- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-533-265/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Savinijus Katauskas, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Vitalijus Guntis
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-533-265/2009
Teisėjas Ramūnas Girevičius Procesinio sprendimo kategorijos
2009 m. liepos 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovui V. K., atsakovei V. K., atsakovės V. K. atstovui advokatui Vitalijui Gunčiui, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AB „Klaipėdos vanduo“ įgaliotai atstovei I. V., trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, DNSB „Vingija“ įgaliotai atstovei N. S. K., apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3018-740/2008 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei V. K., tretiesiems asmenims, reiškiantiems savarankiškus reikalavimus, AB „Klaipėdos vanduo“ ir DNSB „Vingija“ dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė santuoką, 1973-02-10 sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukti dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovės pavardę pakeisti į mergautinę; butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui iš atsakovės, už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, priteisti 75 000 Lt kompensaciją; atsakovei priteisti įsiskolinimą kreditoriui AB „Klaipėdos vanduo“. Dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), laiko savo asmenine nuosavybe, nurodo, kad tai nėra dalintinas turtas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-12-17 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – santuoką, sudarytą tarp V. K. ir V. K., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; bendrosios jungtinės nuosavybės turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovei V. K.; ieškovui iš atsakovės priteisė 75 000 Lt kompensaciją, piniginės kompensacijos sumokėjimą atidedant šešiems mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iki 75 000 Lt kompensacijos sumokėjimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistam turtui taikė laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą, uždraudžiant turtu disponuoti. 326/1576 žemės sklypo dalį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažino ieškovo V. K. asmenine nuosavybe. Ieškovui priteisė iš atsakovės 560 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikai iš atsakovės priteisė 1 873 Lt žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį atmetė. AB „Klaipėdos vanduo“ iš atsakovės priteisė 908,63 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 89 Lt bylinėjimosi išlaidų. DNSB „Vingija“ iš atsakovės priteisė 4 271,51 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 363 Lt bylinėjimosi išlaidų. DNSB „Vingija“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 2008-11-06 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovo turtui ir piniginėms lėšoms pakeitė atsakovės kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto ir/ar piniginių lėšų areštu už 4 634,51 Lt sumą. Ieškovas neįrodė, jog santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovės kaltės. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė. Ginčo buto priteisimas atsakovei asmeninės nuosavybės teise ir 75 000 Lt kompensacijos priteisimas ieškovui iš atsakovės už jai tenkančią didesnę turto dalį nepažeis šalių interesų ir išlaikys šalių teisių pusiausvyrą. Žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), įsigyta 1996-03-28 pirkimo-pardavimo sutartimi, laikytina asmenine ieškovo nuosavybe. Ieškovas sutuoktinių bute negyveno, savo nuosavybe negalėjo naudotis dėl atsakovės veiksmų. Teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi – t.y. nuo 1991 metų, todėl piniginės prievolės tretiesiems asmenims AB „Klaipėdos vanduo“ ir DNSB „Vingija“ teismo pripažįstamos asmeninėmis atsakovės prievolėmis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Teismas be liudytojų ir faktinių aplinkybių pripažino atsakovę taip pat kalta dėl santuokos nutraukimo, nors ieškovas pats neneigia, kad jis prieš 20 metų paliko šeimą. Nesutinka su priteistos kompensacijos dydžiu, nurodo, kad apleistas butas dabar kainuoja dvigubai pigiau nei jį įvertino teismas. Teismas nepagrįstai nepriteisė kompensacijos iš ieškovo už dalį žemės. Su bendrijos ieškiniu nesutinka.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretieji asmenys DNSB „Vingija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-17 sprendimą nepakeistą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-17 sprendimą nepakeistą. Priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pagrįstai nustatė, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys, taip pat teisingai nustatė, kad 1996 m. ieškovo už asmenines lėšas įsigytas žemės sklypas, nevedant bendro ūkio su atsakove, yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ginčo butas kainuoja dvigubai pigiau. Ieškovas pateikė 2009-02-03 VĮ Registrų centro pažymą, kuriame butas įvertintas 209 000 Lt, todėl teismas teisingai padalino butą ir nustatė kompensacijos dydį. Skolos už komunalines paslaugas pagrįstai buvo pripažintos atsakovės asmeninėmis prievolėmis, nes ji naudojosi paslaugomis, už kurias be pagrindo neatsiskaitė.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėdamas darbo bylas apeliacinės instancijos teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakove santuoką sudarė 1973-02-10 (t. 1, b. l. 71). Santuokos metu sutuoktiniai nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre registruotą V. K. vardu. Santuokos metu ieškovo V. K. vardu įregistruota 326/1576 žemės sklypo dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 76–80). Nuo 1991 metų vasaros ieškovas su atsakove gyvena skyriumi, neveda bendro ūkio.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia nedalyvavusi teisme dėl ligos ir nesuprato, kaip teismas be liudytojų ir faktinių aplinkybių pripažino atsakovę taip pat kalta dėl santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo atsakovės atstovas advokatas V. Guntis. Atsakovės atstovui tenka pareiga atstovauti atsakovės interesus ir informuoti atstovaujamąją apie bylos eigą. Atsakovė nurodo, kad į teismo posėdį nebuvo pakviestos liudyti ieškovo ir atsakovės pilnametės dukterys. CPK 190 straipsnis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, be liudytojo asmens duomenų, turi nurodyti tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Atsakovės atstovas tokių aplinkybių nenurodė, todėl teismas prašymą atmetė. Atsakovės atstovas paprašė dukras apklausti kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš esmės. Prašymas apklausti liudytojus nagrinėjant bylą iš esmės gali būti tenkinamas tik išimtiniais atvejais (CPK 245 str. 2 d., 251 str. 2 d., 314 str.).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Byloje ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, o atsakovė – dėl ieškovo kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė grindžia vienas kito kaltę žodiniais paaiškinimais, kaltina vienas kitą neištikimybe, nesirūpinimu šeima. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Teismas, nustatęs, kad santuoka iširo tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, pagrįstai priėmė sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Dėl žemės sklypo
CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento – iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Ieškovas už asmenines lėšas 1996-03-28 įsigijo valstybinės žemės dalį – 235/1576 kv. m., prie savo tėvui nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini). CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ieškovas pirmosios instancijos teisme paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje G. L. v. J. L.; bylos Nr. 3K-3-490/2007).
Dėl kompensacijos už butą
Dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje T. B. v. D. B., Nr. 3K-3-92/2008). Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai. Nagrinėjamoje byloje buto rinkos kaina nustatyta remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Apeliantė nepateikė individualaus vertinimo išvadų ar kitų įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas buto rinkos kainą nustatė netiksliai, ar per laikotarpį nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo buto rinkos kaina pasikeitė. Vien atsakovės V. K. teiginys, jog „apleistas dviejų kambarių butas dabar kainuoja dvigubai pigiau, nei jį įvertino teismas“, nepateikiant jokių įrodymų, negali būti pagrindu mažinti iš atsakovės ieškovui priteistos kompensacijos dydį.
Dėl DNSB „Vingija“ ieškinio
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su trečiojo asmens DNSB „Vingija“ ieškiniu, tačiau šio teiginio nemotyvuoja jokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Darytina išvada, kad skolos už komunalines paslaugas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintos atsakovės asmeninėmis prievolėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, išsamiai motyvavo savo padarytą išvadą ieškinį tenkinti iš dalies ir su tokia išvada kolegija sutinka (CPK 185 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas atiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia kvitų dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėjimo, todėl remiantis CPK 98 str. 1 d., šios išlaidos negali būti priteisiamos, nepateikus išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar procesinių teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nenustatyta, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-17 sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.