Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-07-24 · Byla Nr. N-444-1195-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-24
Bylos Nr.
N-444-1195-09
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1195/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutarties K. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pasvalio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2008 m. kovo 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. D. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 9 val. 40 min., ties įvažiavimu į autobusų stotį, Taikos gatvėje, Pasvalio mieste, vairuodamas automobilį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nesulėtino greičio ir nesustojo prie kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“, bei nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusio pėsčiojo. Pėstysis turėjo staigiai atsitraukti atgal, kad išvengtų susidūrimo su automobiliu. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 75 punkto reikalavimai. K. D. padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį.

Pasvalio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros grupės 2008 m. kovo 21 d. nutarimu K. D. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį skirta administracinė nuobauda – 800 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

II.

K. D. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Pasvalio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros grupės 2008 m. kovo 21 d. nutarimą, arba pritaikius ATPK 30¹ straipsnį neskirti ar sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teigė, jog prie pėsčiųjų perėjos sustojo praleisti asmenį, tačiau pėstysis rankomis parodė, kad apeliantas važiuotų, todėl tik po kurio laiko pravažiavo pėsčiųjų perėją. Teigė, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant ATPK 248 straipsnį ir 256 straipsnį, kadangi buvo vadovaujamasi tik vieno asmens, stovėjusio pėsčiųjų perėjoje, paaiškinimais. Pažymėjo, kad yra turėjęs reikalų ir su policijos pareigūnu S. Čirvinsku, ir su žmogumi, ėjusiu pėsčiųjų perėja, kuris taip pat yra policijos pareigūnas, todėl manė, kad šie asmenys galėjo būti suinteresuoti jį nubausti. Taip pat nurodė, kad nebuvo supažindintas su administracinės bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi K. D. skundo netenkino ir Pasvalio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros grupės 2008 m. kovo 21 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tai, jog K. D. vairuojamas automobilis nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, į kurią buvo įžengęs pėstysis, patvirtina liudytoju teismo posėdyje apklausto V. N. parodymai. Kadangi V. N. nurodė, jog į pėsčiųjų perėją įvažiavęs automobilis privertė jį atšokti atgal, nes kitaip būtų jį kliudęs, teismas laikė, kad K. D. įvykdytas KET pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją ir tokia veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Teismas nurodė, kad V. N. parodymai nuoseklūs, atitinka jo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, asmuo K. D. anksčiau nepažinojo ir jokių konfliktų su juo neturėjo, todėl nenustatė pagrindo abejoti liudytojo V. N. parodymais. Atsižvelgęs į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai prieštarauja liudytojo V. N. parodymams ir jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, teismas asmens paaiškinimus vertino kritiškai. Pripažindamas, kad K. D. nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir asmuo pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą.

III.

Apeliantas K. D. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, priimta neįvertinus visų bylos aplinkybių, todėl naikintina. Nurodo, kad teismas netyrė kitų įrodymų, nesirėmė apelianto duotais paaiškinimais ir nesiaiškino, ar jie atitinka tikrovę, teismo posėdyje nebuvo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusių pareigūnų. Pažymi, jog su V. N. yra pažįstami iš matymo, yra turėję konfliktų ikiteisminio tyrimo metu. Mano, kad V. N. paskambino savo kolegoms ir paprašė apeliantą sulaikyti, kas leidžia daryti išvadą, jog V. N. siekė patraukti apeliantą atsakomybėn dėl praeityje buvusio konflikto. Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, policijos pareigūnas, būdamas įvykio liudytoju, neturėtų kištis į bylos nagrinėjimą, tačiau mano, kad šiuo atveju V. N. darė spaudimą tyrimą atliekančiai policijos įstaigai. Taip pat nurodo, kad negalėjo tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, nes negavo administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartyje atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Todėl liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo priemonė sprendžiant dėl nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. D. skundą, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra motyvuotas bei pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu bei neprieštarauja ATPK 257 straipsnyje įtvirtintoms įrodymų vertinimo taisyklėms.

Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir nesutinka su liudytojo V. N. parodymais teigdamas, kad su šiuo asmeniu yra pažįstami. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog liudytojas, kurio per pėsčiųjų perėją nepraleido administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, yra policijos pareigūnas, ir apeliantas jį pažįsta dėl asmens atlikto tyrimo, nėra pagrindas abejoti liudytojo V. N. parodymų patikimumu. Apelianto keliamą versiją dėl liudytojo suinteresuotumo patraukti apeliantą administracinėn atsakomybėn paneigia ir byloje esanti medžiaga, iš kurios matyti, jog V. N. apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu ir padėjo į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams surasti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį, taip laikydamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, kuris įpareigoja policijos pareigūną, tapusį nusikalstamos veikos ar kitokio pažeidimo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuosekliais ir logiškais V. N. parodymais, kuriuos patvirtina byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole bei policijos pareigūno V. Bagdono tarnybiniame pranešime esantys duomenys apie apeliantui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymą.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad, negavęs administracinio teisės pažeidimo protokolo, negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats apeliantas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole ir atsisakė paimti protokolo kopiją (b. l. 3), todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Tad, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad K. D. padarė jam inkriminuotą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

K. D. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutarimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius