- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- e2-370-857/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00029-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Atsakovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
- Kategorijos
- 42.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. K., atsakovui L. S., trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio atstovui V. R., nedalyvaujant atsakovo atstovui advokatui A. M., trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio atstovui teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui L. S. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 953,52 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodo, kad medžiotojų būrelio vadovas 2014-05-03 išdavė medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal tuo metu galiojusius Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau - Taisyklės) reikalavimus buvo negaliojantis (Taisyklių 19.3 p.) ir su šiuo negaliojančiu medžioklės lapu 2014-06-21 buvo vykdoma medžioklė, kurią organizavo ir jai vadovavo kaip medžioklės vadovas atsakovas L. S.. Medžioklės metu buvo neteisėtai sumedžiotas šernas. Už Taisyklių 16.2, 24.1, 20, 23 punktų reikalavimų nesilaikymą Biržų rajono apylinkės teismas 2015-05-07 nutarimu nustatė L. S. kaltę bei tai, kad administracinėn atsakomybės patraukto asmens veikos kvalifikacija atitinka LR ATPK 85 str. 1 dalį ir, atsižvelgdamas į lengvinančias aplinkybes, skyrė 28 Eur baudą. Nutarimas nuobaudai skirti apeliacine tvarka apskųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs, todėl vertintina, kad L. S. su neteisėtos medžioklės faktu ir paskirta nuobauda sutiko. Šiais neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala gamtai, kuri paskaičiuota vadovaujantis Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D-695, ir sudaro 953,52 EUR. Atsakovui 2015-06-22 buvo pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento pretenzija dėl žalos padarytos laukinei gyvūnijai atlyginimo, tačiau atsakovas aplinkai padarytos žalos geranoriškai neatlygino. Prašo iš atsakovo priteisti 953,52 Eur laukinei gyvūnijai padarytai žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas L. S. nurodo, kad dėl sumedžioto šerno žala gamtai iš viso nebuvo padaryta, nes LR aplinkos ministerija 2014-02-04 raštu Nr.(12-1)-D8-880, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2014-01-27 posėdžio nutarimus ir šernų populiacijos gausos reguliavimo priemonių planą, kuriam 2014 m. sausio 29 d. pasitarime pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, skubos tvarka parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kompensacijų už sumedžiotus šernus medžioklės plotų naudotojams" projektą bei savo rašte nurodė, kad siekiant sumažinti afrikinio kiaulių maro plitimo pavojų, būtina kuo skubiau įgyvendinti šernų populiacijos gausos reguliavimo priemones, Aplinkos ministerijos nuomone - skatinti medžiotojus medžioti, skiriant jiems kompensacijas po 250 Lt už kiekvieną sumedžiotą šerną. Nuo 2014 m. sausio 20 d., vadovaujantis LR aplinkos ministro 2014-01-15 d. įsakymu Nr.D1-37 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo" 15.2.5 punktu, šernus leista medžioti visus metus. Ši nuostata galioja iki šiol. Atsakovo teigimu, LR aplinkos ministerija, kaip už gamtos išteklių naudojimą atsakinga institucija, pati savo suformuotu teisiniu reguliavimu leido bei skatino šernų medžioklę, net pati nustatė kompensacijas medžiotojams už sumedžiotus šernus, t.y. siekė, jog kuo daugiau šernų būtų sumedžiota. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius 2014 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 01-88 „Dėl šernų populiacijos reguliavimo priemonių", nurodė (2.2. punktas], jog „medžioklės plotų naudotojams, nenurodytiems sprendimo 2.1. papunktyje ( t.y. nurodytos konkrečios zonos - Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų, Druskininkų - kuriose paskelbta afrikinio kiaulių maro epidemija) organizuoti naudojamuose medžioklės plotuose šernų medžioklę ir užtikrinti, kad bus sumedžiota 90 proc. medžioklės plotuose esančių šernų nuo 2013 m. apskaityto skaičiaus". Be to, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, siekdamas apsaugoti Lietuvos Respubliką nuo galimo afrikinio kiaulių maro paplitimo, priėmė 2014 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. Bl-114 „ Dėl Afrikinio kiaulių maro stebėsenos kontrolės priemonių", 2014 m. spalio 31 d. Nr. Bl- 939 minėtą įsakymą išdėstė nauja redakcija ir nurodė, kad laiko įgyvendinimo Europos Komisijos sprendimo 2014/709/ES priedo II ir III dalyse išvardytas Lietuvos Respublikos teritorijas afrikiniu kiaulių maru užkrėsta teritorija. Į ją įeina Rokiškio rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, o įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalyje išvardytas Lietuvos Respublikos teritorijas padidintos rizikos, kylančios dėl ribojimosi su užkrėsta teritorija, į ją įeina Biržų rajonas. Atsakovas pažymi, kad atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus bei esamą ekstremalią situaciją Lietuvos Respublikoje dėl afrikinio kiaulių maro sukeliančio pavojaus žmogaus sveikatai, gyvybei bei turtui, žala gamtai padaryta nebuvo. Be to, medžiotojų būrelio atsakingas asmuo suklydo įrašydamas ir išduodamas medžioklės vadovui medžioklės lapą su netinkama data, ilgesne nei buvo teisės akto leista. Todėl prašo atmesti ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento pareikštą ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas 605,00 Eur sumai.
Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis nurodo, jog medžiotojų būrelis 2014 metais buvo pasidalinęs į dvi savarankiškas grupes, vienos grupės vadovas buvo V. R., kitos – V. I.. Medžioklės lapus išdavinėjo grupių vadovai. 2014-05-03 medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini) L. S. išdavė V. I.. 2015 metais įvyko būrelio restruktūrizacija ir dalis medžiotojų įkūrė atskirą medžiotojų būrelį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovas nėra jų būrelio narys.
Tretysis asmuo Medžiotojų būrelis (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad 2015-05-07 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje buvo konstatuota, kad atsakovas, būdamas medžioklės vadovu, iš būrelio vadovo gavo medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis lapas buvo išduotas pažeidžiant Taisyklių 19.3 p. reikalavimus. Su šiuo medžioklės lapu, kuris buvo negaliojantis, nes buvo išduotas ilgesniam negu 30 d. laikotarpiui. Kadangi medžioklei vadovavo L. S., jis, gavęs tokį medžioklės lapą, neturėjo teisės organizuoti medžioklės. Kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti paskirtas medžioklės vadovas. Tuo L. S. pažeidė Taisyklių16.2 p., 24.1 p., 20 p., 23 p. reikalavimus ir pripažintas kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 1 d. bei nubaustas 28 Eur bauda. Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs. Atsakovui buvo pareikšta pretenzija sumokėti 953,52 Eur už žalą, padarytą gamtai, kurios atsakovas gera valia nepatenkino. Iš medžioklės lapo matyti, kad jis išduotas laikotarpiui nuo 2014-05-03 iki 2014-07-03 - ilgesniam nei 30 d. laikotarpiui. Neteisėtai medžiodamas, atsakovas pažeidė Taisyklių 16.2, 20, 23, 24.1. punktų reikalavimus. Medžioklė be žalos gamtai yra leistina, kai ji yra reglamentuota atitinkamais teisės aktais – medžioklės taisyklėmis.
Byloje yra kilęs ginčas dėl to ar yra padaryta žala gamtai. Atsakovas ginčija ieškinį tuo pagrindu, kad valstybė siekdama sustabdyti Afrikinio kiaulių maro plitimą skatino šiarnų medžioklę, siekdama suvaldyti ekstremalią situaciją, todėl reali žala kilusi nebuvo, o medžioklės lapas neteisingai išduotas dėl žmogiškos klaidos. 2013 m. liepos 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. birželio 27 d. priimtas įsakymas Nr. D1-470 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo" pakeitimo", kuriuo panaikintos nuostatos, draudžiančios medžioti vyresnes nei antrametes šernų pateles. Šiuo Taisyklių pakeitimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, laukinių gyvūnų išteklių srityje, nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. leido medžioti visus šernus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. D1-37 visus šernus be išimčių leista medžioti ištisus metus, o tokių priemonių imtasi norint sustabdyti afrikinių kiaulių maro plitimą. Su tokia atsakovo pozicija teismas nesutinka, nes minėtų teisės aktų nuostatos taikomos tik esant teisėtai medžioklei. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių atsakovo vykdyta medžioklė, buvo vykdoma pažeidžiant Taisyklių 19.3 punktą, todėl buvo neteisėta, o sumedžiojant šiarną, laukinei gyvūnijai buvo padaryta žala, nes laukinės gyvūnijos populiacijos reguliavimas galimas tik laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir būdų. Aplinkos apsaugos įstatymo 14, 32 str. numato civilinę atsakomybę, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėtą veika padarę žalos aplinkai, privalo atlyginti visus nuostolius. Laukinės gyvūnijos įstatymo 24 str. numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti dėl jų veiksmų atsiradusią žalą laukinei gyvūnijai. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių už kilusią žalą yra atsakovas, kadangi jis organizavo ir vykdė neteisėtą medžioklę. Žalos laukinei gyvūnijai dydis paskaičiuotas vadovaujantis Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D-695, ir sudaro 953,52 EUR. Atsakovas žalos dydžio neginčijo, neprašė teismo jo sumažinti. Esant nustatytomas aplinkybėms iš atsakovo priteistinas 953,52 Eur žalos atlyginimas (Laukinės gyvūnijos įstatymo 24 str., Aplinkos apsaugos įstatymo 14, 32 str., LR CK 6.251 str., 6263 str.).
Iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu.
Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio - apmokėjimo, tai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, įmonės kodas 1907 42529, devynis šimtus penkiasdešimt tris Eur 52 ct padarytai žalai laukinei gyvūnijai atlyginti ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 28 Eur žyminio mokesčio ir vienuolika eurų 11 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.