Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2023-851/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
1-2023-851/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
P. V.
Civilinis ieškovas
D. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2023-851/2014Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00594-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1;2.1.16.1.2;2.3.6;2.1.15.3.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S.,sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant prokurorui M. J.,kaltinamiesiems P. V. - M, A. K.,kaltinamųjų gynėjams advokatams L. K., D. D.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

P. V. - M, asmens kodas (duomenys neskelbtini)

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymu.

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini),kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji P. V. - M ir A. K. veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

P. V. - M ir A. K. 2014-03-05 apie 22.45 val., prie namo, esančio Savanorių pr. 41, Vilniuje, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą užpuolė D. P., t.y. A. K. rankomis suėmus D. P. už kaklo ir pradėjus jį spausti, o P. V. – M koja sudavus vieną smūgį D. P. į galvą, kartu rankomis laikė D. P. už rankų ir kaklo, bei kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į galvą, dešinį šoną, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam D. P. padarė muštinę žaizdą kaktoje su kaktikaulio dešinio ančio priekinės sienelės atviru - įspaustiniu lūžiu, kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimą dešiniame kelyje – nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atėmė D. P. galimybę priešintis, po ko paėmė ir pagrobė ant žemės mušimo metu iš D. P. drabužių iškritusį nukentėjusiojo telefoną ,,S. G. Nexus 3“, 600 litų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam D. P. 600 litų turtinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jis buvo draugų būryje, buvo išgėręs, po ko liko su P. V. – M ir ėjo link namų. Beeinat jis atsiliko nuo P. V. – M ir nuėjo nusišlapinti, pamatė P. V. – M besimušantį su nukentėjusiuoju, jis pradėjo skirti besimušančius, po ko pasišalino iš įvykio vietos, pagrindo plėšti nukentėjusįjį neturėjo, nukentėjusiojo nespardė, specialiai jo nemušė, ant jo drabužių kraujo nebuvo, buvo baltai apsirengęs, turto jokio neėmė. Nukentėjusysis buvo susikibęs su P. V. – M, jis matė, kad šie abu sudavė vienas kitam, tačiau niekas nespardė, jis pats spardymų nematė. Nematė, ką P. V. – M ėmė. Policija juos sulaikė pakeliui einant į namus. Jam muštynės buvo netikėtos, jis tik skyrė besimušančius. Iš telefono SIM kortelės jis neišiminėjo, mano, jog telefonas buvo P. V. – M. Savo parodymų, duotų tyrimo metu, jis neskaitė, buvo šoko būsenoje, taip pat šoko būsenoje buvo ir P. V. – M. Su pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, sutinka su Ligonių kasų civiliniu ieškiniu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir davė parodymus iš kurių seka, kad 2014-03-05 apie 22 val. jis kartu su P. V. – M ėjo Savanorių pr., Vilniuje. Jis buvo neblaivus. Jiems būnant kažkokiuose minėto rajono kiemuose, tiksliai adreso nurodyti negali, jis ėjo pirmas, o P. V. – M kažkodėl užtruko. Apsisukęs jis pamatė, kad P. V. – M pardosi su nukentėjusiuoju. Tuomet jis pribėgo ir paėmė nukentėjusiajam už galvos, apsuko ir numetė vaikiną ant žemės. Kas buvo toliau, jis tiksliai nurodyti negali, kadangi buvo apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Atsimena tik P. V. – M žodžius: „bėgam-bėgam“. Tuomet jie pradėjo bėgti, užbėgo už pastato, kur P. V. – M jam parodė telefoną ,,SAMSUNG“, juodos spalvos, kurį atėmė iš minėto vaikino. P. V. – M liepė jam ištraukti iš telefono SIM kortelę, ką jis ir padarė, ją išmetė, bei padavė telefoną atgal. Perbėgo į kitą kelio pusę, šiek tiek paėjo, ir prie jų privažiavo policijos ekipažas. Policijos pareigūnai juos sulaikė ir nuvežė iki įvykio vietos, kur buvo daug žmonių, tarp kurių buvo nukentėjusysis, kurį suspardė P. V. – M, jiedu tuomet sėdėjo tarnybiniame automobilyje, vėliau juos pristatė į Vilniaus m. 2 PK. Jis asmeniškai nukentėjusiojo vaikino nemušė, šio nespardė, išvis jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, išskyrus tai, kad paėmė už galvos, sugriebė, pasuko ir numetė ant žemės. Matė, kad P. V. – M su nukentėjusiuoju mušėsi, bet kokius būtent veiksmus atliko P. V. – M nurodyti negali.

2014-05-22 apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Su P. V.-M 2014-03-05 jis buvo vienoje kompanijoje, vartojo alkoholinius gėrimus, buvo gerokai išgėręs. Apie 21 val. jie su P. V. – M bevartodami alkoholinius gėrimus judėjo link jo namų, į Naujininkų rajoną, atsidūrė Savanorių prospekto rajone. Einant namų kiemuose, jis pasigedo P. V. – M, kadangi šis šiek tiek nuo jo atsiliko. Tuomet jis apsisuko ir pamatė, kad P. V. – M yra susiėmęs su nukentėjusiuoju. Nepasimetęs jis pribėgo prie jų, kadangi pagalvojo, kad P. V. – M užpuolė. Norėjo suteikti jam pagalbą. Pribėgęs prie P. V. – M ir nukentėjusiojo, jis abiem rankomis paėmė tą vaikiną už kaklo, ir tempė į šoną tolyn. Galimai tempimo metu jis ir galėjo netyčia kažkokiu būdu sukelti nukentėjusiajam kažkokius kūno sužalojimus, tačiau už rankų ir kaklo jo nelaikė, kojomis į galvą bei dešinį šoną nespardė. Negali nurodyti, kokius veiksmus atliko P. V. – M, nes viskas įvyko labai staigiai. Nei jis, nei P. V. – M negalėjo suduoti tiek daug, t. y. apie 47 smūgius, su P. V. – M jie nesitarė dėl nukentėjusiojo užpuolimo, neturėjo tikslo pagrobti mobiliojo ryšio telefoną, muštynių metu jis nematė jokio mobiliojo ryšio telefono, o atsimena tik P. V. – M žodžius: „bėgam“. Jiems nubėgus nuo įvykio vietos už kažkokio pastato kampo, jis pastebėjo, kad P. V. – M rankoje laiko kažkokį daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną. Nusprendė, kad tai yra mobiliojo ryšio telefonas, kadangi matė galinį jo dangtelį, tačiau užrašų ant jo jis neįsidėmėjo. Pirmos apklausos metu nurodė, kad išėmė iš minėto mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę, tačiau taip nurodė, kadangi jam susipainiojo visos aplinkybės dėl jo apsvaigimo nuo alkoholio. Šiuo metu tvirtai atsimena, kad jis to nedarė. Taip pat jis tiksliai nematė, kad P. V.– M būtų ištraukęs ar paėmęs kokį nors mobiliojo ryšio telefoną įvykio vietoje. Kokiu būdu minėtas mobiliojo ryšio telefonas atsidūrė pas P. V. – M nurodyti negali. Taip pat jis negali nurodyti, ką P. V. – M toliau padarė su minėtu mobiliojo ryšio telefonu. Perbėgus į kitą gatvės pusę ir šiek tiek prabėgus, prie jų privažiavo policijos patrulių ekipažas, kurie juos sulaikė ir nuvežė iki įvykio vietos, o vėliau – į policijos komisariatą (b.l. 86, 92-94).

Apklaustas teisme kaltinamasis P. V. – M kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad 2014-03-05 vakare buvo draugų būryje, vėliau liko tik su A. K., nusprendė šį palydėti namo, einant namo A. K. atsiliko, nuėjo atlikti gamtinius reikalus, jam teko susikibti su nukentėjusiuoju, susikabinimas įvyko greitas, viskas vyko apie 5 minutes, galimai jis nukentėjusiajam sudavė ranka, kumščiu į petį. Tiksliai negali pasakyti, kiek sudavė smūgių nukentėjusiajam, tačiau A. K. jį pradėjo traukti nuo nukentėjusiojo, kadangi jis buvo įniršęs, susikibo su nukentėjusiuoju, o nukentėjusiajam kažką murmant, jis suprato, kad yra užgauliojamas nukentėjusiojo. A. K. pasakė jam liautis, sustoti, po ko jis atsitraukė nuo nukentėjusiojo. Atsitraukęs nuo nukentėjusiojo jis ant žemės pamatė juodą daiktą, pagalvojo, kad daiktas jo, paėmė juodą daiktą ir pasišalino. A. K. parodė juodą daiktą, tai buvo telefonas, pažiūrėjęs, kad jo telefonas kišenėje, pamanė, jo jis A. K.. Beeinančius juos sulaikė policijos pareigūnai, pristatė į įvykio vietą atpažinimui. Pareigūnai atliko kratą, kratos metu pas jį galinėje kelnių kišenėje rado dangtelį nuo telefono. Tyrimo metu jis nurodė, jog telefoną atidavė kitam žmogui esant jam sulaikymo kameroje, tai sakydamas jis melavo. Įvykio metu jis buvo blaivus, konflikto priežasties su nukentėjusiuoju prisiminti negali. Jis kelis kartus bandė tampyti už nukentėjusiojo kuprinės, bet vogti jos tikslo neturėjo. Abu su nukentėjusiuoju buvo nukritę, tačiau nukentėjusiojo nespardė. Su ieškiniu nesutinka, sutiktų atlyginti žalą Ligonių kasai. A. K. nebuvo jo bendrininkas, jam pagalbos nereikėjo, jis viską atliko vienas. A. K. bandė tik išskirti jį ir nukentėjusįjį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. V. – M parodė, kad 2014-03-05 apie 22.30 val. jis su savo pažįstamu A. K. ėjo Savanorių pr., Vilniuje. Prie namų jie pastebėjo vaikiną (D. P.) su kuprine, kuris ėjo link daugiabučių namų, esančių Savanorių pr., Vilniuje. Jie priėjo prie vaikino (D. P.), ir jis paklausė, ar tas turi parūkyti. D. P. neturėjo, tuomet jis paklausė, ar turi telefoną. Tuo metu, kai D. P. jam kažką atsakė, jis stvėrė šį už kaklo ir pastūmė. D. P. pradėjo bėgti nuo jų. Tuomet A. K. užlaikė D. P. už kuprinės, kad nepabėgtų. Jis tuo metu stvėrė už kapišono ir prisitraukė nukentėjusįjį prie savęs. Prisitraukęs D. P. prie savęs, sudavė šiam ranka į galvą. D. P. krentant ant šono, jis spyrė pastarajam vieną kartą koja į šoną. Vaikinui nukritus, apie du kartus su kumščiu sudavė į šlaunį, bei ištraukė iš galinės kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną ,,SAMSUNG GALAXY“, juodos spalvos. Tuo metu, kai jis mušė gulintį vaikiną, A. K. stovėjo šalia ir dairėsi, ar niekas jų nemato. A. K. nesudavė nei vieno smūgio nukentėjusiajam. Ištraukęs telefoną, jį padavė A. K., ir liepė jam bėgti. Tuomet A. K. pasileido bėgti, o jis norėjo dar paimti kuprinę iš nukentėjusiojo, tačiau šis rėkdamas pasileido bėgti, jis taip pat pabėgo. Bėgdamas pasivijo A. K., kuris jam perdavė minėtą telefoną, jie pabėgo už pastato, atsidūrė kitoje gatvės pusėje, kai prie jų privažiavo policijos ekipažas. Pareigūnai juos sulaikė ir nuvežė iki įvykio vietos, kur jie su A. K. sėdėjo sulaikyti policijos automobilyje, iš kurio matė nukentėjusįjį, bei dar kažkokių žmonių. Kai juos su A. K. pristatė į Vilniaus m. 2 policijos komisariatą, jo apžiūros metu buvo rastas juodos spalvos dangtelis nuo pagrobto mobiliojo ryšio telefono. Žinodamas, kad policijos komisariate pas jį bus rastas pagrobtas telefonas, jis perdavė telefoną nepažįstamam vyriškiui, kuris kartu su juo buvo laikomas komisariato laikino sulaikymo patalpoje ( b.l. 67, 73-74).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis P. V. – M kaltę pripažino iš dalies, o kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino, jų padarytą nusikaltimą patvirtina sekantys įrodymai:

Apklaustas teisme nukentėjusysis D. P. paaiškino, kad 2014-03-05 vakare jis ėjo namo, ant pečių turėjo kuprinę, eidamas prie Savanorių mėsos parduotuvės, pasuko, ir tarp vienų iš laiptinių, jį užpuolė 2 asmenys (P. V. - M ir A. K.). Kaltinamieji ėjo jam iš priekio. Jis nieko blogo nepagalvojęs ėjo toliau, likus metrui iki kaltinamųjų, šie staiga prišoko prie jo, sugriebė už kaklo ir pradėjo spardyti, bandė nutraukti nuo peties kuprinę, tačiau jos pagrobti jiems nepavyko, nes jis yra sportuojantis. Tačiau po suduotų smūgių į galvą, jis pasimetė, stengėsi priešintis, tačiau suklupo, pradėjo šauktis pagalbos, pamatė sujudimą prie lango. Po smūgių sudavimo jam pradėjo bėgti iš galvos kraujas, po ko ir toliau buvo suduodami smūgiai abiejų kaltinamųjų. Kadangi spardymų ir smūgių buvo daug, jam buvo padarytos žaizdos. Mušimo metu jam iš kišenės iškrito telefonas, kaltinamieji paėmė jo telefoną ir pabėgo. Labai greitai atbėgo žmonės, iškvietė pagalbą, policiją. Liudytojas A. S. jam padėjo atsikelti, po ko atvažiavo policija. Policijos pareigūnams jis nurodė jį užpuolusių asmenų bruožus ir pareigūnai netrukus sulaikė abu kaltinamuosius. Belaukiant greitosios, jis atpažino sulaikytuosius, kurie buvo atvežti į įvykio vietą. Yra visiškai tikras, kad jį užpuolė abu kaltinamieji, t.y. P. V. - M ir A. K., jie kartu dalyvavo vykdant plėšimą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat kategoriškai patvirtino, kad P. V. - M ir A. K. jį puolė kartu, abu kartu smūgiavo, vienas smūgiavo galimai daugiau, bet kitas tuo metu plėšė kuprinę. Mano, jog buvo mušamas, spardomas, kad būtų lengviau atimti ir užvaldyti jo daiktus. Smūgiai buvo suduoti iš abiejų kaltinamųjų, jis stipriai buvo spardomas kojomis. Plėšimo metu buvo pagrobtas jo telefonas, 600 ltų vertės.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. P. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir teisme, nurodydamas abiejų kaltinamųjų mušimo veiksmų seką ir būdą, apibūdindamas plėšimą įvykdžiusių kaltinamųjų P. V. - M ir A. K. bruožus (T.1, b.l. 10-12, 14-15).

Teisme apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, M. P. davė parodymus iš kurių seka, kad 2014 m. kovo 5 d., patruliuojant kartu su patruliu M. G., apie 22.40 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Savanorių pr. 41, Vilniuje, yra užpultas vaikinas ir iš jo atimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“. Vaikiną užpuolę asmenys pasišalino link Savanorių pr. 31. Iš VPK OVS budėtojo gavo informacijos apie pasišalinusių asmenų požymius. Vienas iš jų buvo aukštesnis, su juoda striuke, kaip vėliau paaiškėjo – P. V.-M, o kitas – žemesnis, su mėlyna striuke, kaip vėliau paaiškėjo – A. K.. Atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje rado kitą policijos ekipažą, nukentėjusįjį D. P. ir A. S., kuris prisistatė kaip įvykį matęs asmuo. A. S. patikslino jiems įtariamųjų požymius. Dirbant pagal požymius, prie Savanorių pr. 15 pastebėjo du vaikinus, kurie atitiko jiems nurodytus požymius. Šiuos vaikinus sulaikė ir nuvežė į įvykio vietą, kur A. S. patvirtino, kad tai yra asmenys, įvykdė plėšimą D. P. atžvilgiu, sulaikytuosius atpažino ir nukentėjusysis. Tuomet P. V.-M bei A. K. buvo pristatyti į Vilniaus m. 2 PK, kur buvo atlikta jų asmens apžiūra, kurios metu P. V.-M iš savo kelnių galinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefono dangtelį „Samsung“, iš kur atsirado dangtelis, kaltinamieji paaiškinti negalėjo, teigdami, kad jie nekalti.

Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas, policijos pareigūnas, M. P. nurodė 2014-03-05 tarnybiniame pranešime (T.1, b.l. 6).

Teisme apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, M. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos vyresniuoju patruliu. 2014 m. kovo 5 d., patruliuojant kartu su vyresniąja patrule Ž. S., apie 22.35 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Savanorių pr. 41, Vilniuje, yra sumuštas vaikinas, kurio atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas, t. y. pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas. Kaltininkai pasišalino Savanorių prospektu. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi pil. D. P., kuris nurodė, jog jį sumušė du vaikinai, vienas iš kurių buvo žemesnis, su pūsta mėlynos spalvos striuke, o kitas – aukštesnis. Daugiau nukentėjusysis D. P. dėl savo emocinės būsenos apie kaltininkų požymius jiems nurodyti negalėjo. Kaip įvykį matęs asmuo jiems prisistatė A. S., kuris teigė, jog įvykį pamatė per langą ir išbėgo į pagalbą. A. S. taip pat nurodė, kad vienas iš pabėgusių vaikinų buvo žemesnis, su pūsta mėlyna striuke, o kitas – aukštesnis, su juodos spalvos striuke. Liudininkas A. S. nurodė kryptį, kurią pasišalino D. P. užpuolę vaikinai – link Savanorių prospekte esančios parduotuvės „Maxima“. Tuomet į įvykio vietą atvažiavęs ekipažas AP-38 nuvyko patruliuoti gatves su tikslu surasti kaltininkus. Netrukus AP-38 sulaikė pagal požymius atitinkančius du vaikinus. Nukentėjusysis D. P. dėl savo emocinės būsenos negalėjo tiksliai nurodyti, ar tai buvo jį užpuolę asmenys, tačiau liudininkas A. S. tvirtai atpažino minėtus du vaikinus, kurie ir buvo pristatyti į Vilniaus m. 2-ąjį PK. Nukentėjusysis D. P. GMP brigados buvo išvežtas į Žalgirio kliniką. (T.1, b.l. 23).

Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas, policijos pareigūnas, M. A. nurodė 2014-03-05 tarnybiniame pranešime (T.1, b.l. 7).

Teisme apklaustas liudytojas A. S. paaiškino, kad 2014-03-05, apie 22 val. būdamas namuose jis kieme išgirdo triukšmą, per langą pamatė tris besimušančius vaikinus, išbėgo į lauką, du vaikinai pabėgo į šoną, o nukentėjusysis paprašė kviesti pagalbą, nukentėjusysis tuo metu buvo susiėmęs už galvos, jam bėgo kraujas, sakė, kad jį apiplėšė, todėl jis iškvietė pagalbą, sulaukė policijos, kuri užsirašė jo duomenis. Policija sulaikė kaltinamuosius.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad kaltinime nurodytu laiku, jis per langą pamatė kieme besimušančius tris vaikinus. Nedelsiant išbėgo į lauką pasižiūrėti ir pamatė vieną gulintį vaikiną (D. P.) ir du vaikinus (A. K. ir P. V. – M) bėgančius link Savanorių pr. esančios parduotuvės „Maxima“. Vienas iš bėgančių vaikinų buvo žemo ūgio, apie 165 cm, tamsiais plaukais, su mėlyna striuke. Kitas buvo aukštesnis, apie 185 cm ūgio, šviesiais plaukais, su juoda striuke. Tuomet jis pakėlė gulintį D. P. ir nuvedė jį prie laiptinės. Pastebėjo, kad D. P. bėga kraujas nuo veido, jis skundėsi galvos skausmais. D. P. paprašė jo iškviesti greitosios medicinos pagalbos brigadą bei policiją, ką jis ir padarė. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis nurodė pasišalinusių asmenų kryptį, bei apibūdino jų išorinius požymius. Tuo metu sužinojo, kad šie vaikinai ne tik sumušė D. P., bet ir pavogė šio mobiliojo ryšio telefoną. Maždaug po 5 minučių policijos pareigūnai atvežė du minėtus vaikinus pagal jo nurodytus požymius. Įvykio vietoje sužinojo, kad mažesnis iš jų yra A. K., o aukštesnis – P. V. – M. Vaikinus jis atpažino įvykio vietoje pagal bendrus išorinius požymius. Taip pat ir D. P. įvykio vietoje policijos pareigūnams nurodė minėtus vaikinus, kaip jį užpuolusius. Tuomet policijos pareigūnai sulaikė A. K. ir P. V. – Mečkauską ir išvežė į policijos komisariatą (b.l. 20).

2014-03-06 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 772/14(01), kurioje nurodyta, kad D. P. padaryta: muštinė žaizda kaktoje su kaktikaulio dešinio ančio priekinės sienelės atviru – įspaustiniu lūžiu, kraujosruva dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva dešinėje alkūnėje, nubrozdinimas dešiniame kelyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-03-05), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai dešinėje alkūnėje ir dešiniame kelyje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti keturių trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais. ( b.l. 17-18)

2014-05-19 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas iš P. V. - M paimtas mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG galinis dangtelis. Apžiūros metu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG galinis dangtelis yra apie 11 cm ilgio, apie 5,5 cm pločio, tamsiai pilkos – juodos spalvos, plastmasinis, plonas. Minėto galinio dangtelio dizainas yra daugybė smulkių taškinių įspaudimų, viršuje yra skylutė kamerai. Po tą skylutę, viršuje, yra užrašas „Google“, apačioje – užrašas „Samsung“. Be išorinių pažeidimų. Atlikus apžiūrą pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, vėliau grąžintas D. P. pagal pakvitavimą (b.l. 24-27).

Nukentėjusiojo D. P. parodymais, kuris apibūdino pagrobto mobiliojo ryšio telefono „SAMSUNG GALAXY NEXUS 3“ galinio dangtelio požymius, nurodydamas, kad jis yra tamsiai pilkos spalvos, plastmasinis, itin lengvas ir plonas, su daugybe taškinių įspaudimų, viršuje yra skylutė kamerai, ant dangelio yra užrašai „Samsung“ ir „Google“, kuris iš jų „Samsung“ apačioje, o „Google“ viršuje, be išorinių pažeidimų (T. 1, b.l. 14).

2014-03-06 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis D. P. atpažino P. V.-M, kaip vieną iš asmenų, užpuolusių jį 2014-03-05, apie 22.45 val., prie namo, esančio adresu Savanorių pr. 41, Vilniuje. Šis asmuo yra tas, kurį apklausos metu nurodė kaip „aukštesnį“, t. y. tas, kuris spyrė jam koja į kaktą bei kartu su kitu asmeniu spardė kojomis per galvą. P. V.-M atpažino tvirtai, pagal veido bruožus, šukuoseną, ūgį, kūno sudėjimą. (b.l. 44-47)

2014-03-06 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis D. P. atpažino A. K., kaip vieną iš asmenų, užpuolusių jį 2014-03-05, apie 22.45 val., prie namo, esančio adresu Savanorių pr. 41, Vilniuje. Šis asmuo yra tas, kurį apklausos metu įvardino kaip „mažesnįjį“, t. y. tas, kuris sugriebė jį už kaklo ir pradėjo smaugti bei lenkti žemyn, taip pat su kitu asmeniu spardė kojomis per galvą. A. K. atpažino tvirtai, pagal veido bruožus, šukuoseną, ūgį, kūno sudėjimą. ( b.l. 48-51)

Alkotesterio šaknele, kurioje užfiksuota, kad 2014-03-05 A. K. nustatytas 0,87 promilių girtumas. ( b.l. 76)

Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita, kurioje užfiksuota, jog 2014-03-05 22.35 val. pranešėjas (A. S.) pranešė pareigūnams telefonu apie nukentėjusiojo D. P.) atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą, nurodydamas jog plėšimas „įvykdytas dabar, užpultas vaikinas, atėmė MRT, vienas su mėlynos spalvos striuke, kitas su juoda striuke ir nubėgo link parduotuvės „Maxima“ (T.1, b.l. 5).

Taigi surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad kaltinamieji A. K. ir P. V. – M, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įvykdė plėšimą D. P. atžvilgiu. Kaltinamasis P. V. – M kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog jis, būdamas įniršęs, susikibo su nukentėjusiuoju, suprasdamas, jog yra užgauliojamas nukentėjusiojo, jis kelis kartus bandė tampyti nukentėjusįjį už kuprinės, sudavė nukentėjusiajam raka, kumščiu į petį, tačiau gulinčio nukentėjusiojo nespardė, jo nemušė, vogti tikslo neturėjo, šiuos veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu jis atliko vienas, A. K. tik bandė išskirti jį su nukentėjusiuoju, A. K. nebuvo jo bendrininkas. Kaltinamasis A. K. nurodė, jog jis nukentėjusiojo nespardė, nemušė, pagrindo ir tikslo apiplėšti nukentėjusįjį jis neturėjo, nukentėjusiojo nespardė ir P. V. – M matė, jog jiedu venas kitam sudavė smūgius, juos tik norėjo išskirti, nematė, ar ką P. V. – M atėmė iš nukentėjusiojo, telefono pats nematė, iš telefono SIM kortelės neišiminėjo. Teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai kaip siekimą padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės A. K. ir švelninti baudžiamąją atsakomybę P. V. – M. Tiek tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu abiejų kaltinamųjų parodymai nebuvo nuoseklūs, duodami parodymus teisme kaltinamieji kėlė versiją, neva A. K. nusikaltime nedalyvavo, o tik bandė išskirti besimušančius P. V. – M ir D. P., neigdami spardymo kojomis aplinkybes bei suduodamų smūgių skaičių. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. teigė, jog jis pribėgo prie nukentėjusiojo paėmė jam už galvos, apsuko ir numetė ant žemės, matė telefoną, kurį iš nukentėjusiojo atėmė P. V. – M, šis telefonas jam buvo perduotas ir iš šio telefono jis išėmė SIM kortelę. Vėliau gi apklausiamas įtariamuoju A. K. parodymus pakeitė, nurodė, jog jis nukentėjusįjį paėmė už kaklo ir tempė į šoną, tačiau už rankų ir kaklo jo nelaikė, kojomis į galvos sritį bei dešinį šoną nespardė, telefono, pagrobto iš nukentėjusiojo nematė, tik pastebėjo telefono galinį dangtelį, manydamas, jog tai P. V. – M telefonas. P. V. – M apklaustas įtariamuoju nurodė, jog abu su A. K. priėjo prie nukentėjusiojo, A. K. užlaikė nukentėjusįjį už kuprinės, kad šis nepabėgtų, stovėjo šalia muštynių metu ir dairėsi ar niekas jų nemato, jis, ištraukęs telefoną iš nukentėjusiojo, šį perdavė A. K. liepdamas jam bėgti, o pats norėjo dar atimti nukentėjusiojo kuprinę. Tokie nenuoseklūs kaltinamųjų parodymai neįtikinami ir paneigti byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, o būtent nuosekliais, ir kitais įrodymais patvirtintais nukentėjusiojo D. P. parodymais, jog kaltinamuosius įvykdžiusius nusikaltimą jo atžvilgiu, jis atpažįsta būdamas tvirtai įsitikinęs, nukentėjusysis atpažino kaltinamuosius ir ikiteisminio tyrimo metu, konkrečiai apibūdindamas kaltinamųjų bruožus bei aprangą, kategoriškai patvirtindamas, jog nusikaltime dalyvavo abu kaltinamieji, o smurtas jo atžvilgiu buvo pavartotas tikslu atimti jam priklausantį turtą. Netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jo parodymai apie esmines nusikaltimo aplinkybes buvo nuoseklūs, teisminio nagrinėjimo metu parodymai buvo tikslinami, be to, D. P. parodymus patvirtina ir kiti įrodymai, t.y. liudytojo A. S., betarpiškai mačiusio muštynes parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kuris, be kita ko, taip pat atpažino abu kaltinamuosius dalyvavusius muštynėse su nukentėjusiuoju, liudytojų policijos pareigūnų M. P. ir M. A. parodymais, kurie abu kaltinamuosius sulaikė pagal liudytojo A. S. nurodytus bruožus bei aprangą, specialisto išvada dėl D. P. sveikatos sutrikdymo masto. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie fizinio smurto naudojimą jo atžvilgiu. D. P. parodymus, jog darant nusikaltimą dalyvavo abu kaltinamieji patvirtina ir liudytojo A. S. pranešimas bendrajam pagalbos centrui, kuriuo jis, nurodydamas užpuolikų aprangą, kaltinamuosius atpažino įvykio vietoje, kuomet šie buvo sulaikyti policijos pareigūnų, daiktų (mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG galinio dangtelio, paimto iš P. V. - M) apžiūros protokolu, kuriuo nustatyti dangtelio požymiai atitiko nukentėjusiojo D. P. nurodytiems mobiliojo ryšio telefono galinio dangtelio požymiams. Taigi, nors kaltinamieji viso proceso metu neigė turėję tikslą apiplėšti nukentėjusįjį, bei neigė A. K. dalyvavimą plėšime, išvadą, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą veiką patvirtina byloje surinkti ir teismo aukščiau aptarti duomenys, kurie laikytini įrodymais.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai, jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda, baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį baudžiamojo kodekso straipsnį, dalį ar punktą. Byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji veikė bendrai, jų bendrais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, A. K. ir P. V. – M dalyvaudami nusikaltimo daryme suprato nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą, todėl konstatuotina, jog A. K. ir P. V. - M įvykdė plėšimą D. P. atžvilgiu veikdami bendrininkų grupe, ir jų veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., nes svetimą turtą jie užvaldė panaudoję fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Kaltinamųjų A. K. ir P. V. – M atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų A. K. ir P. V. – M atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe, o kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. V. – M, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę, asmenybę bei charakterizuojančius duomenis – jis praeityje teistas 3 kartus (tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kitus nusikaltimus nuosavybei bei viešajai tvarkai) (T.1, b.l. 111-115), baustas administracine tvarka (T.1, b.l. 108-109), psichiatro (narkologo) įskaitoje neįrašytas ( b.l. 135-137), iki nusikaltimo padarymo nedirbo, nevedęs, šį nusikaltimą padarė nepraėjus mėnesiui nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, kas leidžia daryti išvadą, jog jis išvadų nedarė, lėšas pragyvenimui ir toliau įgyja nusikalstamu būdu, savo elgesiui nėra kritiškas, yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, į tai, jog nusikaltimu padarytos turtinės žalos neatlygino, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir į tai, jog jis buvo aktyvus nusikaltimo (bendrininkų grupėje) dalyvis, kas rodo kaltinamojo didesnį pavojingumą visuomenei, todėl teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas atsižvelgia į tai, jog nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į ankstesnių teistumų kiekį, todėl laisvės atėmimo bausmė nustatytina artima sankcijos vidurkiui. Į skirtinos bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai nuo 2014-03-05 iki 2014-11-21.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas - paliktina iki įsiteisės nuosprendis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, asmenybę bei charakterizuojančius duomenis – nors A. K. Lietuvoje, išnykus teistumams, laikomas neteistu, tačiau iš jo asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, jog jis ne kartą buvo teistas, taip pat ne kartą teistas ir Didžiojoje Britanijoje už vagystes bei nusikaltimus prieš asmenį (T. 1, b.l. 146, 153), baustas administracine tvarka ( T. 1, b.l. 144-145), įrašytas psichiatro (narkologo) įskaitoje (b.l. 154-156), nevedęs, nedirba, taigi darytina išvada, jog jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, iš praeitų teistumų išvadų nedarė, į tai, jog nusikaltimu padarytos turtinės žalos neatlygino, nebuvo pasyvus nusikaltimo (bendrininkų grupėje) dalyvis, kas rodo kaltinamojo didesnį pavojingumą visuomenei, jis savo elgesiui nėra pakankamai kritiškas, yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė, nei sankcijos vidurkis. Į skirtos bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai nuo 2014-03-05 22.40 val. iki 2014-03-07 17.10 val. ir nuo 2014-09-11 iki 2014-11-21.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas - paliktina iki įsiteisės nuosprendis.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 423,17 litų civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiojo D. P. gydymo išlaidos. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinamieji A. K. ir P. V. – M įvykdė plėšimą D. P. atžvilgiu, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, žala padaryta kaltinamųjų A. K. ir P. V. – M bendrais veiksmais, žalos dydis įrodytas, dėl to civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, minėta suma priteistina solidariai iš kaltinamųjų.

Nukentėjusysis D. P. baudžiamojoje byloje pareiškė 20800 litų civilinį ieškinį, kurį sudaro turtinė ir neturtinė žala.

Pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis D. P. grindė tuo, jog dėl kaltinamųjų veiksmų jam yra padaryta 600 litų žala, kurią sudaro pagrobto telefono vertė, taip pat nusikaltimo metu jam buvo suplėšyta kuprinė, drabužiai (plėšimo metu megztinis buvo suteptas krauju), buvo pirkti vaistai, šią žalą vertina 200 litų sumai. Iš byloje esančių kvitų matyti, jog dėl medikamentų pirkimo ir tolimesnio gydymo nukentėjusysis patyrė 200 litų žalą (T. 1, b.l. 33). Ieškinio dydis dėl turtinės žalos yra realus ir įrodytas, todėl civilinis ieškinys 800 litų sumai tenkintinas visiškai, minėta suma priteistina solidariai iš kaltinamųjų.

Taip pat nukentėjusysis D. P. pareiškė 20 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą motyvavo tuo, kad jis yra įmonės vadovas, 2 mėnesius po nusikaltimo padarymo jo atžvilgiu šis buvo streso būsenoje, stipriai paveiktas psichologiškai, 3 kartus buvo gydomas ligoninėje, jam buvo susiūta kakta, dėl nusikaltimo padarytų sužalojimų jis kentė didžiulius skausmus, kaktoje buvo praskelta kaukolė, dėl to gydymas truko porą mėnesių, iki įvykdyto nusikaltimo jis buvo lengvosios atletikos sportininkas, po nusikaltimo padarytų pasekmių jo, kaip sportininko, karjera nutrūko, dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo vykti į čempionatą, iki šiol jaučia baimę, ilgą laiką vartojo nuskausminančius vaistus, nusikaltimu sukeltos pasekmės pakenkė normaliam darbui. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų tyčinių ir brutalių veiksmų, jų pobūdžio, nukentėjusiajam buvo sukeltas didelis skausmas, išgąstis, baimė dėl savo gyvybės, akivaizdu, jog nukentėjusysis iškentė didelius fizinius skausmus, buvo nedarbingas, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes buvo priverstas palikti sportininko karjerą, ir nors buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau nukentėjusysis dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė rimtus gyvybiškai svarbių organų (galvos) sužalojimus, todėl teigtina, kad atsistatymas po patirtų sužalojimų šiuo atveju yra sudėtingesnis. Taip pat įvertinus padarytų sužalojimų pobūdį, tikėtina, kad ir ateityje nukentėjusysis jaus šio įvykio pasekmes sveikatos atžvilgiu, kurios gali trukdyti jam gyventi visavertį gyvenimą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis – kaltinamieji niekur nedirba, nors yra jauno amžiaus ir darbingi, šiuo metu jie yra suimti. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai 8000 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

Kaltinamojo A. K. asmens tapatybės kortelė, esanti baudžiamosios bylos 1 T, b.l. 101, persiųstina į Lukiškių TI-K.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos respublikos BPK 297 – 305, 307 str., teismas,-

nusprendė:

P. V. – M pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2014-03-05 iki 2014-11-21.

Bausmės pradžią P. V. – M skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014-11-21.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. K. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2014-03-05 22.40 val. iki 2014-03-07 17.10 val. ir nuo 2014-09-11 iki 2014-11-21.

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014-11-21.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų tenkinti visiškai ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 423,17 litų solidariai iš kaltinamųjų A. K. ir P. V. – M

D. P. pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai, ir priteisti D. P. 800 litų solidariai iš kaltinamųjų A. K. ir P. V. – M.

D. P. pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, ir priteisti D. P. 8000 litų solidariai iš kaltinamųjų A. K. ir P. V. – M.

Kaltinamojo A. K. asmens tapatybės kortelę, esančią baudžiamosios bylos 1 T, b.l. 101, persiųsti Lukiškių TI-K.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o kaltinamiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja A. S.