Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P. (P. P.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. 2025 m. rugsėjo 6 d., apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vykstant konfliktui su buvusia sutuoktine ir esama sugyventine V. P., tyčia rankomis ir kojomis sudavė jai į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip du smūgius, taip savo šeimos narei V. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairiųjų IX-X šonkaulių lūžiais, dešinio laivakaulio viršutinio krašto lūžiu ir dešinio kulnakaulio priekinės dalies lūžiu. Taip P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Iš tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo matyti, kad 2025 m. rugsėjo 8 d. į butą atvykusiai tyrėjai V. P. pareiškė, kad atsisako duoti parodymus prieš sugyventinį, tačiau ėmė dėstyti mintis aiškiai ir nuosekliai. Bute buvo ir P. P. Patikrinti alkotesteriu abiejų blaivumas.

Iš alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKL-0698 kvitų matyti, kad 2025 m. rugsėjo 8 d. 0.37 val. P. P. nustatytas 2,75, o 0.39 val. V. P. – 2,59 promilės neblaivumas.

Dėl veikos kvalifikavimo kaip nusikalstamos.

BK 141 straipsnio 1 dalies pagrindu šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 6 punkte numatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna nustatyta taisyklių 5 punkte (sunkus sveikatos sutrikdymas) numatytų požymių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (6.1 papunktis) arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – bendrojo dalyvumo (6.2 papunktis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo P. P. kaltė sužalojus mušant savo šeimos narę V. P., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), kai dėl to V. P. ilgai (ilgiau nei 10 dienų) sirgo, bet jai nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra įrodyta.

Kaltinamasis P. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nors ir negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių, tai paaiškindamas stipriu apsvaigimu nuo alkoholio, tačiau parodė, kad žodinio konflikto metu koja spyrė V. P. į šoną; po įvykio V. P. sakė jam, kad jis jai sudavė, jog jai skauda. Atitinkamus parodymus P. P. davė apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Be P. P. prisipažinimo, jo kaltę nesunkiai sutrikdžius savo šeimos nario sveikatą įrodo V. P. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip V. P. operatorei pranešė, kad vyras ją sumušė, spardė, jai su koja negerai, vos vaikšto; policijos pareigūnės Joannos Jodko kūno kameros įrašas, kuriame matoma, kaip V. P. sako atvykusiai policijos pareigūnei Joannai Jodko, kad, kaip galima suprasti, vyras ją sumušė, jai skauda, V. P. veide matomas kraujas, ji sunkiai vaikšto; ambulatorinio apsilankymo aprašymai, kuriuose nurodyta, kad V. P. iš karto po to pranešė gydytojui, jog vyras, sugyventinis ją sumušė, jai smūgiavo kumščiais ir spardė; liudytojos, policijos pareigūnės Joannos Jodko parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, iš kurių matyti, kad V. P. sakė jai, jog P. P. kojomis spardė į įvairias jos kūno vietas, įskaitant galvos ir veido sritį, taip pat rankų kumščiais sudavė smūgius, kurių kiekis nenustatytas, į jos veido ir galvos sritį, smūgiavo į jos kūno sritį, įskaitant kojas, V. P. veidas buvo kruvinas, ant jos veido kairės pusės matėsi hematomos, jos veidas ir kojos buvo ištinę; specialisto išvada, pagrindžianti, kad V. P. nustatyti, be kita ko, kairiųjų IX, X šonkaulių lūžiai, dešinio laivakaulio viršutinio krašto lūžis, dešinio kulnakaulio priekinės dalies lūžis, sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; ir kiti įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad P. P. smurtavo prieš V. P., sustiprina P. P. ir V. P. nurodytos aplinkybės apie tai, jog netrukus po prieš V. P. panaudoto smurto P. P. išėjo iš namų, kas nurodytame kontekste, turint omenyje ir jo teistumus, vertintina, kaip nulemta P. P. baimės dėl jam už tai gresiančios baudžiamosios atsakomybės. P. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. P. yra jo buvusi sutuoktinė, esama sugyventinė, jie toliau gyvena kartu kaip vyras ir žmona. Tai patvirtina liudytojo, P. P. ir V. P. sūnaus D. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, apie jų bendrą gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, P. P. ir V. P. laikytini šeimos nariais – asmenimis, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos (partnerystė). P. P., būdamas suaugęs ir normalaus protinio išsivystymo, suvokė, kad muša savo sugyventinę V. P., numatė, jog dėl suduotų smūgių rankomis ir kojomis gali ją sužaloti, ir, sprendžiant iš to, kad smurtas buvo panaudotas jiems būnant stipriai neblaiviems, tarp jų kilus žodiniam konfliktui, prarado savitvardą ir tokių padarinių norėjo, todėl veiką padarė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo P. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Teismas, skirdamas bausmę P. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. P. P. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurio pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio konfliktinėje situacijoje praradus savitvardą, be aiškesnių tikslų, nusikalstama veika V. P. padaryta fizinė žala ir Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos padaryta 328,09 Eur dydžio turtinė žala dėl V. P. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kuri nėra atlyginta. P. P. yra išsiskyręs, tačiau toliau bendrai gyvena su V. P. neįregistravę santuokos (partnerystė), pradinio išsilavinimo, dirba dažytoju, teistas šešis kartus, tarp jų penkis kartus už panaudotą smurtą prieš V. P., teistumas neišnykęs, per pastaruosius penkerius metus tris kartus baustas administracine tvarka, tarp jų vieną kartą už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą, paskirtas baudas sumokėjo. Tai P. P. asmenybę apibūdina daugiau neigiamai, rodo jo polinkį smurtauti artimoje aplinkoje, leidžia spręsti, kad anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. P. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu P. P. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (apie tai leidžia spręsti tiek atitinkami P. P. parodymai, kad kartu su V. P. išgėrė virš 1 l degtinės, dėl to jis buvo stipriai neblaivus, tiek liudytojos, policijos pareigūnės Joannos Jodko parodymai, pagrindžiantys, kad V. P. buvo akivaizdžiai neblaivi, tiek tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo bute užfiksuoti girtavimo pėdsakai ir kt.), kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pats P. P. apklausiamas tai pripažino (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, P. P. atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). P. P. būdamas jau teistas, be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarytą (2020 m. birželio 25 d.), jam būnant pilnamečiu, kai jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs (nutrauktas nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. spalio 31 d. baudžiamaisiais įsakymais) ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, taip pat pasikartojantį P. P. smurtinį elgesį prieš savo šeimos narę V. P., P. P. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą parinkus nuosekliai griežtesnę, sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį.

P. P. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir P. P. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis yra ne didesnis, negu rūšinis, P. P. nurodė, kad atsiprašė V. P., jie susitaikė, V. P. nurodė, kad pretenzijų P. P. neturi, P. P. prašė leisti jam gyventi kartu su V. P. paaiškindamas, kad ji yra neįgali, serga epilepsija, jis rūpinasi ja, P. P. yra dirbantis, supranta, kad jo nusikalstamo elgesio priežastis yra piktnaudžiavimas alkoholiu (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis visais smurto prieš V. P. atvejais, už kuriuos P. P. nuteistas, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tam įtakos; keturiais atvejais jam nustatytas sunkus, o vienu – vidutinis neblaivumo laipsnis), prieš tai P. P. probacija buvo užbaigta jos įvykdymu, teismas sprendžia, kad ilgalaikė P. P. priežiūra, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, orientuotas į jo elgesio korekciją, teisės pažeidimų ir piktnaudžiavimo alkoholiu prevenciją, teisingumo atkūrimą, nuolat gresiant bausmės vykdymui, bus kur kas efektyvesnis būdas pabandyti jį pataisyti už jo nubaudimą, izoliuojant jį nuo visuomenės, taip nutraukiant turimus jo socialinius ir darbinius ryšius, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5, 6 ir 7 dalimis, sudaro pagrindą P. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, nustatant maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.

Atskirai paminėtina tai, kad BK 72¹ straipsnyje reglamentuojama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Šiuo metu P. P. yra paskirta savo turiniu tapati kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Vis dėlto, P. P. skirtinos kitos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dalyvavimas alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, taip pat pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir griežta jų vykdymo kontrolė, turint omenyje ir tai, kad P. P. ir V. P. susitaikė, teismo vertinimu, turėtų užtikrinti, jog daugiau P. P. nenusikalstų, tame tarpe nesmurtautų prieš V. P., todėl aptariama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jam neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 328,09 Eur dydžio turtinės žalos, patirtos dėl V. P. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Nustatyta, kad nesunkiai V. P. sveikatą sutrikdė P. P. P. P. pripažino pareikštą civilinį ieškinį. Visa tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245–6.249, 6.251, 6.263 straipsniais, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

P. P. (P. P.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. P. (P. P.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 10 punktais, 7 ir 8 dalimis, P. P. (P. P.) paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, padarytą 328,09 Eur dydžio turtinę žalą, nustatant šešių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šio įpareigojimo įvykdymo terminą; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, 75 straipsnio 6 dalimi, P. P. (P. P.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant vienerių metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šio įpareigojimo įvykdymo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, 75 straipsnio 6 dalimi, P. P. (P. P.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant vienerių metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šio įpareigojimo įvykdymo terminą.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš P. P. (P. P.) priteisti 328,09 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 328,09 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

P. P. (P. P.) paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską (laikomas voke prie 1 t. bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti P. P. (P. P.), kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų regiono skyrius, Vilnius 08351, Kareivių g. 1, 0 672 88 430, 0 672 94 080, rytu.skyrius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.