Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-20 · Civilinė byla Nr. 2-716/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-20
Bylos Nr.
2-716/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
Ieškovas
E. M.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-716/2010Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5387-431/2010 pagal ieškovo E. M. ieškinio atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas E. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Omnitel“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai, ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau - RRT) direktoriaus įsakymą dėl E. M. prašymo priteisti iš atsakovo UAB „Omnitel“ 3 240 Lt žalą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. M. ieškinį. Teismas nurodė, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Taip pat nurodė, kad CPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visas civilines bylas, išskyrus nurodytas 27-28 straipsniuose, kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismas. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju ieškovas yra pareiškęs ieškinį atsakovui dėl 3 240 Lt žalos atlyginimo, o tai reiškia, kad pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą ieškinys turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme. Civilinio proceso kodekso normos nustato, kad tuo atveju, kai byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). CPK 29 str. nustato, kad ieškinys turi būti pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Atsakovo buveinė yra T. Ševčenkos gatvėje, todėl ginčas nagrinėtinas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas E. M. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad iš ieškinio reikalavimo matyti, kad be žalos atlyginimo reikalaujama panaikinti ir RRT direktoriaus įsakymą. Apeliantas sutinka, kad RRT turėjo būti įtraukta atsakovu. Pažymi, kad teismas turėjo spręsti dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, tačiau to nedarė. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškinys pareikštas vien tik dėl žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo dar ir tai, kad Teismas pažeidė Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 28 straipsnio 18 dalies nuostatą, pagal kurią Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui bei CPK 28 straipsnio 4 punkto nuostatą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Proceso teisės normose įtvirtinta pirmąja instancija nagrinėjamų civilinių bylų priskyrimo apylinkių teismams prezumpcija, kuri nustato, jog visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose, kurias pirmąja instancija nagrinėja apygardų teismai. CPK 28 straipsnis laikytinas specialia teisės norma CPK 27 straipsnio atžvilgiu, kadangi nustato bylų, kurios teismingos Vilniaus apygardos teismui, sąrašą. Šioje teisės normoje pateiktas bylų, teismingų Vilniaus apygardos teismui, sąrašas nėra baigtinis, kadangi nurodoma, jog ir kiti įstatymai gali numatyti, jog vieną ar kitą bylą nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepriklausomai nuo ginčo šalių, iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas reiškė du reikalavimus – panaikinti RRT direktoriaus įsakymą dėl E. M. prašymo Nr. 1V-21 (2010 01 08) ir priteisti iš UAB ,,Omnitel“ 3 210 Lt žalą.

Civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 str.). Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog šalys, o ne teismas nustato įrodinėjimo dalyką, tai yra ieškovas inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ieškinyje reikalavimus reiškia savo nuožiūra (nurodo ieškinio dalyką ir pagrindą), atsakovas ginasi nuo pareikštų reikalavimų jam priimtinomis procesinėmis priemonėmis (reiškia atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, dėsto juose jam priimtinus argumentus). Teismas paprastai neturi teisės inicijuoti civilinės bylos iškėlimo, savo iniciatyva keisti ieškinyje pareikštų reikalavimų, reikšti papildomus reikalavimus. Teismas turi tinkamai vykdyti išaiškinimo pareigą, o pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje gali šalims pasiūlyti tikslinti teikiamus procesinius dokumentus, įrodymus ir pan. (CPK 159 str., 225 str. 1 p.). Tačiau, kaip minėta, ieškinio dalyko ir pagrindo nurodymas, jų keitimas, reikalavimų didinimas ar mažinimas yra išimtinė ieškovo teisė (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 1 d.). Todėl ieškovo pasirinkimu pareikštų reikalavimų pobūdis lemia bylos rūšinį teismingumą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas vienu iš ieškinio objektų pasirinko RRT vadovo sprendimą, todėl teismas privalėjo į jį atsižvelgti, tačiau to nepadarė.

Pažymėtina, kad RRT vadovo sprendimas turi būti skundžiamas teismui remiantis ERĮ 36 straipsnio 4 dalimi pagal bendrąsias teismingumo taisykles, arba turi būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui pagal ERĮ 28 straipsnio 18 dalį. Iš skundžiamos nutarties turinio aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, reikalavimo dėl RRT direktoriaus įsakymo panaikinimo iš viso neapibrėžė ir jo neaptarė, nors šis ieškovo reikalavimas gali lemti bylos teismingumą. Šis klausimas gali būti išspręstas tik pirmosios instancijos teisme, nes jį išsprendus apeliacinės instancijos teisme šalis prarastų teisę į apeliaciją (CPK 185 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasNijolė Piškinaitė