- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- I-1826-171/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00465-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškina, atvykstant iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) į Vilniaus PN nebuvo leidžiama pasinaudoti šiltu dušu (sanitarinis švarinimasis), o po šaltu vandeniu neįmanoma tinkamai nusiprausti, išsiskalbti rūbų. Tai kartodavosi nuolat: 2017 m. liepos 13 d., 2017 m. rugsėjo 18 d., 2017 m. spalio 30 d. ir tai patvirtina Vilniaus PN pažymos: 2017 m. rugsėjo 4 d. Nr. 42- 859(1), 2017 m. spalio 19 d. Nr. 42-1041, 2017 m. lapkričio 29 d. Nr. 42-1167(1). Pažymi, kad atvykstant į Lukiškių TI-K iš Vilniaus PN jam buvo leista pasinaudoti šiltu dušu (sanitariniu švarinimusi), todėl nėra aišku, kodėl taikomi dvigubi standartai.
Dėl tokių sąlygų jautė pažeminimą, depresiją, dvasines kančias, nepatogumų, pablogėjo savivertė.
Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 16–19) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atlikti laisvės atėmimo bausmę buvo atvežtas 2017 m. birželio 5 d. Jam atvykus į įstaigą, kaip nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), 62 punkte, buvo patikrinta jo sveikata ir jam atliktas sanitarinis švarinimas. Atlikus sanitarinį švarinimą, pareiškėjas buvo patalpintas j karantino patalpas.
2017 m. liepos 13 d., 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. spalio 30 d. pareiškėjui etapu grįžus iš Lukiškių TI-K į nuolatinę bausmės atlikimo įstaigą Vilniaus PN, sanitarinis švarinimas nepriklausė, kadangi jis atliekamas tik naujai į įstaigą atvykstantiems nuteistiesiems.
Nurodo, kad pagal Taisyklių 258 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį - pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Vilniaus PN 8–9 būryje gyvenantiems nuteistiesiems (buvę valstybės tarnautojai) įrengtas atskiras dušas (dušo nuotraukos pateikiamos kartu su atsiliepimu), kuriuo nuteistieji gali naudotis pagal įstaigos administracijos patvirtintą grafiką. Taigi, teisės aktų reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.
Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ir nenurodė teisės aktų, kuriais pagrįstų reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, o tai parodo, kad jis į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl galimybės naudotis dušu atvykstant ir išvykstant iš Vilniaus PN ribojimo ir iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas skunde teigia, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti šiltu dušu 2017 m. liepos 13 d., 2017 m. rugsėjo 18 d., 2017 m. spalio 30 d., kai buvo etapuojamas iš Lukiškių TI-K į Vilniaus PN (po etapo).
Iš Vilniaus PN 2017 m. birželio 7 d. rašto Nr. 9-3018(06) „Dėl nuteistojo atvykimo“ matyti, kad pareiškėjas į Vilniaus PN buvo atvežtas 2017 m. birželio 5 d. (b. l. 26).
Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas jo nurodytomis dienomis buvo vežamas į Vilniaus PN iš Lukiškių TI-K.
Byloje esantys Vilniaus PN raštai (2017 m. rugsėjo 4 d. raštas Nr. 42-895(1) (b. l. 8), 2017 m. spalio 19 d. raštas Nr. 42-1041 (b. l. 10), 2017 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. 42-1167(1) (b. l. 11)) patvirtina, kad pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl sanitarinio švarinimosi.
Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. 42-895(1) nurodyta, kad nuteistieji Vilniaus PN minimaliems asmens higienos poreikiams tenkinti gali naudotis šaltu vandeniu neribotai bet kuriuo metu gyvenamajame korpuse įrengtose prausyklose, o dušais su šiltu vandeniu naudojasi kartą per savaitę pagal pataisos įstaigos patvirtintą nuteistųjų maudymosi duše grafiką (b. l. 8).
Vilniaus PN 2017 m. spalio 19 d. rašte Nr. 42-1041 nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiškėją parvežus į Vilniaus PN, jis buvo priimtas ne kaip naujai atvykęs nuteistasis, todėl iš karto buvo nuvestas į 9 būrio patalpas, kuriose yra įrengtos dušo patalpos, jos yra nuolat atidarytos, todėl jam buvo galimybė pasinaudoti dušu ne pagal grafiką, bet tik šaltu vandeniu (b. l. 10). Iš Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. 42-1167(1) matyti, kad pareiškėją 2017 m. spalio 30 d. parvežus į Vilniaus PN, jis buvo nuvestas į 9 būrio patalpas, kuriose yra įrengtos dušo patalpos, jos yra nuolat atidarytos ir šaltu vandeniu visada galima apsiprausti (b. l. 11).
Taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (Taisyklių 2 punktas).
Remiantis Taisyklių 257 punktu naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas, jie nusiprausia duše. Pataisos įstaigų personalui draudžiama reikalauti, kad nuteistieji nusikirptų plikai, jeigu nėra gydytojo rašytinio patvirtinimo, kad tai reikalinga dėl sveikatos ar higienos. Taip pat dezinfekuojami jų rūbai. Pagal 258 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.
Lingvistiškai aiškinant Taisyklių 257 punkto nuostatas, darytina išvada, kad nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu ir sanitarinis švarinimas privalomai atliekamas pirmą kartą į pataisos įstaigą atvykusiems nuteistiesiems, tačiau ši teisės norma netaikoma atvejams, kai nuteistieji, jau atlikdami bausmę toje įstaigoje, etapuojami iš/į kitas įstaigas.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neginčija, kad pirmą kartą atvykus į Vilniaus PN (2018 m. birželio 5 d.) jam buvo suteikta galimybė pasinaudoti šiltu dušu, o, kaip matyti iš minėtų teisės normų, sanitarinio švarinimo (šiltas dušas) grįžtant į pataisos įstaigą po etapo teisės aktai nenustato.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir, remdamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, daro išvadą, kad Vilniaus PN laikėsi teisės aktų reikalavimų, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyta teisės į teismo išlaidų atlyginimo, o šis prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.