Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. G. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas atnaujinti nuosprendžio apskundimo terminą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta skundo nagrinėjimui baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, 140 straipsnio 2 dalį (6 nusikalstamos veikos) ir 150 straipsnio 4 dalį (2 nusikalstamos veikos), subendrinta bausme laisvės atėmimu septyneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 13 d.

2013 m. balandžio 22 d. S. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu atstatyti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 23 d. raštu informavo pareiškėją, kad apeliacinis skundas negali būti priimtas, nes yra nepasirašytas, t. y. neatitinka įstatyme numatyto reikalavimų. Todėl apeliacinis skundą grąžino pareiškėjui.

2013 m. gegužės 17 d. S. G. pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu atstatyti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 24 d. priėmė nutartį nuteistojo S. G. prašymą atmesti ir neatnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismas nutartyje nurodė, jog S. G. nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido nuosprendžio apskundimo terminą, nelaikytinos objektyviomis ir negali būti vertinamos kaip pagrindas atnaujinti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. G. skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistasis S. G. praleido BPK 313 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

BPK 313 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžio paskelbimo dieną 2012 m. spalio 23 d. S. G. buvo įteiktas nuosprendžio nuorašas, kuriame išsamiai nurodyta nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminas. Taigi, įstatymo prasme nuteistajam S. G. buvo gerai žinomas nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminas. Tačiau prašymą dėl praleisto nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo S. G. apygardos teismui pateikė tik 2013 m. balandžio 22 d., tuo tarpu nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 13 d. Taigi S. G. į apygardos teismą dėl nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo kreipėsi praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams po nuosprendžio įsiteisėjimo.

BPK 314 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą. Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju nustato teismas. Priežastis laikoma svarbia, jei ji nepriklauso nuo suinteresuoto asmens valios ir atima jam galimybę laiku paduoti skundą ar kitą dokumentą (pvz., suinteresuoto asmens liga, stichinė nelaimė ar pan.).

Nuteistasis S. G., prašydamas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, tokį savo prašymą motyvavo tuo, kad jis po nuosprendžio paskelbimo sunaikino jam įteiktą nuosprendžio kopiją ir ilgą laiką neturėjo galimybių gauti jo kopiją.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo prašyme nurodytus argumentus, konstatavo, jog nuteistasis nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo skunde nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis. Kaip jau buvo minėta, priežastis laikoma svarbia, jei ji nepriklauso nuo suinteresuoto asmens valios ir atima jam galimybę laiku paduoti skundą. Visos nuteistojo nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti vertinamos kaip nepriklausančios nuo jo valios. Nuteistasis teigia, jog jis po paskelbto jam nuosprendžio būdamas areštinėje buvo priverstas sunaikinti jam įteiktą nuosprendžio kopiją ir ilgą laiką jo neturėjo, todėl ir negalėjo užginčyti dėl jo priimto nuosprendžio pagrįstumą. Tačiau toks nuteistojo teiginys yra deklaratyvus, nes nėra galimybės patikrinti jo pagrįstumo. Objektyvių duomenų, kad nuteistasis kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl nuosprendžio kopijos išdavimo, byloje nėra. Be to, kaip jau buvo minėta, kad S. G. į apygardos teismą dėl nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo kreipėsi praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo. Pagal BPK 314 straipsnio 4 dalies nuostatas, prašymai atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduoti, jei nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai.

Kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad nėra jokių duomenų apie objektyvias priežastis, kliudžiusias nuteistajam S. G. paduoti apeliacinį skundą bei pagrįstai atmetė jo prašymą dėl nuosprendžio apskundimo termino atstatymo. Terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas be svarbios priežasties, todėl atnaujinti šį terminą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. G. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.