Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. P. gynėjo advokato Benedikto Paulausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. P. gynėjo advokato Benedikto Paulausko skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. birželio 12 d. nutarimo dalies atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. nuosprendžiu M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda.

M. P. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. rugsėjo 19 d., apie 22.56 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė eismo saugumo reikalavimų, atsiradus kliūčiai, važiavusiam priešinga kryptimi ir sukančiam į kairę automobiliui „Mazda 626“, vairuojamam N. R., bei iškilus eismo saugumo grėsmei nesustabdė vairuojamo automobilio, persirikiuodamas nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Opel Corsa“, vairuojamam G. A., su kuriuo susidūrė. Po susidūrimo automobilis „Opel Corsa“ atsitrenkė į elektros tinklų atramą. Šiais savo veiksmais M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 145, 148, 173 punktų reikalavimus ir nesunkiai sutrikdė G. A. sveikatą.

Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo M. P. advokato B. Paulausko bei nukentėjusiosios G. A. apeliacinius skundus, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio. M. P. gynėjas advokatas B. Paulauskas ankščiau paminėtus teismų sprendimus apskundė kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi nuteistojo M. P. advokato B. Paulausko skundą atmetė, konstatavęs, jog kasacinis skundas yra nepagrįstas, nes teismai teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir, jais remdamiesi, padarė pagrįstą išvadą, jog M. P. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

2013 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje buvo gautas M. P. gynėjo advokato Benedikto Paulausko pareiškimas su prašymu atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013 m. birželio 12 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nutarime nurodyta, kad nagrinėjant bylą teismuose M. P. išdėstė teismams tuos pačius argumentus, kurie, priimant sprendimus, buvo įvertinti. Todėl jų negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios leistų abejoti teismų sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu. Nutarime pažymėta, kad ekspertizės akte nustatytos aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant bylą visų institucijų teismuose, o liudytojas E. S. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Taigi jo parodymai teismui buvo žinomi. Todėl negalima daryti išvados, kad yra pagrindas pradėti baudžiamosios bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Generalinio prokuroro nutarimą nuteistojo M. P. gynėjas advokatas B. Paulauskas apskundė Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašė panaikinti Generalinio prokuroro 2013 m. birželio 12 d. nutarimą dalyje dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir įpareigoti Generalinį prokurorą pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi atmestas nuteistojo M. P. gynėjo advokato Benedikto Paulausko skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. birželio 12 d. nutarimo dalies atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nutartyje nurodyta, jog nuteistojo advokatas, prašydamas atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje, kurioje M. P. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių BPK 444 str. numatytas aplinkybes. Nuteistojo M. P. advokato skunduose išdėstytos aplinkybės buvo tiriamos ir vertinamos Vilniaus apygardos teismui priimant 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį. Pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas ir bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi nuteistojo M. P. advokato B. Paulausko skundas buvo atmestas, išsamiai pasisakant dėl nuteistojo advokato dėstomų argumentų. Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundą, konstatavo, jog pirmosios instancijos bei apeliacinis teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso reikalavimų, remdamasis jais padarė pagrįstą išvadą dėl M. P. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Todėl nuteistojo advokato skundo argumentai, kad pareiškime nurodytos aplinkybės teismuose buvo išanalizuotos formaliai ir paviršutiniškai, atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad bylos įrodymų vertinimas yra nepalankus nuteistajam, nepatvirtina, jog teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą visų asmenų lygybės teismui principą ir buvo šališki kurios nors proceso šalies atžvilgiu. Pareiškėjo nesutikimas su teismų sprendimuose padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės negali būti pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teismas pritarė Generalinio prokuroro išvadai, jog tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, dalyvavęs atliekant tyrimą šioje byloje, vėliau teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 225 straipsnį kitoje, nesusijusioje su šia, byloje, ir kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs vienas iš teisėjų buvo atleistas iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą dėl aplinkybių, nesusijusių su šios bylos nagrinėjimu, negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta, kad šioje byloje atlikdamas ikiteisminį tyrimą pareigūnas ar, bylą nagrinėjant teisme, teisėjas nusikalstamai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Skunde nurodytos prielaidos, jog pastarieji galėjo netinkamai atlikti savo pareigas šioje byloje, yra nepatvirtintos jokiais faktiniais duomenimis, paneigtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, padarytomis išvadomis, kad tyrimas buvo atliekamas pilnai ir visapusiškai, nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Nuteistojo M. P. gynėjas skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – įpareigoti Generalinį prokurorą pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Gynėjas nurodo, jog aplinkybių, kad šioje byloje atlikdamas ikiteisminį tyrimą pareigūnas ar, bylą nagrinėjant teisme, teisėjas nusikalstamai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis, niekas niekada ir netyrė, todėl negalėjo būti ir priimtas dėl to teismo procesinis sprendimas. Ar tokios aplinkybės pasitvirtintų, ar jos būtų paneigtos, atskleistų prašomas atlikti tyrimas. Pareiškime Generaliniam prokurorui nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių proceso jo ginamojo atžvilgiu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartyje konstatuota, kad tai, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. apklaustas M. P. gynėjo prašymu, rodo tik šalių rungtyniškumo principo įgyvendinimą (o ne priešingai). Su tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos argumentacija sutikti negalima, nes ji yra paviršutiniška ir neišsami. Gynėjas nurodo, jog jis ikiteisminio tyrimo metu prašė, kad liudytoją E. S. apklaustų prokuroras pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 178 straipsnio 5 dalį, tokiu atveju apklausiant liudytoją jis būtų turėjęs teisę dalyvauti jo apklausoje, tačiau tokia galimybė jam nebuvo suteikta. Todėl negalima teigti, kad, apklausiant liudytoją ikiteisminio tyrimo metu, buvo užtikrintas šalių rungtyniškumas.

Dėl to, Vilniaus apygardos teismo išvada, kad jis nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių BPK 444 straipsnyje numatytas aplinkybes, nepagrįsta. Aplinkybių pateikta nemažai, tik reikia išanalizuoti pateiktas aplinkybes atliekant tyrimą. Be to, gynėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ne dėl visų pareiškime Generaliniam prokurorui nurodytų aplinkybių.

Teismo posėdžio metu nuteistojo M. P. gynėjas prašė jo skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo M. P. gynėjo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gauto nuteistojo M. P. gynėjo adv. B. Paulausko pareiškimo nagrinėjimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisingą sprendimą. Naikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį nėra pagrindo.

Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nuteistojo M. P. gynėjo Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui adresuotame pareiškime dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei skunde dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. birželio 12 d. nutarimo dalies atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme.

BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo arba kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų apie tai, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis, taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad bylą nagrinėjusių teisėjų atžvilgiu būtų priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo būtų nustatyta, jog teisėjai nagrinėdami šią bylą nusikalstamai piktnaudžiavo. Tiek apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, tiek Generalinis prokuroras nutarime pagrįstai nurodė, jog gynėjo nurodytos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, dalyvavęs atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, kuris vėliau teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 225 straipsnį kitoje, su šia byla nesusijusioje, byloje, bei tai, kad vienas iš bylą apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų buvo atleistas iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą dėl aplinkybių, nesusijusių su šia byla, nagrinėjamu atveju negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų prasme. Gynėjo argumentai, susiję su šioje byloje ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno bei bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio teisėjo galimu piktnaudžiavimu yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.

Nuteistojo M. P. gynėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su liudytojo E. S. apklausa, byloje esančiame ekspertizės akte eksperto pateiktų išvadų vertinimu, pažeidimais bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacine tvarka, taip pat nėra pagrindas šiuo atveju atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Visos šios gynėjo pareiškime bei skunduose nurodomos aplinkybės jau buvo žinomos ir įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo išnaudotos visos galimybės liudytoją E. S. iškviesti į teisiamąjį posėdį. Nepavykus liudytojo iškviesti, proceso dalyvių, tame tarpe ir M. P., sutikimu, buvo pagarsinti liudytojo E. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nuspręsta atlikti įrodymų tyrimą, tačiau prašymas dar kartą iškviesti ir apklausti liudytoją E. S. nebuvo pateiktas. Beje, toks prašymas nebuvo pateiktas ir nuteistojo M. P. gynėjo adv. B. Paulausko apeliaciniame skunde. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek bylą antrą kartą apeliacine tvarka nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais įvertino liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas 2008-11-10 nutartyje pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. S. iš esmės patvirtino tik autoavarijos faktą, bet jis negalėjo parodyti kaip automobiliai kelyje buvo išsidėstę iki nukentėjusiosios vairuojamo automobilio atsitrenkimo į stulpą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-04-21 nutartyje taip pat nurodė, jog liudytojas E. S. iš esmės negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti kokių nors reikšmingų bylos aplinkybių, nes jis pamatė tik įvykusį faktą, t.y. kokia buvo situacija po eismo įvykio. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo teigti, kad svarbios bylos aplinkybės, galinčios turėti įtakos M. P. kaltės klausimui išspręsti, liko neišaiškintos. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. buvo apklaustas M. P. gynėjo prašymu, parodo, jog šalių rungtyniškumo principo buvo laikomasi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje taip pat pažymėjo, jog nuteistojo gynėjo abejonės dėl parodymų patikrinimo vietoje protokolo lapų skaičiaus (bet ne dėl jame užfiksuotų duomenų tikrumo) niekuo nepagrįstos, todėl atmetamos. Visų trijų instancijų teismai taip pat kartu su kitais įrodymais įvertino ir byloje pateiktas autotechninės ekspertizės akto ir specialisto išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs teisingu pirmosios instancijos teismo nuosprendį, savo nutartyje pateiktas išvadas motyvavo teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo aspektu, konstatavo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų, jų priimti sprendimai – pagrįsti ir teisėti.

Pažymėtina ir tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartis yra įsiteisėjusios, todėl aukštesnysis teismas, nagrinėjantis skundus dėl žemesniųjų teismų nutarčių, neturi teisinio pagrindo vertinti iš naujo nuteistojo gynėjo nurodomas aplinkybes ir tuo pačiu kvestionuoti įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Kitų aplinkybių, kurios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, nuteistojo M. P. gynėjas nenurodė. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad nuteistojo gynėjo pateikti argumentai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių būtų galima atnaujinti M. P. baudžiamąją bylą.

Remiantis išdėstytais motyvais ir argumentais, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas nuteistojo M. P. gynėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. birželio 12 d. nutarimo dalies atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmetė pagrįstai ir motyvuotai. Nuteistojo M. P. gynėjo skunde išdėstyti motyvai ir argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. P. gynėjo adv. Benedikto Paulausko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.