Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. 2023 m. rugpjūčio 20 d., apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo J. R. priklausančią transporto priemonę - automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 3,24 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R. kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino ir paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. būdamas namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Po 23.00 val. sugalvojo nuvažiuoti į naktinę parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Paėmė automobilio „Mercedes Benz“, priklausančio jo motinai raktelius ir automobiliu nuvažiavo į parduotuvę. Grįžtant iš parduotuvės jo automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir jam buvo nustatytas 3,24 prom. girtumas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti laidavimą, laiduotoja paskiriant jo seserį G. T. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. paaiškino, kad žino, jog sūnus M. R. vairavo jai priklausantį automobilį „Mecedes Benz“ būdamas neblaivus. Sutinka, kad būtų konfiskuotas jai priklausantis automobilis.

Kadangi kaltinamasis M. R. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. R. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Iš tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad 2023-08-21 d. 00:02 val. adresu (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis MB valst. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie vairuotojo akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas stipriai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba ir judesiai buvo nekoordinuoti. Patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas 3,27 prom. girtumas, antruoju pūtimu nustatytas 3,24 prom. girtumas. Paaiškėjo, kad transporto priemonę vairavo M. R. gim. (duomenys neskelbtini). M. R. pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo paimtas kartu su registracijos liudijimu, kuris nebuvo pridėtas prie įvykio vietos, bet įdėtas į paketą Nr.2. (b. l. 24-25).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-23).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) parodymų matyti, kad 2023-08-20 00:05 val. M. R. nustatytas 3,27 promilių neblaivumas, o 00:21 val. - 3,24 promilių neblaivumas (b. l. 28).

Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje, nurodytas pardavėjas M. P., pirkėja J. R., transporto priemonės kaina 2000 eurų (b. l. 77-78).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią, (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas J. R.. (b. l. 55-61).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Mercedes Benz“, vidutinė kaina be PVM 3341,70 Eur, kaina su PVM 4230,00 Eur (b. l. 40).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo M. R. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – 3,24 promilių (b. l. 28). Tokiais veiksmais kaltinamasis M. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo M. R. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas M. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 101-102), nebaustas administracine tvarka (b. l. 104). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Be to, kaltinamasis viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad M. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje buvo gautas kaltinamojo M. R. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant laiduotoja jo seserį G. T.. Prokurorė taip pat prašė teismo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį R. T. atsakomybei pagal laidavimą su 500 eurų užstatu, nustatant laidavimo terminą 2 metams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas (b. l. 101-102), nebaustas administracine tvarka (b. l. 104). Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Be to, kaltinamasis yra dirbantis, viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad M. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti asmenys, tačiau laiduotoju skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo M. R. sesuo G. T. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojas G. T. nurodė, kad ji žino, dėl ko teisiamas jos brolis, jo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad gali įtakoti brolį, jog šis daugiau nenusikalstų, kadangi jų santykiai yra atviri, draugiški, M. R. įsiklauso į jos nuomonę, apie įvykį kalbėjo su sutuoktiniu, jis labai gailisi dėl įvykio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. T. dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog G. T. yra neteista, turi galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau jos padarytas administracinis nusižengimas nėra laikomas šiurkščiu, paskirta administracinė nuobauda – bauda – yra sumokėta, padarytas administracinis nusižengimas nesusijęs su transporto priemonių vairavimu esant apsvaigus nuo alkoholio, todėl G. T. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Įvertinusi anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, G. T. yra tinkama būti laiduotoja, nes ji gali daryti teigiamą įtaką savo broliui M. R.. Atsižvelgiant į tai, kad G. T. viena augina mažametę dukrą, jos finansines galimybes, netaikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 eurų užstatu. Esant nustatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra teisinis pagrindas M. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,24 promilių girtumas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl M. R. nustatytinas minimalus įstatyme nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. dveji metai, šį terminą skaičiuojant nuo dokumento paėmimo dienos, tai yra nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. R. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šios transporto priemonės savininkė yra J. R. (b. l. 77-78). Apklausta teisiamojo posėdžio metu J. R. nurodė, kad sutinka, jog būtų konfiskuotas jai priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei lengvas neblaivumo laipsnis, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, 6 dalimi, sprendžia konfiskuoti J. R. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

M. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 90-95, 96-99) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos.

2023 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: M. R. vardu VĮ ,,Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pas J. R., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Byloje buvo gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, M. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 129,05 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai iš kaltinamojo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. R. šiuo metu vykdo individualią veiklą, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms M. R. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už M. R. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendė:

M. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Laiduotoja paskirti G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini). Baudžiamąją bylą Nr. 1-2909-548/2023 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-31467-2023-1) M. R. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti M. R., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. T., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti M. R. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d.;

- konfiskuoti J. R. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

M. R. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti ir dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, siųsti VĮ „Regitra“.

2023 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: M. R. vardu VĮ ,,Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pas J. R., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. R..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).