Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-02-02 · Civilinė byla Nr. 2S-205-613/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-02
Bylos Nr.
2S-205-613/2017
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01766-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Suinteresuotas asmuo
L. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-205-613/2017 (S) Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01766-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. G. prašymą suinteresuotam asmeniui L. K. dėl baudos skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė N. G. kreipėsi į teismą su prašymu skirti L. K. baudą už 2016-04-27 raginimo įvykdyti sprendimą nevykdymą.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-08-18 nutartimi antstolės prašymą tenkino, paskyrė L. K. 10 Eur baudą už kiekvieną antstolio raginimo įvykdyti sprendimą nevykdymo dieną skaičiuojant nuo raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo dienos, t. y. 2016-04-29.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog L. K. sąmoningai, be pateisinamų priežasčių nevykdo antstolės reikalavimo vykdyti sprendimą, todėl padarė išvadą, jog yra pagrindas skirti baudą taip skatinant jį įvykdyti Klaipėdos apygardos teismui sprendimą dėl įmonės turto bei dokumentų perdavimo.Spręsdamas skirtinos baudos dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad antstolės 2016-04-27 raginimas įvykdyti sprendimą nevykdomas ilgą laiką, t. y. jau daugiau kaip tris mėnesius, todėl skyrė 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolio raginimo nevykdymo dieną skaičiuojant nuo dokumento įteikimo dienos, t. y. 2016-04-29.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teisme gautas suinteresuoto asmens L. K. atskirasis skundas dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutarties, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti antstolės N. G. prašymą skirti baudą L. K. už 2016-04-27 raginimo įvykdyti sprendimą nevykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Raginimas L. K. nebuvo įteiktas, nes laikotarpiu nuo 2016-03-27 iki 2016-05-10 apeliantas buvo išsiųstas į komandiruotę užsienyje. Neaišku, kuo vadovaujantis antstolė teigia, kad raginimas buvo įteiktas 2016-04-29 asmeniškai L. K. ir kieno parašas yra uždėtas ant įteikimo lydraščio;Antstolės reikalavimas perduoti bankrutuojančios L. K. IĮ dokumentus paskirtam bankroto administratoriui UAB „Būrai“ yra faktiškai neįgyvendinamas. L. K. IĮ veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo,, įmonės balansai nebuvo rengiami, antspaudų įmonė neturėjo, taigi, įmonės dokumentų pas apeliantą nėra. Dėl to antstolės reikalavimas įvykdyti sprendimą nėra įmanomas;Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta formaliai, nenagrinėjant, ar raginimas įvykdyti sprendimą buvo įteiktas apeliantui, ar jis apskritai yra įvykdomas, ar baudos skyrimas šiuo atveju yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantas teigia, jog raginimas jam nebuvo įteiktas, nes laikotarpiu nuo 2016-03-27 iki 2016-05-10 apeliantas buvo išsiųstas į komandiruotę užsienyje. Neaišku, kuo vadovaujantis antstolė teigia, kad raginimas buvo įteiktas 2016-04-29 asmeniškai L. K. ir kieno parašas yra uždėtas ant įteikimo lydraščio. CPK 604 straipsnis nustato, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. CPK 657 straipsnio 1 dalis nustato, jog raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Iš vykdomojoje byloje esančios AB Lietuvos pašto registruotosios siuntos siuntimo šaknelės (v. b. l. 5) matyti, jog raginimas įvykdyti teismo sprendimą apeliantui buvo siųstas registruotąja pašto siunta (CPK 657 straipsnio 1 dalis), taigi, raginimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (CPK 604 straipsnis). Nors apeliantas nurodo, jog antstolės raginimas jam asmeniškai nebuvo įteiktas, nes jis raginimo siuntimo jam metu nebuvo Lietuvoje, apie teismo ir antstolės siunčiamus dokumentus apeliantą informuoja sesuo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaujantis CPK 604 straipsniu, antstolės raginimas skolininkui (apeliantui) laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo raginimo išsiuntimo dienos. Aplinkybė, jog neaišku kieno parašas yra ant įteikimo šaknelės neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant antstolės raginimo įteikimo skolininkui klausimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog antstolės raginimas buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini), t. y. adresu, kurį savo procesiniuose dokumentuos nurodo pats apeliantas, todėl nėra pagrindo daryti prielaidą, jog siunta buvo įteikta ne apeliantui ar jo šeimos nariui.Pažymėtina, Pašto paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktas nustato, jog registruotoji korespondencijos siunta – korespondencijos siunta, identifikuota brūkšniniu kodu ir įteikiama gavėjui pasirašytinai. Taisyklių 25.2 punktas nustato, jog registruotosios, įvertintosios korespondencijos siuntos pristatomos gavėjui vieną kartą ant korespondencijos siuntos nurodytu gavėjo adresu, o jei gavėjo nėra namie – pilnamečiui šeimos nariui arba įgaliotajam asmeniui laiškininko darbo metu. Taisyklių 29 punktas nustato, jog registruotoji korespondencijos siunta, įteikiama gavėjui asmeniškai pasirašytinai arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui nurodžius to asmens vardą ir pavardę. Atsižvelgiant į išdėstytas Taisyklių nuostatas, į apelianto nurodytą, jog apie antstolės ar teismo siunčiamus dokumentus jį informuoja sesuo, teismas daro išvadą, jog apeliantui antstolės raginimo siuntimo metu nesant Lietuvoje, registruotoji korespondencijos siunta įteikta apelianto seseriai, kuri, kaip nurodo pats apeliantas, jį informavo apie antstolės siunčiamus dokumentus, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog jam nebuvo įteiktas antstolės raginimas ar jam nebuvo žinoma apie antstolės siunčiamą raginimą įvykdyti teismo sprendimą.Apeliantas taip pat nurodo, jog antstolės reikalavimas perduoti bankrutuojančios L. K. IĮ dokumentus paskirtam bankroto administratoriui UAB „Būrai“ yra faktiškai neįgyvendinamas. L. K. IĮ veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo,, įmonės balansai nebuvo rengiami, antspaudų įmonė neturėjo, taigi, įmonės dokumentų pas apeliantą nėra. Dėl to antstolės reikalavimas įvykdyti sprendimą nėra įmanomas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nuo 2014-08-13 iki bankroto bylos L. K. IĮ iškėlimo buvo individualios įmonės vadovu bei savininku, todėl jam buvo žinoma apie pareigą bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus ir turtą. Nors apeliantas nurodo, jog L. K. IĮ veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo, įmonės balansai nebuvo rengiami, antspaudų įmonė neturėjo, taigi, įmonės dokumentų pas apeliantą nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įmonės vadovas privalo užtikrinti ne tik tinkamą įmonės dokumentų ir turto perdavimą teismo paskirtam bankroto administratoriui, bet ir bendradarbiauti su administratoriumi viso bankroto proceso metu bei netrukdyti vykdomoms bankroto procedūroms (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai). Nėra pagrindo atsisakyti taikyti įmonės vadovui teisinę atsakomybę, jeigu jis, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis), šios pareigos tinkamai nevykdė ir dėl to, įmonei iškėlus bankroto bylą, neturi galimybės bankroto administratoriui perduoti finansinius dokumentus, kadangi tokių dokumentų apskritai nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-954-407/2015). Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių apelianto nurodomas aplinkybes, t. y., kad L. K. IĮ veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo, kad įmonės balansai nebuvo rengiami bei įmonė neturėjo antspaudų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net ir darant prielaidą, jog L. K. IĮ veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo, įmonės balansai nebuvo rengiami, antspaudų įmonė neturėjo, dėl to teismo sprendimas faktiškai negalėjo būti įvykdytas, apeliantas turėjo pareigą bendradarbiauti su bankroto administratoriumi bei nurodyti negalėjimo pateikti reikalaujamų dokumentų aplinkybes, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, nepateikė įrodymų, jog dėjo pastangas bendradarbiauti su bankroto administratore bei pateikė jai visą informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių negali įvykdyti 2016-01-11 nutartyje nurodytų įpareigojimų, tokiu būdu jis pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaGiedrė Seselskytė