Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant pareiškėjo IGNSB „Normantai“ atstovui A. P., institucijos, kuri atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS viršininkui G. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo IGNSB „Normantai“ skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK vyr. patrulės L. G. nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-10-13 Klaipėdos rajono teisme gautas IGNSB „Normantai“ skundas, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK vyr. patrulės L. G. 2016-09-28 nutarimą Nr. 68NT-73105846-16 ir pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. T. C. atžvilgiu.

Institucijos, kuri atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS viršininkas G. R. teismo posėdžio metu su skundo reikalavimais nesutiko, prašė skundą atmesti, kadangi medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad tai padarė T. C., kuris nurodė, tarp šalių vyksta civiliniai ginčai.

IGNSB „Normantai“ atstovas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nematė ir nežino, kas trečią kartą užsuko vandenį, tačiau buvo pakeistos spynos, o to padaryti niekas kitas negalėjo. Negali pasakyti, kad T. C. tikrai užsuko vandenį, tačiau prieš tai du kartus buvo užfiksuotas kamerų, kad ten lankėsi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Lietuvos Respublikos ATP 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATP 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad buvo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK buvo gauti IGNSB „Normantai“ pranešimai, kuriuose teigiama, kad T. C. savavališkai nutraukė vandens tiekimą 500 gyvenvietės gyventojų. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK vyr. patrulė 2016-09-28 nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. T. C. atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p. Motyvavo, kad T. C. neigia nutraukęs vandens tiekimą gyventojams, pašalinių asmenų mačiusių ar galinčių suteikti naudingos informacijos nenustatyta.

Teismo posėdžio metu IGNSB „Normantai“ atstovas A. P. nurodė, kad nematė ir nežino, kas trečią kartą užsuko vandenį, tačiau buvo pakeistos spynos, o to padaryti niekas kitas negalėjo. Negalėjo pasakyti, kad T. C. tikrai užsuko vandenį, tačiau prieš tai du kartus buvo užfiksuotas kamerų, kad ten lankėsi, paaiškino, kad tarp šalių vyksta civiliniai ginčai.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal byloje surinktą medžiagą, galima būtų daryti tik prielaidą, kad T. C. padarė jam inkriminuojamą veiką, tačiau prielaidomis kaltinimo grįsti negalima ir visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šioje medžiagoje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad T. C. būtų kaltas. IGNSB „Normantai“ atstovas A. P. nurodė, kad nematė, kas užsuko, kamerų du kartus užfiksuota, kad T. C. vaikščiojo, kad tik T. C. galėjo tai padaryti, nes yra savininkas, o buvo pakeistos spynos, ir niekas kitas negalėjo to padaryti. Kitų objektyvių, reikšmingų bylai aplinkybių nenustatyta.

Teismas sutinka su institucijos, kuri atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK atstovo pozicija, jog vien prielaidų, be faktinių įrodymų, nepakanka, jog T. C. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK vyr. patrulė L. G. priėmė teisėtą sprendimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p. teismas

nutaria:

pareiškėjo IGNSB „Normantai“ skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.