismo įvykį, susisiekė su ja, prisistatė, kad tai ji vairavo automobilį. Be to nuvažiavo ir į policijos komisariatą (b.l. 6). Aplinkybę, kad nubaustoji skambino nukentėjusiojo motinai bei prisistatė, kad tai ji vairavo automobilį eismo įvykio metu, patvirtino ir pati nukentėjusiojo įstatyminė atstovė J. A., kuri teigė, kad G. L. jai paskambino, siūlė susitikit, bet kadangi ruošėsi išvažiuoti, jos tik pasišnekėjo (b.l. 48-49).
Teismo nuomone, byloje esančių duomenų pagrindu, atsižvelgus į nubaustosios elgesį tik įvykus įvykiui, o ir kitą dieną, negali būti padaryta vienareikšmiška ir neabejotina išvada, kad G. L. suvokė, jog iš eismo įvykio vietos išvažiavo sąmoningai bei tikslingai, siekdama išvengti atsakomybės, t.y. tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y., asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013 ir kt.). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal LR ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Atkeiptinas dėmesys, kad jokių nusiskundimų iš nukentėjusiojo pusės nebuvo, jokių išorinių požymių, kad pastarajam gali būti sutrikdyta sveikata nubaustoji nurodė nepastebėjusi, nukentėjusysis ne kartą patikino, kad medicininės pagalbos jam nereikia. Taip pat matyti, kad G. L., sužinojusi, jog nukentėjusiojo motina ieško eismo įvykio kaltininko, pati stengėsi pranešti apie save, paskambino berniuko motinai bei nuvažiavo į policijos įstaigą, stengėsi padėti išaiškinti visas įvykio aplinkybes.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dalis dėl LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, t. y., pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, G. L. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jos veikoje pažeidimo subjektyviosios pusės elemento – tyčios (LR ATPK 250 str. 1 p.), kitą nutarimo dalį, kuria ji pripažinta kalta dėl LR ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo ir skirta 500 Lt bauda, paliekant nepakeistą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., nutarė:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. atstovo adv. Edmundo Luotės apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimo dalį, kuria G. L. patraukta administracinėn atsakomybėn už LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį G. L. atžvilgiu nutraukti.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.