Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteista 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šios bausmės dalis pridėta prie 2017 m. vasario 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, ir 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. birželio 15 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, įskaitytos laisvės atėmimo ir viešųjų darbų bausmės, atliktos pagal 2017 m. vasario 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. spalio 14 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. S. (A. S.), tačiau jo atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. S. nuteista už tai, kad veikdama bendrai su įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir A. S., vykdydama nusikalstamos veikos organizatoriaus A. S. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turėdama tikslą jas platinti, o būtent: A. S., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų savo asmeniniam naudojimui bei platinti jas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų tarpe, nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio pabaigos iki 2016 m. spalio 12 d., telefoninių pokalbių metu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir sutuoktine L. S. nurodė tyrimo metu nenustatytam bendrai veikiančiam asmeniui įgyti apie 300 tablečių, kurių sudėtyje didelis kiekis psichotropinių medžiagų, jas supakuoti, atgabenti ir perduoti (duomenys neskelbtini) mieste jo sutuoktinei L. S., kuri šį paketą su dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų atgabentų į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir ilgalaikio pasimatymo metu jam perduotų. Vykdydamas šį A. S. parengtą nusikalstamos veikos planą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas bendrai veikiantis asmuo, įgijęs 100 vnt. baltos spalvos tablečių, kurių bendra masė 14,980 g, su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos fenazepamo, kurios masė 0,1 g, ir tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 239 vnt. rausvos spalvos tablečių, kurių bendra masė 30,584 g., su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos alprazolamo, kurio bendra masė yra 0,12 g, jas supakavo ir 2016 m. spalio 2 d. atgabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), bei perdavė bendrai veikiančiai L. S.. L. S., vykdydama A. S. nurodymus ir turėdama tikslą perduotą didelį kiekį psichotropinių medžiagų – fenazepamo ir alprazolamo – platinti, t. y. ilgalaikio pasimatymo metu perduoti A. S., paketą su dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – fenazepamu ir alprazolamu – atgabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei laikė iki 2016 m. spalio 12 d. ryto, kol tą pačią dieną, apie 5.30 val., paketą su dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – fenazepamo ir alprazolamo – paslėpė savo kūno išeinamojoje angoje ir apie 10.00 val. maršrutiniais autobusais iš (duomenys neskelbtini) miesto atgabeno į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, o 10.30 val. prieš ilgalaikį pasimatymą su A. S., atlikus L. S. asmens apžiūrą, paketą su dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – fenazepamo, kurio masė 0,1 g, ir alprazolamo, kurio masė 0,12 g, surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai.

2. Marijampolės apylinkės teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, padarė išvadą, kad bausmės tikslai L. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus minimalią BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistoji L. S. prašė jai paskirtą bausmę sušvelninti, jos gynėja advokatė nuteistosios apeliacinį skundą palaikė, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistosios L. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai L. S. pripažino kalta ir jos nusikalstamai veikai kvalifikuoti tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausme bei nustatytu jos dydžiu, todėl šiuo klausimu (dėl bausmės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį. Apeliantė taip pat ginčija, jog nežinojo, kas buvo įdėta jos į pataisos namus gabentame pakete, t. y. ginčija nusikalstamos veikos subjektyvųjį elementą – kaltę, todėl dėl nuteistosios kaltės įrodytumo taipogi pasisakytina šiame nuosprendyje.

7. L. S. pripažįsta, kad sutuoktiniui A. S. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, paslėpusi savo kūno išeinamojoje angoje, atgabeno supakuotą paketėlį, tačiau, kas tiksliai yra paketo viduje nežinojo. Teisėjų kolegija tokią nuteistosios poziciją laiko gynybine ir vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę. Vadovaujantis vieningai formuojama teismų praktika, asmens kaltė nustatoma ne tik pagal kaltininko parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir pagal nustatytus objektyviuosius požymius.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tai jau trečias kartas, kai L. S. gabena narkotines medžiagas į pataisos namus tokiu pačiu būdu. Pirmąjį kartą ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, konstatavus, jog nesurinkta vienareikšmių ir neabejotinų duomenų, kurie pagrįstų, jog L. S. žinojo, kas yra jos gabento paketo viduje (2 t., b. l. 42-44). Antrąjį kartą L. S. buvo pripažinta kalta padariusi BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. įrodyta, jog ji suvokė ką ir kokiu tikslu gabena. Analizuojamu atveju nuteistoji elgėsi pagal tą patį nusikalstamos veikos modelį – paketėlį su narkotinėmis medžiagomis slėpė toje pačioje vietoje, iš dalies neigdama savo kaltę, dėstė tuos pačius pasiaiškinimus, t. y. neva manė, jog gabena mobilaus ryšio telefoną su SIM kortelėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, du kartus pakliuvus su narkotinėmis medžiagomis tokiomis pačiomis aplinkybėmis, tikėtis, jog trečiąjį kartą jai įduotame nugabenti į pataisos namus paketėlyje bus ne narkotinės medžiagos, o kiti daiktai, yra pernelyg naivu. Teisėjų kolegija vadovaujasi vidutinių protinių gebėjimų asmens standartu, t. y. toks asmuo analogiškoje situacijoje neabejotinai suvoktų, koks iš tiesų yra paketo turinys. Todėl teigti, kad apeliantė nesuvokė, jog gabena narkotines medžiagas nėra jokio pagrindo.

9. Pažymėtina, jog nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, jog šį kartą vis dėlto įtarė, kad pakete gali būti narkotinės medžiagos, jų gabenti nenorėjo, tačiau sutuoktinis A. S. jai ir jos vaikui grasino susidorojimu. Šiuos apeliantės teiginius teisėjų kolegija taip pat vertina kritiškai. Net jei iš tiesų L. S. sulaukė grasinimų, dėl kurių realaus įgyvendinimo bijojo, ji privalėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, o ne sąmoningai vykdyti neteisėtus sutuoktinio reikalavimus. Taigi, nuteistoji puikiai suvokė savo atliekamų veiksmų priešingumą teisei, nepaisant to, ji norėjo taip elgtis ir elgėsi, todėl yra pagrįstai pripažinta kalta. Jos psichinio santykio su veika ir padariniais įrodytumas apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.

10. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos bausmės individualizavo klausimas, tačiau bausmės rūšies bei jos dydžio nustatymo aspektu teisėjų kolegija jokių pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai L. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajai paskirta teisingai.

11. Skirdamas bausmę L. S., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas sunkus nusikaltimas, kuris buvo užbaigtas), kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), į nuteistosios asmenybę (nusikalto turėdama neišnykusį teistumą, anksčiau teista tris kartus, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat yra bausta administracine tvarka).

12. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau apeliantei buvo taikoma švelnesnė bausmės rūšis – viešieji darbai, tačiau švelnus baudžiamumas neatgrasė jos nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Nors apeliantė yra darbingo amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini) m., tačiau ji nedirba (2 t., b. l. 86-88), darbo biržoje nėra registruota (2 t., b. l. 85), taigi, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, pozityvaus užimtumo nesiekia. Aptartos aplinkybės L. S. kaip asmenį charakterizuoja neigiamai, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir jos polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikaltimą pagrįstai skyrė inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. BK 260 straipsnio 2 dalis išimtinai įtvirtina tik realią laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant neigiamos nuteistosios charakteristikos, kaltės nepripažinimo bei savo veiksmų kritiško neįvertinimo, paskyrė jai minimalią straipsnio sankcijoje įtvirtintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Dar labiau švelninti šios bausmės nėra jokio pagrindo.

13. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką ir jos asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad jai, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, galėtų būti skirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Tokių aplinkybių nenurodė ir pati nuteistoji apeliaciniame skunde. Apeliantės skunde išdėstytos aplinkybės, kad ji turi nepilnametį vaiką, jai neigiamą įtaką darė sutuoktinis, nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Apie vaiko priežiūrą bei rūpinimąsi juo L. S. turėjo galvoti prieš darydama sunkų nusikaltimą, tačiau jokie motiniški instinktai jos nuo priešingų teisei veiksmų nesulaikė.

14. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šiuo atveju paskirtoji minimali BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė nelaikytina per griežta, priešingai, ji proporcinga nuteistosios asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jos pavojingumui, todėl yra tinkamai individualizuota.

15. Vis dėlto, apylinkės teismas, nors ir paskyrė nuteistajai adekvačią, proporcingą jos poelgiui bausmę, tačiau ją bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko buvo neteisingai paskirta galutinė subendrinta bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu L. S. paskirta galutinė vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, ir keturių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po trisdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui, t. y. nuteistajai paskirta ne viena, bet dvi bausmės, ką baudžiamasis įstatymas draudžia. Vienintelė bausmės rūšis, kuri gali būti skiriama kartu su kitomis bausmėmis yra bauda, visos kitos bausmės, jei jų yra daugiau nei viena, privalo būti bendrinamos, vadovaujantis BK 63 ar 64 straipsnių nuostatomis.

16. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas teisingai nustatė, jog skundžiamu nuosprendžiu L. S. paskirta bausmė su ankstesniu – 2017 m. vasario 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme turi būti bendrinama BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, kadangi naują nusikalstamą veiką nuteistoji padarė prieš priimant 2017 m. vasario 27 d. nuosprendį. Vis dėlto, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi vien dalinio bausmių sudėjimo principu, nes šiuo atveju taikytinas ir bausmių apėmimas, t. y. turėjo būti vadovaujamasi BK 63 straipsnio 6 dalies nuostatomis, įtvirtinančiomis, kad, jei skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

17. Kaip matyti iš nuteistosios teistumų analizės, viešųjų darbų bausmė jai buvo skirta už BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, o laisvės atėmimo bausmė už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Jau minėta, kad disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, yra sunkus nusikaltimas, sukčiavimas, įtvirtintas BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta veika laikytina baudžiamuoju nusižengimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms, todėl apylinkės teismas turėjo taikyti bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalis 2 punktas). Laisvės atėmimo bausme apėmus viešuosius darbus, t. y. griežtesne bausme apėmus švelnesnę, galutinė bausmė prilygsta griežčiausiai iš jų. Tik atlikus bausmių apėmimą, teismas galėjo spręsti dėl jų visiško ar dalinio sudėjimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė L. S. palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, todėl ši nuosprendžio dalis nekeistina.

18. Teisėjų kolegija, apibendrinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajai paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo bausmės dydžio mažinti, nes paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai atlikto bausmės bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistosios L. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie 2017 m. vasario 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, ir 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis, bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę L. S. nustatyti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.