Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) „R.“, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. M. 2021 m. rugpjūčio 5 d. apie 07.29 val. kelyje 107, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – L. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,89 promilių etilo alkoholio koncentracija).

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

7. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį, būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės, jis sąmoningai vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Šie duomenys pripažįstami įrodymais, vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

8. Pripažinus kaltinamąjį J. M. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

11. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamosios teisės doktrinoje suprantamas kaip kompetentingos valstybės institucijos (aptariamu atveju – teismo) sąlyginis ar besąlyginis sprendimas nenubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir kaltininką atleisti nuo pareigos patirti nusikalstamos veikos sukeliamus teisinius padarinius: įstatymuose numatytus teisių ir laisvių suvaržymus, ribojimus, moralinius ir turtinius praradimus. Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laikytina viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

14. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų J. M. baudžiamojoje byloje:

14.1. Nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo J. M. tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą.

14.2. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam (kaltininkui) teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo (laiduotojo) charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis (laiduotojas) nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:

14.2.1. Laiduotoja L. M. yra kaltinamojo mama. Tokia aplinkybė reiškia, kad laiduotoja yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių būti laiduotojais – artimas giminaitis (BK 248 straipsnio 1 dalis).

14.2.2. Laiduotoja L. M., dirbanti (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai (pasižyminti pavyzdingumu, sąžiningumu, atsakingumu, ne kartą apdovanota savivaldybės mero) (b. l. 151); (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojama taip pat teigiamai (atsakinga, nekonfliktuojanti asmenybė, neturinti žalingų įpročių), seniūnija skundų laiduotojos atžvilgiu nėra gavusi, turi du vaikus, yra našlė (b. l. 152); neteista (b. l. 153); duomenų, kad būtų bausta administracine tvarka, nėra.

14.2.4. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekianti būti kaltinamojo J. M. laiduotoju, sprendžia, kad L. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimą būti laiduotoja. Teismo vertinimu, mamą ir kaltinamąjį siejantis artimas ryšis, bendravimas, taip santūri L. M. asmenybė vienareikšmiškai darys kaltinamajam J. M. teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu motina kritiškai vertino sūnaus padarytą veiką, išreiškė nusivylimą sūnumi, tačiau aiškiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos užduotus klausimus, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys siejančiu, artimu giminystės ryšiu.

14.3. Nustatyta, kad kaltinamasis J. M. nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l.).

14.4. Matyti, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko nuoširdžiai sutrikusio ir dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygojama gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį. Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta ne formaliai, o realiai.

14.5. Matyti, kad, viena vertus, kaltinamasis J. M. nusikaltimo padarymo metu, visgi, padarė materialinės žalos kitos transporto priemonės – „Suzuki“ – valdytojui. Kita vertus, byloje nepateiktas civilinis ieškinys, o iš „Suzuki“ valdytojo negauta kokių nors pretenzijų. Teismo posėdžio metu kaltinamasis neneigė, kad apgadino kitą transporto priemonę, dėl padaryto eismo įvykio gailisi. Teismas sprendžia, kad aptariamu atveju detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali. Nors ir užfiksuotas žalos padarymo faktas, tačiau dėl žalos atlyginimo pretenzijų negauta.

14.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 117–118). Nors bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 113–116), tačiau matyti, kad administraciniai nusižengimai nagrinėjamos bylos kontekste didesnės teisinės reikšmės neturi, kadangi administraciniai nusižengimai nesusiję su KET pažeidimais. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis dirbantis, (duomenys neskelbtini) (b. l. 154–161), skatinamas padėkomis (b. l. 162–179). Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai – kaltinamojo motyvacija, surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų) ir iš esmės į nusikaltimų darymą nelinkęs.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, L. M. asmenybės branda, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį J. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos L. M. laidavimą.

16. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis jauno amžiaus, vertingo turto neturi, o laiduotojos gaunamos pajamos nedidelės, teismo pasitikėjimas laiduotoja gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, kad reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

17. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Kaltinamojo gynėja prašo skirti vienerių metų terminą, prokurorė tokiam prašymui neprieštarauja. Teismas sprendžia, kad laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti, taikant minimalų laidavimo terminą – vienerius metus. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti minimalų BK 40 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.

18. Visgi, net asmenį ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi prokurorė siūlo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemones, todėl teismas dėl aptarto prašymo (siūlymo) pasisako atskirai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

19. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

20. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti naudoti specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis dvejus metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis); 2) konfiskuoti transporto priemonės „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą 14 410 Eur.

21. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

22. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino. Nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas 1,89 promilės neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis bei kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

23. Prokurorė kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui. Su aptartu uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones prokurorės siūlomu terminu kaltinamasis nesutiko, teismo prašė iš vis netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės ir teisės vairuoti transporto priemonės neatimti. Tačiau teismas šioje dalyje pažymi, kad tokios kategorijos bylose, kai nusikalstama veika padaryta esant neblaiviam, draudimas vairuoti transporto priemones skirtinas privalomai, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą, terminas gali būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas tik du kartus (nusižengimai nesusiję su KET pažeidimais), ne kartą apdovanotas padėkomis už sportinę veiklą, o svarbiausia – kritiškai įvertinęs savo veiką, kaltinamajam nustatytinas vienerių metų draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas.

24. Pažymėtina, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu (b. l. 93–95). Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas, skaičiuojamas nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

25. Prokurorė kaltinamajam taip pat siūlo skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, 14 410 Eur, konfiskavimą. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018).

26. Šiame nuosprendyje jau konstatuota, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, vienkartinio pobūdžio, už kaltinamąjį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Automobilis, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso trečiajam asmeniui – laiduotojai, jo vertė – 14 410 Eur (su PVM). Laiduotojos teigimu, automobilio vertė yra mažesnė nei nustatyta. Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie kaltinamojo gaunamo darbo užmokesčio dydį, kartu su juo gyvenančių šeimos narių gaunamų išmokų dydį, darytina išvada, kad konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (visa apimtimi), nukentėtų ne tik kaltinamasis, bet ir jo šeimos nariai. Toks sprendimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas konfiskuoti ne visą, o dalį, automobilio vertės – 7 000 Eur.

27. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90–92), specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (b. l. 93–95), dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 96–98, 99–100) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

28. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

29. Byloje pateikta 2021 m. rugpjūčio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo J. M. valstybė patyrė 75,06 Eur išlaidas, kurios priteisiamos iš kaltinamojo valstybės naudai, nes išlaidų suma nėra didelė ir kaltinamasis būdamas jauno amžiaus sveikas vyras gebės atlyginti valstybei patirtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš J. M., išieškant dalį automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, atitinkančią pinigų sumą – 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) valstybės naudai.

Priteisti valstybės naudai iš kaltinamojo J. M. 75,06 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 06 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, „Swedbank“ AB, įmokos kodas –5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

J. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą, dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – J. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. M. ir laiduotojai L. M. kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.