- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- 2S-762-562/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03357-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- P. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. S. atskirąjį skundą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjui P. S. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Skolvalda“, nustatė trijų mėnesių terminą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutraukė P. S. bankroto bylą ir nurodė, jog nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą. Nutartis dalyvaujantiems byloje asmenims išsiųsta 2015 m. gruodžio 1 d., o 2015 m. gruodžio 29 d. išsiųsta įsiteisėjusi nutartis.
P. S. bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ 2015 m. gruodžio 15 d. lydraščiu pateikė teismui 2015 m. lapkričio 18 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1 ir P. S. mokumo atkūrimo plano projektą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, jog P. S. bankroto byla nutraukta, atsisakė priimti bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“ pateiktus dokumentus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. S. 2016 m. sausio 6 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties. Atskirajame skunde nurodė, jog skundžiamą nutartį gavo paštu 2015 m. gruodžio 31 d., todėl mano, kad teikia atskirąją skundą nepažeisdamas procesiniame dokumente nurodytų terminų. Taip pat prašė teismo, pripažinus, kad terminas atskirajam skundui paduoti yra pasibaigęs, jį atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnio ir 318 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kadangi iki 2015 m. gruodžio 31 d. neturėjo oficialaus dokumento apie priimtą nutartį, todėl terminas atskirajam skundui pateikti yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakė priimti P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria teismas nutraukė bankroto bylą.
Teismas nurodė, jog prie skundo pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį gavo 2015 m. gruodžio 31 d. ir iki to laiko nežinojo apie priimtą teismo procesinį dokumentą iš bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“. Pažymėjo, jog teismo nutartis buvo išsiųsta 2015 m. gruodžio 1 d. asmeniškai pareiškėjui ir jo bankroto administratoriui. Nurodė, jog teismas nepriėmė ir grąžino pareiškėjo bankroto administratoriaus teismui 2015 m. gruodžio 15 d. pateiktą pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektą. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė skundo padavimo termino praleidimo dėl svarbių priežasčių jokiais objektyviais įrodymais.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas P. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį ir priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, pripažinus, kad jis paduotas nepraleidus procesinių terminų arba atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, pripažinus, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Nurodo, kad pateikė voko kopiją, kuriame buvo išsiųsta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis. Ant voko yra pašto antspaudas – 2015-12-31, kas neabejotinai patvirtina, jog nutartį pareiškėjas gavo paštu 2015 m. gruodžio 31 d. Aplinkybė, jog teismas procesinį dokumentą išsiuntė 2015 m. gruodžio 1 d., nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nutartį gavo būtent 2015 m. gruodžio 31 d., o ne ankščiau. Kadangi atskirasis skundas paduotas 2016 m. sausio 6 d., tai septinių dienų terminas nebuvo praleistas ir atsisakyti priimti atskirąjį skundą nebuvo jokio pagrindo. Teigia, kad asmeniui negavus informacijos apie jo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą turi būti pripažinta, kad atskirosios nutarties apskundimo terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Nežymus termino praleidimas, asmens teisės į apeliaciją svarba yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodo, kad visą bankroto procesą elgėsi sąžiningai, ir vykdė tiek įstatymo, tiek teismo įpareigojimus, o savo pareigų tinkamai neatliko bankroto administratorius, su kuriuo pareiškėjui nepavyko susisiekti. Pareiškėjas pažymi, kad apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti bankroto administratoriaus pateiktą mokumo atkūrimo planą, pareiškėjui nebuvo pranešta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. AB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-149/2010; kt.). Šioje byloje keliamas klausimas dėl asmens teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kaip sudėtinės konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą, tinkamo įgyvendinimo, todėl būtina nustatyti, ar, siekiant įgyvendinti šią teisę, buvo laikomasi CPK reglamentuotos proceso tvarkos, ar teismo taikyti ribojimai nepagrįstai nesuvaržė pareiškėjo teisės pateikti atskirąjį skundą, tokiu būdu įgyvendinant savo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, ir ar neužkirstas kelias patikrinti byloje priimtą teismo nutartį bent vienos aukštesnės instancijos teisme.
Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutraukė P. S. bankroto bylą ir nurodė, jog nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjas aukštesnės instancijos teismui galėjo skųsti per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis dalyvaujantiems byloje asmenims išsiųsta 2015 m. gruodžio 1 d., tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šios nutarties įteikimo datą, t. y. iš byloje esančių dokumentų negalima nustatyti nuo kokios dienos reikėtų skaičiuoti apskundimo terminą. Pareiškėjas nurodo, jog ginčijamą nutartį gavo 2015 m. gruodžio 31 d. ir pateikė voką, kuriame buvo siųsta skundžiama nutartis. Atsižvelgiant į tai, kad nėra kitų įrodymų, leidžiančių paneigti pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog skundžiamą nutartį pareiškėjas gavo 2015 m. gruodžio 31 d., apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog būtent 2015 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui buvo įteikta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis. Taigi pareiškėjas, atskirąjį skundą Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikęs 2016 m. sausio 7 d., apskundimo termino nepraleido.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąją skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, naikintina, atskirojo skundo priėmimo klausimą, kuris yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, perduodant tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto pareiškėjo P. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.