Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. M. D., institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės mokečių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija), atstovui. Jonui Osteriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo H. M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. M. D., būdamas UAB „P. C.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – Bendrovė) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 19 d. Bendrovės veiklos vykdymo vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“, leido dirbti G. A. barmenės darbą, dirbant puse etato ir susitarus dėl minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie G. A. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat H. M. D., būdamas atsakingu asmeniu Bendrovėje, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. barmenams padavėjams I. D., A. Č. ir administratorei K. S., kurių darbas laikomas kvalifikuotu, išmokėjo minimalų valandinį darbo užmokestį (2,45 Eur.), tokiais savo veiksmais pažeidė DK 141 straipsnio 2 dalį, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat H. M. D., būdamas atsakingu asmeniu Bendrovėje neužtikrino, kad įmonės naudojamo elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnale nuo 2017 m. liepos mėnesio būtų įklijuotos mėnesio ataskaitos, pasirašoma 24 grafa (pinigus priėmiau/parašas), taip pat operatyvinio patikrinimo metu nebuvo pateiktas elektroninio kasos aparato techninis pasas, taip pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 18 punktą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 16, 44.3 punktų, Kasos aparato kasos operacijų žurnalo formos reikalavimus, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 162 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu paklaustas administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo H. M. D. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusižengimų pripažįsta visiškai. Dėl to, kad žurnale trūko tam tikrų dokumentų, tai buvo dėl to, kad buvę darbuotojai kažkur buvo padėję tuos dokumentus ir jis nežino, kur. Dėl G. A. įdarbinimo parodė, kad ji dirbo bare. Gabrielė puikiai žinojo tą vietą, tuo metu kaip tik išėjo iš darbo vadybininkas, jis priėmė Gabrielę, ją apmokė ir po to įdarbino. Jiems taip nutiko pirmą kartą, nežinojo, kad iš karto reikėjo sudaryti darbo sutartį. Dabar darbo sutartis šiai dienai yra sudaryta. Dėl darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimo jis taip pat pripažįsta savo klaidą ir ateityje atlyginimą padidins. Lietuvoje jis gyvena 5 metus ir tiek pat užsiima verslu. Labai sudėtinga užsieniečiui, nemokančiam lietuvių kalbos, pradėti verslą Lietuvoje, nes visi teisės aktai yra lietuvių klaba, o asmenys, kurie konsultuoja, angliškai nekalba, todėl reikėtų kažką daryti. Dažnai prašo vertėjo ar draugų eiti kartu į tam tikras institucijas, kad padėtų susišnekėti.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė palaikantis tai, kas surašyta protokole. Papildė, kad nenurodytas taisyklių punktas protokole, bet yra toks reikalavimas, kad mėnesio pabaigoje iš kasos aparto išmušama ataskaita ir ji įklijuojama į žurnalą. Tai techninis pažeidimas, nes ataskaitos buvo, bet jos nebuvo įklijuotos. Dėl 24 punkto, tai turi būti du parašai- priimant pinigus ir priduodant pinigus. Tai turi matytis taisyklių priede, žurnalo formoje. Jų institucijoje yra asmenys, kurie kalba visomis kalbomis. Prireikus kviečia vertėjus. Kaip taisyklė, užsienio piliečiai samdo įmones, kurios tvarko visus šiuos klausimus. Jaunesnė karta - visi kalba angliškai, todėl gal asmuo kontaktavo su asmeniu, kuris yra vyresnio amžiaus ir nelabai gerai kalbėjo angliškai. Inspekcijoje yra specialūs skyriai, kur visi laisvai kalba angliškai. Asmuo pats turi domėtis savo pareigomis.

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo.

VMI operatyvaus patikrinimo medžiagos, faktų fiksavimo pažymos duomenimis, operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad G. A. dirbo barmene, darbo sutartis su ja nebuvo pasirašyta (b. l. 5-9). VSDFV apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta (b. l. 11-12)

Motyvuojamoji dalis

DK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Šio straipsnio 2 dalis numato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal DK 43 straipsnio 1 dalį darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Įvertinęs pateiktą medžiagą, paties H. M. D. pripažinimą, teismas daro išvadą, kad byloje esančiais duomenimis yra įrodyta, jog Bendrovės direktorius H. M. D. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. H. M. D. veiksmai (neveikimas) atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai, nes G. A. nuo 2018 m. liepos 18 d. atliko darbo funkcijas Bendrovėje, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudarė su darbuotoju rašytinės darbo sutarties ir nepranešė apie darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo dienos.

Dėl ANK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo

DK 141 straipsnio 2 dalis nustato, kad minimalus darbo užmokestis (minimalus valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Sprendžiant, ar atitinkamos pareigybės darbas gali būti priskirtas prie nekvalifikuoto, galima vadovautis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, patvirtintu LR ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 30-1492), kuriame nurodytos nekvalifikuotų darbininkų kategorijai priskirtos profesijos. Darbuotojams, kurių darbas nepriskiriamas nekvalifikuotam darbui, privaloma mokėti didesnį nei minimalusis darbo užmokestis (DK 141 straipsnio 2 dalis). Kadangi pagal minėtą klasifikatorių padavėjo ir administratorės darbas priskiriamas kvalifikuotų darbų kategorijoms, tokiems darbuotojams, priimtiems pagal darbo sutartis į šias pareigybes ir faktiškai dirbant sutartyje nurodytą darbą, turi būti mokamas didesnis nei minimalus darbo užmokestis.

Be paties H. M. D. prisipažinimo dėl nusižengimo padarymo, jo kaltę dėl šio nusižengimo patvirtina VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyti duomenys, kad barmenams padavėjams I. D., A.Č. ir administratorei K. S., buvo mokamas minimalus valandinis darbo užmokestis (2,45 Eur.), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir darbo užmokesčio žiniaraščiai (b. l. 13-27), kuriuose nurodyta, koks darbo užmokestis buvo išmokėtas minėtiems darbuotojams. Bendrovės direktoriaus veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį, kaip darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas, nes jis kvalifikuotą darbą dirbantiems asmenims mokėjo minimalų darbo užmokestį, kuris yra galimas tik nekvalifikuoto darbo funkcijų vykdymo atveju.

Dėl ANK 162 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 18 punktas numato, kad kiekvienam naudojamam kasos aparatui turi būti pildomas atskiras kasos operacijų žurnalas, įregistruotas teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kurios teritorijoje įregistruotas ūkio subjekto naudojamas kasos aparatas. Šiame žurnale turi būti kasos aparato kiekvienos darbo dienos ataskaita („Z“). Valstybinė mokesčių inspekcija Kasos aparatų naudojimo taisyklėse gali nustatyti ir kitus atvejus, kai kasos operacijų žurnale turi būti kitos kasos aparato ataskaitos arba informaciniai duomenys. Dienos ataskaitos turi būti pasirašytos kasos aparatą naudojančio ūkio subjekto vadovo įgalioto atsakingo asmens, įklijuotos ir užregistruotos kasos operacijų žurnale. Žurnalas per darbo dieną laikomas kasos operacijų atlikimo vietoje. Užpildytas kasos operacijų žurnalas saugomas 10 metų. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 16 punktas numato, kad kasos operacijų atlikimo vietoje turi būti nustatytos formos kiekvieno kasos aparato techninis pasas (Taisyklių 1 priedas), išskyrus Taisyklėse nustatytus atvejus. Šis punktas pažeistas, nes nepateiktas kasos aparato techninis pasas. Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 44.3 punkte nustatyta, kad paskutinę mėnesio dieną turi būti atspausdinama mėnesio ataskaita ir įklijuojama į kasos operacijų žurnalą. To pagal bylos duomenis padaryta nebuvo. Kasos aparato kasos operacijų žurnalo formoje nurodyta 24 24 grafa („pinigus priėmiau/parašas“), kurioje nebuvo pasirašoma, t. y. pažeisti taisyklių, nustačiusių šią formą, reikalavimas. H. M. D. kaltę dėl šių pažeidimų patvirtina jo paties prisipažinimas ir VMI operatyvaus patikrinimo pažymą (b. l. 5-6). Teismas patikslina administracinio nusižengimo protokole nurodyto teisės akto pavadinimą pagal jo aktualią redakciją ir papildo punktais, kurie nebuvo nurodyti protokole. Tai nekeičia veikos kvalifikavimo, o neesminius protokolo trūkumus gali ištaisyti išnagrinėjęs bylą teismas. Veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 162 straipsnio 1 dalį, kaip kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas.

H. M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į nelegaliai dirbtą laikotarpį (vieną dieną), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (vienas), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į H. M. D. asmenybę (dirba, užsienio pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka už ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimą bei mokesčių vengimą, bauda sumokėta, nuobauda negalioja, tokio pobūdžio pažeidimus padarė pirmą kartą, asmuo nekalba lietuviškai, tad susiduria su verslui aktualios informacijos gavimo sunkumais). Iš bylos duomenų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad iš karto po patikrinimo H. M. D. ėmėsi aktyvių veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, t. y. buvo įdarbinta G. A. ir pranešta VSDFV apie asmens įdarbinimą, pažadėjo, kad kvalifikuotą darbą atliekantiems darbuotojams atlyginimas bus pakeltas. Dėl nusižengimo, susijusio su kasos aparato ataskaitomis Institucijos atstovas posėdyje pripažino, kad tai labiau techninis pažeidimas, nes ataskaitos buvo, bet jos nebuvo įklijuotos. Atsižvelgiama ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra užsienio pilietis, nemokantis valstybinės kalbos bei dažnai susiduriantis su situacija, kuomet kompetentingose institucijose jam teikiamos informacijos nesupranta arba supranta ne iki galo, tačiau, anot jo paties, gerbia šalies, kurioje gyvena įstatymus ir stengiasi jų laikytis, jo padaryti administraciniai nusižengimai nesukėlė sunkių pasekmių, nebuvo padaryta žala valstybei, todėl teismas sprendžia, kad H. M. D. skirtina ANK 95 straipsnio 1 sankcijoje numatyta nuobauda, kuri, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, gali būti švelninama. Pažymėtina, kad nusižengimo pavojingumas kur kas mažesnis lyginant su panašiais nusižengimais (nepranešta apie vieno asmens įdarbinimą, šis pažeidimas iškart ištaisytas). Šiuo atveju teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų aukštesniųjų teismų praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal kuriuos teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-794-256/2015, Nr. ATP-585-843/2016).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus H. M. D. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą mažesnę baudą nei šio nusižengimo sankcijoje numatytas baudos minimumas. Už kitus nusižengimus skirtinos minimalios sankcijose numatytos baudos.

ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka, kad asmeniui vienu metu padariusiam kelis administracinius nusižengimus, numatytus šiame kodekse, galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

H. M. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

H. M. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) baudą.

H. M. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 162 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 70 Eur (septyniasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, H. M. D. paskirti galutinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18089819454.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).