- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-10
- Bylos Nr.
- P-248-205-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 66.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. prašymą atnaujinti procesą G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.N16 - 876/2006).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Švenčionių rajono policijos komisariatas G. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad G. J. 2004 m. lapkričio 14 d., apie 1.00 valandą Švenčionyse, automobilių stovėjimo aikštelėje Taikos gatvėje vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į stovintį automobilį bei jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino, policijai apie eismo įvykį nepranešė. Transporto priemonę jis vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 59, 145, 171, 269.3 ir 269.4 punktų reikalavimus. Ši G. J. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Švenčionių rajono policijos komisariatas 2005 m. spalio 28 d. nutarimu G. J. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1600 Lt baudą ir už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 4600 Lt baudą; paskirtas nuobaudas subendrino ir skyrė galutinę 4600 Lt baudą.
G. J. dėl Švenčionių rajono policijos komisariato 2005 m. spalio 28 d. nutarimo padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad pažeidimų jis nepadarė, nes institucijos nutarime nurodytu laiku jis buvo savo bute, kuriame buvo atliekami remonto darbai. Tai gali patvirtinti jo žmona ir jos brolis. Dėl nukentėjusiosios automobilio apgadinimų atsiradusią žalą atlygino A. Č.. Šį faktą patvirtino pati nukentėjusioji, tačiau paprašius pranešti apie tai policijos komisariato pareigūnams ji atsisakė tai daryti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad administracinė nuobauda jam paskirta pasibaigus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytam terminui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad įvertinus byloje esančius įrodymus (administracinio teisės pažeidimo protokolą, autoavarijos vietos schemą, apžiūros protokolą, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, specialisto išvadą, nukentėjusiosios paaiškinimus) darytina išvada, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjo parodymai vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas norint išvengti atsakomybės. Nagrinėjimo metu pareiškėjo nurodyti liudytojai paaiškino, kad jie yra jo giminaičiai ir geri pažįstami, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Liudytojas A. Č. paaiškino, kad nukentėjusiosios automobilį jis suremontavo dėl to, kad jį apgadino važinėdamas su dviračiu jo sūnus. Apie įvykį policijai jis nepranešė manydamas, kad tai turi daryti nukentėjusioji. Tačiau šie jo parodymai yra prieštaringi. Anksčiau jis nukentėjusiosios nepažinojo, todėl neaišku, kodėl jis remontavo jos automobilį. Be to, taip stipriai apgadinti automobilį su dviračiu buvo neįmanoma. Teismas nurodė, kad specialisto išvada, autoavarijos vietos schema, automobilių apgadinimų pobūdis patvirtina, kad automobiliai Ford Siera ir Toyota Corolla buvo vienas į kitą atsitrenkę. Byloje nustatyta, kad automobilis Ford Siera stovėjo vietoje, tik ryte nukentėjusiosios vyras pamatė, kad jų automobilis yra sudaužytas, todėl apie įvykį pranešė policijai. Teismas nurodė, kad į nukentėjusiosios stovintį automobilį atsitrenkė automobilis Toyota Corolla, kurį vairavo pareiškėjas. Pastarasis neigė, jog vairavo automobilį, tačiau automobilio Toyota Corolla apgadinimus jis pripažino paaiškindamas, jog tokį apgadintą automobilį jis pirko iš asmens, kurio nepažįsta. Automobilio įsigijimo dokumentų teismui jis nepateikė, apie automobilio apgadinimus policijai nepranešė, jie nėra įforminti nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjas padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino apie jį nepranešęs policijai. Teismas nurodė, kad pareiškėjo veika buvo kvalifikuota teisingai, nuobauda skirta laikantis nuobaudų skyrimo taisyklių, ją švelninti pagrindo nėra.
III.
Apeliaciniu skundu G. J. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 26 d. nutartį, Švenčionių rajono policijos komisariato 2005 m. spalio 28 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų eismo įvykio aplinkybių, neteisingai vertino byloje esančius duomenis. Visi bylos dokumentai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, autoavarijos vietos schema, apžiūros protokolas, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, specialisto išvada, nukentėjusiosios paaiškinimai) liudija, kad apeliantas nedalyvavo byloje aptariamame eismo įvykyje. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytos pagrindinės eismo įvykio aplinkybės, o įrodinėjimo dalykas buvo nepagrįstai išplėstas iki niekuo neparemtų tiesioginių kaltinimų apeliantui. Apeliantas nurodė, kad jis nuo pat pirmos apklausos teigė, jog įvykio metu automobilio nevairavo, jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, o jo šeimos įsigytas, bet nustatyta tvarka neįregistruotas automobilis Toyota Corolla be akumuliatoriaus stovėjo prie jo namų Švenčionyse. Pagrindinis liudytojas automobilio Toyota Corolla savininkas Ž. N. nebuvo apklaustas, nenustatyta, kodėl nukentėjusioji keitė savo parodymus dėl jos automobilio apgadinimo aplinkybių bei padarytos žalos atlyginimo fakto. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2005 m. spalio 11 d. neišsami specialisto išvada nepatvirtina, kad apeliantas nagrinėjamu atveju vairavo automobilį Toyota Corolla ir atsitrenkė į kitą automobilį.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi G. J. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 26 d. nutartį ir Švenčionių rajono policijos komisariato 2005 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Teismas nurodė, kad jis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatyta, kad apeliantas padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nutartį priėmė vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis. Teismas teisingai vertino byloje esančią Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2005 m. spalio 11 d. išvadą. Šioje išvadoje nurodyta, kad dažai, paimti iš įvykio vietos nuo automobilio Ford Siera pagal neorganinės dalies cheminę sudėtį yra vienarūšiai dažams, paimtiems nuo automobilio Toyota Corolla. Nukentėjusiųjų parodymais bei autoavarijos vietos schema nustatyta, kad automobilis Ford Siera buvo apgadintas 2004 m. lapkričio 14 d. apie 1.00 valandą nakties ir nustatyti šie sugadinimo požymiai: sulankstytas dešinės pusės priekinis sparnas, sudaužytas dešinės pusės priekinis posūkio žibintas, sulaužytas priekinis bamperis, įskilusi priekinių grotelių apdaila. Iš 2004 m. lapkričio 16 d. transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad apžiūrėjus automobilį Toyota Corolla rasti šie apgadinimai: įskilęs priekinis bamperis iš dešinės pusės ir kairės pusės, tačiau automobilis techniškai tvarkingas. Tiek pats apeliantas, tiek liudytoja apklausta jo žmona neneigė, kad automobiliu Toyota Corolla nuo 2004 m. lapkričio 12 d. disponavo jie, apžiūros akto nuorašas buvo įteiktas apelianto žmonai, tačiau ji jokių pastabų nepateikė. Apeliantas dalyvavo teismo posėdžiuose, turėjo galimybę naudotis visomis jam įstatymo suteiktomis teisėmis, įskaitant ir teisę teikti įrodymus, reikšti prašymus, tačiau jokių įrodymų dėl automobilio įsigijimo su apgadinimais ir prašymų kviesti Ž. N. bei apklausti jį kaip liudytoją nepateikė. Tokių įrodymų jis nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog šį automobilį apeliantas iš Ž. N. įsigijo su policijos pareigūnų nustatytais apgadinimais, atmestinas. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip objektyviai nepatvirtintą ir prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams atmetė apelianto teismo posėdžio metu iškeltą versiją, kad įvykio metu jis automobilio nevairavo, o remontavo namą kartu su žmonos broliu ir kad automobilį Ford Siera dviračiu apgadino A. Č. sūnus. Apelianto žmonos brolis yra susijęs su apeliantu, be to, jis negalėjo nurodyti kokią būtent dieną su apeliantu jis atlikinėjo remonto darbus, tik teigė, kad tai buvo išeiginė diena. Įvertinęs nustatytus automobilio Ford Siera sugadinimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dviračiu padaryti tokių apgadinimų automobiliui neįmanoma. Liudytojo A. Č. parodymai prieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Apelianto žmonos, kaip apeliantui artimo asmens, parodymais pirmosios instancijos teismas nesirėmė pagrįstai. Teismas nurodė, kad apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusioji keitė parodymus, nepagrįstas, todėl atmestinas. Nukentėjusioji jai žinomas bylos aplinkybes iš esmės tiek paaiškinime, tiek teisme nurodė vienodai. Tuo tarpu apelianto teiginys, kad jis automobiliu niekada nevažinėja, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, paneigtas bylos duomenimis. Teismas nurodė, kad administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis dokumentas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu, kuriame konstatuojamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nurodytos priežastys, objektyviai kliudančios spręsti pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, bei nurodomas terminas, kuriam pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Institucijos pareigūnas pratęsdamas administracinės nuobaudos skyrimo terminą apeliantui šį procesinį dokumentą įformino ne nutarimu, o tarnybiniu pranešimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą buvo, todėl iš esmės Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo.
V.
G. J. prašo atnaujinti procesą šioje byloje.
G. J. nurodo, kad 2006 m. spalio 25 d. pavyko nustatyti asmenį, kuris pardavė jam sugadintą automobilį. Automobilį jam pardavė R. R.. Šis asmuo gali patvirtinti, kad G. J. automobilis buvo sugadintas ne šioje byloje aptariamo įvykio metu ir kad šis automobilis jau buvo sugadintas jo pardavimo metu. Liudytojai A. R., E. M., S. B. gali patvirtinti, kad matė tą automobilį sugadintą dar prieš įvykį. Šių liudytojų parodymais akivaizdžiai patvirtinamas faktas, kad G. J. automobilis nedalyvavo eismo įvykyje. Rasti dažai yra rūšinis įrodymas, kuriuo negalima identifikuoti automobilio. G. J. nurodo, kad niekas netikrino, ar A. Č. automobilis nekontaktavo su nukentėjusiosios automobiliu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnį procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas bent vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Nors G. J. savo prašyme dėl proceso atnaujinimo tiesiogiai neįvardijo pagrindo, dėl kurio jis prašo atnaujinti procesą, tačiau iš šio prašymo turinio galima suprasti, jog remiamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Šiame punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas tuo atveju, kai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Tačiau G. J. prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentai nepatvirtina šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo.
G. J. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos faktinės aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, nes jos galėjo būti žinomos bei tiriamos jau nagrinėjant bylą pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Aplinkybės dėl to, iš kurio asmens G. J. pirko automobilį, bei dėl to, kokia pirkimo metu buvo automobilio būklė, buvo keliamos bylos nagrinėjimo metu ir G. J. jau tuo metu turėjo galimybes išsiaiškinti bei nurodyti teismui automobilio pardavėjus bei teikti prašymus dėl papildomų įrodymų ištyrimo. Aplinkybės, susijusios su A. Č. dalyvavimu byloje nagrinėtame eismo įvykyje, taip pat buvo minimos bylos nagrinėjimo metu ir jau tuo metu galėjo būti reiškiami prašymai ar argumentai dėl šių aplinkybių papildomo ištyrimo.
Dėl išdėstytų argumentų procesas šioje byloje negali būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal G. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.N16 - 876/2006).
Nutartis neskundžiama.