Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja N. Šimkienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21944-2016-2

2016 m. lapkričio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Zigmo Pociaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nurodyta atlikti pataisos namuose ir jos pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. liepos 4 d. Į bausmės laiką įskaitytas V. P. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas: nuo 2016-05-15 iki 2016-05-16 ir nuo 2016-05-16 iki 2016-07-04. Tenkintas nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys ir iš V. P. nukentėjusiajam priteista 2 430 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, būtent: 2016 m. gegužės 8 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), Šilutės m., nukentėjusiojo A. G. bute, skausmingai kumščiu sudavė pastarajam ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, o jam nuo smūgio pargriuvus, numovė ir pagrobė: nukentėjusiojo menkavertes kelnes su diržu, kurio vertė 30 Eur, kelnių kišenėje buvusią menkavertę piniginę su 2 400 Eur, taip padarė nukentėjusiajam turtinę žalą, iš viso – 2 430 Eur.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Apeliantas nesutinka su jam paskirta galutine bausme, teigdamas, jog ji per griežta, nes nusikalstamą veiką padarė dėl didelio nepritekliaus, pastūmėtas nukentėjusiojo veiksmų, spontaniškai.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią pagrįstai (byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tai, kad V. P. anksčiau daug kartų teistas (recidyvistas), teistumas neišnykęs, paskutinį kartą (2015-06-03) nuteistas taip pat už plėšimą, ne kartą baustas administracinėmis baudomis už vagystes, už girto pasirodymą viešoje vietoje. Bausmės skyrimui labai svarbu ir tai, kad V. P. yra jaunas, darbingo amžiaus ir nors yra registruotas Lietuvos darbo biržoje, tačiau iki šiol neįsidarbino ir akivaizdu, jog tai nėra jo pirminis tikslas.

Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, priešingai, analogiškų nusikalstamų veikų darymas yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu, kurio jis nesistengia keisti, o išvadų iš jam skiriamų bausmių bei administracinių nuobaudų nedaro ir nepadarė. Taigi valstybės taikomas poveikis V. P. turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad tai paveiktų ir sulaikytų jį nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, beje, yra mažesnis nei sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatytos tokios rūšies bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Priešingai, skirta bausmė yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teisėjų kolegija mano, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Apelianto teiginiai, jog nusikalstamą veiką jis padarė dėl didelio nepritekliaus, nepagrįsti ir logiškai nesiderina su kitais jo teiginiais, jog jis norėjo užvaldyti nukentėjusiojo demonstruotą pinigų sumą, nes pats tiek jų nėra turėjęs. Apelianto argumentą, jog plėšimą jis įvykdė spontaniškai, paneigia byloje užfiksuoti ir apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ištirti nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš šių nuteistojo parodymų aiškiai matyti, jog jam mintis pagrobti iš nukentėjusiojo pinigus kilo dar esant mieste, t. y. prie parduotuvės kartu su nukentėjusiuoju vartojant alkoholinius gėrimus, o šį sumanymą jis įvykdė atėjęs į nukentėjusiojo namus po to, kai jie išsiskirstė .

Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo skirtą bausmę dar labiau švelninti, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra jokio pagrindo. Kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypač lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis nenurodė, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo V. P. priteisti valstybei 52,11 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Prašymas vertinamas kaip juridiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. BPK 322 str. 1 d. numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vadinasi, gynėjo dalyvavimas, nepriklausomai nuo nuteisto apelianto valios, apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 52,11 Eur išlaidų priteisimo valstybei iš nuteistojo V. P. už teisinės pagalbos teikimą atmesti.