Kauno apygardos teismo nuosprendis

2008-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-647-60-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-12-18
Bylos Nr.
1A-647-60-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Emilija Akelienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
P. L.
Advokatai
Georgijus Zavtrakovas
Kategorijos

Teisėjas Algis Vieraitis Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.2.

(S)Pranešėja Emilija Akelienė Nr. 1A- 647-60-08KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas, 2008 m. gruodžio 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 13 dienos nuosprendžiu paskirtos ir šio teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartimi subendrintos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Iš P. L. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 80,90 litų žalai atlyginti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, 2008 m. kovo 24 dieną apie 17.00 val. pataisos namų nuteistųjų bendrabučio 2-ojo aukšto buitinės ruošos 208 patalpoje tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam E. B. į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį viršutinės lūpos sumušimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. L. prašo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam bausmę, laikydamas, kad ji yra per griežta. Apeliantas teigia, kad konfliktas prasidėjo nuo to, jog nukentėjusysis be pagrindo jį apkaltino sugadinus elektrinę plytelę. Tai ir išprovokavo konfliktą, o asmuo neturi būti provokuojamas. Skundo autorius nurodo, kad, nagrinėdamas bylą, teismas padarė įvairius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimus, tame tarpe, 1 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 5 ir 6 dalies 47 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio 1 dalies reikalavimus, be to, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir be pagrindo netaikė jam Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto normos, tai yra, nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

Nuteistasis taip pat ginčija teismo nuosprendyje išdėstytas aplinkybes apie jo turėtus teistumus, nesutinka su išvada, kad jis linkęs nusikalsti ir vartoti smurtą prieš kitus asmenis. Apeliantas pašo iš naujo ištirti įrodymus, įvertinti, ar nukentėjusiojo E. B. veiksmai nebuvo provokuojantys, ir sušvelninti jam bausmę.

Atsiliepimas

Nukentėjusysis E. B. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame neišreiškė savo pozicijos dėl skundo reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundą palaikė, prašė nuosprendį panaikinti, taikyti Baudžiamojo kodekso 38 straipsnį ir bylą nutraukti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. L. apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendis pakeistinas.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, ištyrė įrodymus ir pagrįstai pripažino P. L. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Savo kaltės, padarius šią baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką neneigia ir pats nuteistasis. Tačiau, skirdamas bausmę nuteistajam P. L., teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, dėl ko paskyrė neteisingą bausmę. Dėl to nuosprendis pakeistinas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsniu, baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, procesas priskiriamas privataus kaltinimo bylų procesui, kuris pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šio proceso specifika yra ta, kad nukentėjusiajam procese yra suteikiamas svarbus vaidmuo nuo proceso inicijavimo iki susitaikymo su kaltinamuoju, procesui prasidėjus, kas lemia proceso nutraukimą. Nors šioje byloje prokuroras padarė išvadą, jog nukentėjusysis negali ginti savo teisėtų interesų privataus kaltinimo tvarka, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę ir ši prokuroro išvada nėra kvestijonuojama, faktas, kad P. L. inkriminuota veika priskiriama veikų, nagrinėjamų privataus kaltinimo tvarka, kategorijai, įpareigoja teismą itin atidžiai vertinti nukentėjusiojo poziciją procese. Nukentėjusysis E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje metu nuosekliai tvirtino, kad P. L. jis atleido ir su juo susitaikė. Kadangi, sutinkamai su Baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsniu, byloje buvo palaikomas ne privatus, bet valstybinis kaltinimas, nukentėjusysis negalėjo pasinaudoti baudžiamojo proceso kodekso 416 straipsnio nuostata ir atsisakyti kaltinimo. Teismas taip pat negalėjo taikyti Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatų ir atleisti P. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nebuvo nustatytos būtinos aplinkybės, numatytos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose. Tačiau į šias aplinkybes buvo būtina atsižvelgti skiriant bausmę.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininko dalyvavimo formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos argumentacijos, pagrindinį dėmesį, skirdamas bausmę, teismas skyrė nuteistojo asmeniui, tačiau kaltininko asmenybė yra, kaip minėta, tik viena iš aplinkybių, į kurią reikia atsižvelgti skiriant bausmę. P. L. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą numatytos keturių rūšių bausmės, griežčiausios iš jų- laisvės atėmimo- bausmės maksimali riba tris kartus mažesnė už galimai maksimalią laisvės atėmimo bausmę, skiriamą už nesunkių nusikaltimų padarymą. Šią nusikalstamą veiką P. L. padarė esant dviems jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybės, nesant sunkinančių atsakomybę aplinkybių. Beje, teismas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nes nukentėjusiojo E. B. elgesio pagal bylos aplinkybes negalima laikyti provokuojančiu.

Nors teismas pagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad P. L. yra recidyvistas, teismo vartojama sąvoka „keliskart recidyvistas“ nėra pagrįsta įstatymu. Nuosprendyje teismas nurodė, jog, parinkdamas bausmės rūšį, taiko Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalies reikalavimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą skirti laisvės atėmimo bausmę, nes nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių. Tokia teismo išvada prieštarauja ir Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 daliai ir 54 straipsnio 2 daliai. Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė“ nereiškia, kad laisvės atėmimo bausmė skiriama visais atvejais, neatsižvelgus į Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes.

P. L., padariusiam nesunkų nusikaltimą, priskiriamą nusikaltimų, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, kategorijai, prisipažinus padarius šią nusikalstamą veiką, gailintis ir susitaikius su nukentėjusiuoju, ką teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paskyrė per griežtą, todėl neteisingą bausmę.

Nuosprendis pakeistinas. Kadangi P. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam skirtina arešto bausmė, ją keičiant laisvės atėmimu ir bendrinant su atliekama bausme. Iki nuosprendžio priėmimo P. L. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, nuosprendžio priėmimo dieną, kai jam nuosprendžiu buvo paskirta kardomoji priemonė- suėmimas, pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį P. L. buvo neatlikęs 3 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės, ši bausmė ir bendrintina su naujai paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendž i a ::

Nuteistojo P. L. apeliacinį skundą tenkinti, nuosprendį pakeisti.

Už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą P. L. paskirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, arešto bausmę pakeisti laisvės atėmimu 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtąją bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 13 dienos nuosprendžiu paskirta ir to paties teismo 2007 m. sausio 22 dienos nutartimi subendrinta neatlikta bausme ir paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Emilija AkelienėTeisėjai: Egidijus Jonas GrigaravičiusSvetlana Jurgaitienė