Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-976-891/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-28
Bylos Nr.
1-976-891/2014
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-02656-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nukentėjusysis
Z. P., J. P.
Kaltinamasis
Č. P.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-976-891/2014Proceso Nr. 1-12-1-02656-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant prokurorei Loretai Martinaitytei,kaltinamojo gynėjai advokatei Leonorai Vasiliauskienei,nukentėjusiesiems Z. P. ir J. P.,vertėjai Marijai Grigorian,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, turintis vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, trauktas administracinėn atsakomybėn, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Č. P. 2013-07-30 apie 12 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1.81 prom. girtumas) įžeidinėjo savo motiną J. P. ir grasino pakarti savo tėvą Z. P., t. y. grasino jį nužudyti ir pastarasis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai galėjo būti įvykdyti.

Šiais savo veiksmais Č. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Č. P. savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog 2013-07-30 jis grįžo su buteliu vyno namo, nuėjo į savo kambarį ir išgėrė gal pusę butelio vyno, t. y. nebuvo labai neblaivus. Jis, šiaip, nedažnai vartoja alkoholinius gėrimus, bet 2013-07-31 turėjo būti jo gimtadienis ir jis diena ankščiau pradėjo švęsti. Užsinorėjęs vandens, nuėjo į virtuvę, o ten mama pradėjo rėkti, jog jis nelįstų. Tada jis ją pasiuntė necenzūriniais žodžiais ir grįžo į savo kambarį, o atvažiavusi policija jį sulaikė. Policija nieko neklausė. Tėvas iškvietė policiją, bet jis nematė kaip. Su tėvu jis nekalbėjo, nes jis apskritai nei su tėvu, nei su motina, nei su dukra nekalba jau 15 metų, nes jie prieš jį nusistatę dėl to, kad jis geria ir nieko namie nedaro. Butas priklauso tėvui, ne jam. Paskutinį kartą jis dirbo 2005 m. Pajamas gauna tik iš pašalpų. Anot kaltinamojo, ankščiau dėl jo elgesio šeimoje jokių ikiteisminio tyrimų ar skandalų nėra buvę. Įsidarbinimo klausimais jis nelabai domisi.

Nukentėjusysis Z. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamojo motina (J. P.) buvo virtuvėje ir atėjo kaltinamasis. Jis (nukentėjusysis) tuo metu buvo savo kambaryje. Iš viso pas juos yra trys kambariai. Jis išgirdo iš virtuvės triukšmą, Č. P. rėkė, kad juos sumuš, todėl nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Tuo metu ant jo užsipuolė Č. P. ir jis grįžo į kambarį, užsidarė ir iškarto kvietė policiją. Č. P., išgirdęs, kad jis kviečia policiją, grįžo į savo kambarį. Jis grasino, kad sumuš, kad jie nudvės, jis jam konkrečiai pagrasino, kad pakars. Jis yra geriantis ir kvailas, todėl jis tikrai išsigando. Šįkart (2013-07-30) jis grasino tik pakarti, o 2012 metais grasino ir šonkaulius sulaužyti, ir papjauti. Necenzūriniais žodžiais jis juos visada įžeidinėja. Kai jam pagrasino, jis užsidarė kambaryje, bet kambario neužrakino. 2013 metais jis pirmą kartą kvietė policiją. 2012 metais taip pat kvietė policiją, buvo Č. P. išvežę. Č. P., kai blaivus, tik pabamba ir viskas, o kai išgeria, tampa agresyvus. Anot nukentėjusiojo, ji girtas gali pagriebti už kaklo ar jį, ar motiną ir viskas. Su savo dukra kaltinamasis nebendrauja. Jos mama yra mirusi. Jie su žmona globoja Č. P. dukrą. Č. P. dar turi sūnų, jis globos namuose auga. Jis pats (nukentėjusysis) yra 1932 m. gimimo, jam 83 metai bus. Jis norėtų, kad sūnus išsikeltų iš buto, nes komunalinių mokesčių nemoka, prie gerbūvio neprisideda.

Nukentėjusioji J. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog ji yra 1931 m. gimimo, jai yra 83 metai, silpnokai girdi. Č. P. sumušė savo dukrą, koridoriuje trenkė per galvą. Ji išgirdo, kad jis ją muša, išbėgo gelbėti. Ji bėgo prie lifto ir pargriuvo kaltinamajam pastūmus. Visą laiką sūnus keikėsi necenzūrinis žodžiais. Anūkei ant galvos buvo gumbas, ekspertizė buvo daryta. Kai ji kambaryje guli, jis daužo į duris ir jai grasina. Ji policijai sakė, kad Č. P. mergaitę sumušė. Jis dažnai grasina užmušti ar papjauti. Jis ne kartą buvo ją sumušęs, su mėlynėm vaikščiojo, daug prisikentėjo. Dukrą jis mušė praeitais metais, tai sakė ikiteisminio tyrimo metu. Įvykio metu sūnus keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais, grasino lietuviškai. Ji nebepamena konkrečių žodžių. Jis atėjo girtas, keikėsi, kabinėjosi, rėkė. Jis jai dažnai grasina užmušti, pakarti. Paskui atėjo jos vyras, užstojo ją, nes jei neužstotų, tai jis ją užmuštų. Įvykio metu anūkė buvo namuose.

Liudytoja K. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog kaltinamasis yra jos tėvas, tačiau ji sutinka duoti paaiškinimus dėl įvykio. Ji su tėvu nebendrauja, nėra su juo jokių santykių. Nuo jos 6-7 metų nebebendrauja, po tėvo valdžios apribojimo pablogėjo santykiai, tėvas ją pradėjo mušti. Jie visą laiką gyveno viename bute. Tėvas ją nuolatos mušdavo, pareiškimus rašydavo, buvo kreiptasi ir į medikus, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau jais viskas ir baigdavosi. 2013-07-30 įvykių ji tiksliai neprisimena, nes tokių įvykių buvo daug. Kiek prisimena, ryte apie 12 val. močiutė virė valgyti, tėvas grįžo girtas, pradėjo ginčytis. Senelis išėjo ginti močiutės, jie visi susibarė, po to senelis nuėjo kviesti policijos. Tuo metu ji buvo savo kambaryje, girdėjo kaip tėvas seneliams grasino pakarti, sudaužyti. Ji savo tėvo dabar nebebijo, senelis bijo, močiutė ypač bijo. Kai močiutė lieka viena namuose, ji užsirakina savo kambaryje ir iš jo neina. Kai tėvas būna išgėręs, močiutė net neina iš kambario. Ji jai sakė, kad Č. P. bijo. Ar dėl jos sumušimo Č. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji nežino. Jai nėra skirtumo ar jis dirbs, ar ne. Jai jis negali padėti, jis neturi į ją jokių teisių. Dokumentuose jis jos tėvas, realybėje – ne.

Iš policijos duomenų bazės išrašo matyti, jog 2013-07-30 12.09 val. Z. P. kreipėsi į policiją ir nurodė, jog jo neblaivus sūnus triukšmauja ir puola muštis (b. l. 5).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinko užfiksuota, jog atvykus policijos pareigūnams pareiškėjai Z. Ir J. P. buvo labai susijaudinę ir išsigandę. Anot pareiškėjų, jų sūnus grasino juos užmušti, o tiksliau – pakarti. Č. P. paaiškino, kad tėvams grasino, bet savo ketinimų nesiruošė įgyvendinti (b. l. 6-9).

Iš policijos duomenų bazės išrašo matyti, jog nuo 2011 m. kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu dėl smurtavimo 4 kartus buvo kviesta policija (b. l. 30-33).

Iš pažymos apie įvykius, kuriuose dalyvavo fizinis asmuo ir iš įtariamųjų registro išrašo matyti, jog 2012-08-27 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Č. P. atžvilgiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi sūnus grasino motinai ir tėvui sulaužyti šonkaulius, nužudyti, palaidoti. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsniu ir 417 straipsnio 1 dalimi, t. y. nukentėjusiesiems pasiūlius kreiptis privataus kaltinimo tvarka (b. l. 26, 29).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2013-07-30 12.33 val. Č. P. nustatytas 1,81 promilių girtumas (b. l. 19).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino žmogų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Iš esmės pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas, o būtinybės kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, nėra.

Nors kaltinamasis Č. P. teisminio nagrinėjimo metu ir nepripažino savo kaltės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, teismas laiko jo kaltę įrodytą pilnai.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas Č. P. neigė, jog jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, teigė, jog per konfliktą buvo išgėręs apie pusę butelio vyno, ankščiau dėl jo veiksmų jokie tyrimai nebuvo pradėti. Tačiau tokie Č. P. parodymai iš esmės prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Kaip matyti iš alkotesterio kvito, Č. P. 2013-07-30 12.33 val. yra nustatytas net 1,81 promilės neblaivumas, kas rodo, jog jis buvo stipriai išgėręs, o ne tik paragavęs pusę butelio vyno. Kaip matyt iš pateiktų pažymų, Č. P. atžvilgiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o dėl jo veiksmų net kelis kartus buvo kviesta policija į nukentėjusiųjų gyvenamąją vietą. Dėl to, teismas ir kitus jo parodymus, o būtent, jog jis negrasino savo tėvui pakarti, vertina kritiškai, kaip neįtinamus ir jais nesivadovauja. Č. P. nurodė, jog jis tik pasiuntė motiną necenzūriniais žodžiais, tačiau tokių savo veiksmų ir kodėl jis apskirtai nebendrauja su dukra ir tėvais, paaiškinti negalėjo. Ir priešingai, tiek nukentėjusieji, tiek ir liudytoja vienareikšmiškai nurodė, jog Č. P. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, namuose visiškai niekuo nesirūpina, dukros neprižiūrėjo, jam apribota tėvo valdžia dukros atžvilgiu, išgėręs būna labai agresyvus. Šiuos jų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir aukščiau nurodyti įrodymai. Tiek kaltinamojo tėvas Z. P., tiek ir motina J. P. nurodė, jog girto savo sūnaus bijo. Tą patvirtino ir liudytoja K. P.. Anot Z. P., jis tikrai išsigando sūnaus grasinimo pakarti, nes išgėręs jis agresyvus, nežinia ką gali padaryti, todėl nuėjo į kitą kambarį, užsidarė ir kvietė policiją. Z. P. parodymai yra logiški, nuoseklūs, nėra pagrindo jais abejoti, todėl teismas jais remiasi. J. P. iš esmės nuoseklių ir konkrečių parodymų apie 2013-07-30 įvykius teisminio nagrinėjimo metu duoti nesugebėjo, kalbėjo apskritai apie sūnaus elgesį su ja, su jo dukra, koks jis yra agresyvus ir kaip ankščiau buvo smurtavęs prieš savo dukrą. Tokie J. P. parodymai suprantami, kadangi J. P. yra senyvo amžiaus, kaip matyti iš jos elgesio teismo posėdžio metu, ji tinkamai nesuvokia kuo konkrečiai yra kaltinamas jos sūnus Č. P.. Tačiau tai, kad tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo 2013-07-30 vyko konfliktas patvirtino liudytoja K. P.. Ji nuosekliai ir aiškia paaiškino, jog girdėjo, kaip jos tėvas grasino pakarti senelį Z. P. ir, kad jos seneliai Č. P. grasinimų bijo. Tokiais parodymais abejoti taip pat nėra pagrindo. Tokie nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymai, kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis yra agresyvus ir neprognozuojamas, todėl sudarė įspūdį senyvo amžiaus ir mažesnio ūgio nukentėjusiajam Z. P. (nusikaltimo padarymo metu jam buvo beveik 81 m.), jog grasinimas bus realizuotas ir buvo pagrindas nukentėjusiajam bijoti kaltinamojo. Šiuo atveju matyti, jog Č. P. grasino pasmaugti savo tėvą būdamas girtas ir neprognozuojamas, jo grasinimus lydėjo ir įžeidimai, o, kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktų su Č. P. dėl jo smurtavimo buvo ne vienas. Iš nukentėjusiojo Z. P. parodymų matyti, jog jis išsigandęs nelaukė to momento, kuomet Č. P. imsis realizuoti savo grasinimų, o iš karto pasišalino į savo kambarį ir iškvietė policiją. Tokie Č. P. veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai grasino nukentėjusiajam siekdamas jį įbauginti, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Tos aplinkybės, jog nukentėjusieji nori, kad Č. P. iš jų išsikraustytų, ar bent būtų išregistruotas, nepaneigia nukentėjusiųjų teiginių apie smurtą artimoje aplinkoje ir nereiškia, kad kaltinamasis yra apkalbamas. Visiškai normalu manyti, jog nukentėjusieji nenori toliau kentėti smurto ir siekia, kad Č. P. būtų iškraustytas iš jiems priklausančio buto. Priešingai, jeigu nukentėjusieji to nesiektų, būtų galima manyti, jog jie nejaučia Č. P. baimės.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji J. P. nuoseklių parodymų apie jos atžvilgiu išsakytus grasinimus nedavė, o Z. P. taip pat nepatvirtino, jog tą dieną Č. P. grasino savo motinai sulaužyti šonkaulius, papjauti ir pakarti, taip pat negrasino Z. P. sulaužyti šonkaulius ir papjauti, šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo Č. P., tačiau Č. P. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tai neturi įtakos.

Kaltinamojo Č. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, trauktas administracinėn atsakomybėn, nedirba, pajamų neturi, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, trauktas administracinėn atsakomybėn, nedirba. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinos bausmė dydis artimesnis laisvės apribojimo bausmės vidurkiui uždraudžiant jam vartoti alkoholinius gėrimus, kadangi šis draudimas gali padėti keisti kaltinamojo smurtinį elgesį.

Į bausmės laiką įskaitytinas Č. P. laikino sulaikymo laikas.

Civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Č. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, uždrausti Č. P. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus.

Pagal BK 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į paskirtąją bausmę įskaityti Č. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-07-30 iki 2013-08-01 (dvi dienas).

Č. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys