Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) meistru, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 straipsnio 1 dalį kaip susitaikęs su nukentėjusiaisiais LR BK 38 str. pagrindu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2018 m. lapkričio 19 d. apie 19.17 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, kai pėsčiųjų perėja nėra gerai apžvelgiama, ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją V. K., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam E. G. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

E. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (LR BK 16 str.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (b. l. 96-97), Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį LR BK 38 str. pagrindu (b. l. 98-102). Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė - iš dalies atlygino padarytą neturtinę žalą (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Kartą baustas administracine tvarka (b. l. 106), dirbantis (b. l. 103). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. G. už neatsargaus nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas kaip mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

LR BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise – tai baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriamos kartu su bausme (LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

LR BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

Bylos medžiaga nustatyta, kad E. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 30 punkto ir 127 punkto reikalavimus, nes nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, kai pėsčiųjų perėja nėra gerai apžvelgiama, ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta V. K. sveikata. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamasis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. G. 2016 m. gruodžio mėn. jau kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, kai kito žmogaus sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, padarymą pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį. Veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarė praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Tarp šių dviejų įvykių dar jo atžvilgiu 2018 m. buvo taikytas administracinis nurodymas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 str. 2 d. (leistino greičio viršijimas žiemos metu magistraliniame kelyje). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio kelyje nepadarė, todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad E. G. darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 metams nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 68 str.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. K. pareiškė 10 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 138-141). Teisminio nagrinėjimo metu ieškinio suma buvo sumažinta iki 7 000 Eur. Teismui buvo pateiktas dokumentas, kad E. G. atlygino dalį padarytos neturtinės žalos – 3 000 Eur, o likusius 4 000 Eur pagal 2019 m. kovo 2 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo įsipareigojo sumokėti per 2 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nukentėjusioji V. K. civiliniame ieškinyje nurodė, kad buvo sunkiai sužalota, patyrė didelius skausmus, didžiulį stresą, nepatogumus. Buvo gydoma ligoninėje, joje atlikta operacija. Negali judėti, su ramentais vos nueina iki tualeto. Įvykio metu buvo padaryti ne tik kojos lūžiai, bet ir sužalota galva. Jaučia avarijos padarinius iki šiol, koja dar visa mėlyna, neramiai miega, blaškosi, sapnuoja košmarus, dar jaučia skausmą kojoje, negali skaityti, nes viskas liejasi, nelaiko pusiausvyros ir negali susikaupti. (duomenys neskelbtini) įvykio buvo dirbanti ir nežinia, kada vėl galės dirbti ir ar ateityje jaus patirtų sužalojimų pasekmes. Tai, kad patyrė fizinį skausmą, atitinkamus išgyvenimus, neigiamas emocijas ir kt. nukentėjusioji nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu, išsakydama poziciją dėl pareikšto civilinio ieškinio.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, V. K. dėl tokio neatsargaus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, nepatogumai, ji buvo sužalota, patyrė fizinį skausmą ir kt., todėl nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sutriko nukentėjusiosios normalus, įprastas gyvenimo ritmas, darbinė veikla, į dabartinę nukentėjusiosios sveikatos būklę (vis dar yra nedarbinga, toliau gydosi namuose, geria vaistus), į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2019 metais, sprendžia, kad V. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas ir turi būti atlygintinas. Kadangi kaltinamasis atlygino dalį neturtinės žalos - 3 000 Eur, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš E. G. nukentėjusiosios V. K. naudai priteistina likusi nesumokėta 4 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje, įvertinus, kad 3 000 Eur dydžio neturtinė žala jau yra atlyginta, civilinis ieškinys atmestinas.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (212,29 Eur advokatės užmokestis) priteisimo valstybės naudai (b. l. 145-146). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusiąją atstovavo advokatė V. L.. Atsižvelgiant į kaltinamojo E. G. turtinę padėtį, į reikalaujamos neturtinės žalos sumą (7 000 eurų), atlygintos neturtinės žalos dydį (3 000 eurų), šios išlaidos iš jo nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

- automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžintas saugoti E. G. (b. 1. 36-38), - paliktinas neribotai E. G. nuosavybei.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 51 MGL (2 550 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti E. G. galutinę bausmę - 34 MGL (1 700 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti E. G. 1 700 Eur baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę:

- uždrausti E. G. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios V. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš E. G. priteisti nukentėjusiajai V. K. likusią nesumokėtą 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės V. L. užmokestis 212,29 Eur dydžio) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžintą saugoti E. G., - palikti neribotai E. G. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.