- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-159
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutiene (pirm.), Violeta Ražinskaite, Valdimaras Bavejanas
- Nuteistasis
- Ž. M., L. S.
- Nukentėjusysis
- G.V.K.
- Kategorijos
Pranešeja R.Gaudutiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-159/2005 Teisejas V.Myle Procesinio sprendimo kategorija
1.2.3.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2005 m. balandžio 15 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju Ž. M. ir L. S. apeliacinius skundus del Šiauliu apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. lapkricio 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. laisves atemimu devyneriems metams, bausme atliekant pataisos namuose.
L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymiu.
Ž. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. laisves atemimu penkiolikai metu, bausme atliekant pataisos namuose.
Ž. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymiu.
Nukentejusiajai G.V.K. žalos atlyginimo, G. K. laidojimo išlaidoms padengti bei neturtines žalos atlyginimui, iš viso 41 614,81 Lt, 20 000 Lt G. K. tevams – M.A. ir V. V. K. neturtines žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustate:
Ž. M. , L. S. nuteisti už tai, kad kartu su V. Z. , iš anksto susitare ir veikdami bendrininku grupeje, tycia, iš savanaudišku paskatu, nužude kita bejegiškos bukles žmogu, t.y. 2003 m. gegužes 15 nakti, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta valanda, A. M. priklausanciame bute, esanciame (duomenys neskelbiami), budami apsvaige nuo alkoholio, turedami tiksla užvaldyti svetima turta, G. K. priklausancius 4800 Euru ir 300 JAV doleriu, panaudojo fizini smurta prieš apsvaigusi nuo alkoholio ir mieganti bejegiškos bukles ir negalinti pasipriešinti nukentejusiji G. K. , tai yra Ž. M. smogiant plaktuku ne mažiau 14 smugiu i galvos sriti, tuo padarydamas 7 muštines žaizdas dešiniame momenyje, 3 muštines žaizdas kairiame momenyje, 2 muštines žaizdas dešineje kaktos puseje, tai yra nežymu sveikatos sutrikdyma, po viena ispaustini luži dešiniame momenkaulyje, kairiame momenkaulyje ir dešineje kaktikaulio puseje, galvos smegenu sumušima, tai yra sunku sveikatos sutrikdyma, bei atvira nosies kaulu luži, tai yra nesunku sveikatos sutrikdyma, V. Z. uždejus laida ant kaklo ir smaugiant, Ž. M. padedant smaugti nukentejusiji, L. S. peiliu iduriant viena karta i sedmenu dešine puse, tuo padarant durtine žaizda dešiniame sedmenyje, tai yra nežymu sveikatos sutrikdyma ir L. S. iš nukentejusiojo G. K. apatiniu trumpikiu vidines kišenes ištraukiant 4800 Euru ir 300 JAV doleriu, tokiu budu, tycia, itin žiauriai, del savanaudišku paskatu, nužude bejegiškos bukles Rusijos pilieti G. K. , po ko, susuko jo kuna i paklode ir kilima, apvyniojo trosu, pririšo padanga ir noredami paslepti padaryto labai sunkaus nusikaltimo pedsakus, nuveže G. K. kuna i (duomenys neskelbiami) kaime esanti vandens tvenkini ir nuskandino.
Šalies argumentai
Nuteistasis Ž. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendi, ji pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2, 9 p.p. išteisinti, jo veika kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. ir BK 238 str. 1 d. bei paskirti adekvacia veikai bausme, bei panaikinti civilini ieškini. Nurodo, kad teismo nuosprendis del neteisingai pritaikyto baudžiamojo istatymo, teismo išvadu neatitikimo faktiniu bylos aplinkybiu, padarytu esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu, netinkamos bausmes paskyrimo yra neteisetas ir nepagristas, todel turi buti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas nesusitinka su teismo nuosprendžiu del jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2, 9 p.p. Nurodo, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinejimo teisme metu visada aiškino, jog jis nukentejusiojo G. K. nenužude ir nei su L. S. , nei su V. Z. nebuvo susitares tycia savanaudiškais tikslais nužudyti ar apiplešti G. K. . G. K. buvo jo senas pažistamas, juos siejo verslo reikalai (automobiliu prekyba), jie niekada nesipyko ir tikslo nužudyti nukentejusiji del pinigu pagrobimo jis neturejo. Atkreipia demesi i tai, kad pinigu pastoviai neturejo, buvo daug kam skolingi L. S. ir V. Z. . Be to, jie jam pavydejo, kad jis gali pas G. K. užsidirbti pinigu ir to niekada neslepe. Pažymi, kad 2003 metu gegužes menesio 14 dienos pavakare G. K. atvyko pas ji, kaip visada, verslo reikalais. Bute vaišinosi degtine, valge. Veliau G. K. nuejo miegoti. Ta vakara pas ji bute buvo merginos - S. Z. , I. C. (jo mergina), K. Z. (su kuria artimai bendravo G. K. ), kaimynas pravarde „Nosiukas" - R. R. ir visi vaišinosi alkoholiu. Jokiu slaptu pokalbiu - susitarimu žudyti atvykusi asmeni su juo niekas nevede, jis nežinojo, ka ir kaip kalbejo tarpusavyje L. S. su S. Z. . Pas ji i buta pro nerakinta virtuves langa tuo metu, kai jis gere jau dviese su L. S. , isibrove girtas V. Z. ir jie trise toliau gere. Pažymi, kad begeriant jis užmigo ir nužudymo aplinkybiu nemate, apie padaryta nusikaltima sužinojo paryciui, kai ji pažadino L. S. ir V. Z. . Jie jam pasake, jog nužude ir apipleše G. K. . Paaiškino, jog jo automobiliu ,,Audi 100”, stovejusiu namo kieme (rakteliai ir dokumentai buvo virtuveje matomoje vietoje) nuveže kuna i Bijotes ežera ir paskandino. Pažymi, kad jis ryte buvo dar neišsiblaives, todel ne pilnai suvoke, ka jie jam aiškino, - atejusios pas ji ryte apie 8-9 val. merginos rado ji dar mieganti ir neišsiblaiviusi. Veliau jis, suprasdamas, kad jo bute draugai nužude jam pažistama žmogu, jausdamas del šio ivykio atitinkama atsakomybe, pasidave draugu ikalbamas niekam apie ši fakta nepranešti ir ji slepti, ka ir veliau dare, bei sutiko paimti siulomus pinigus - 1400 Euru, kuriuos jam draugai perdave per K. Z. . Jis šiuos pinigus išleido. Atkreipia demesi i tai, kad veliau jis iš buto išgabeno senus baldus, draugai nudraske senus tapetus, norejo atlikti remonta. Jis su I. C. ketino pradeti gyventi šeimynini gyvenima.
Taciau veliau, V. Z. mirus, L. S. pradejo ji kaltinti atlikus nusikalstamus veiksmus nukentejusiojo atžvilgiu. Apeliantas mano, kad taip L. S. pasielge tik noredamas pagerinti savo procesine padeti. L. S. , duodamas ji kaltinancius parodymus, naudojasi tuo, jog jis buvo girtas ir miegojo, o kitu asmenu, galinciu paneigti šio parodymus, nera - V. Z. yra mires.
Pažymi, kad L. S. parodymai del jo nusikalstamu veiksmu – daužymo plaktuku nukentejusiajam ir nukentejusiojo nužudymo yra prieštaringi, ju nepatvirtina kita bylos medžiaga. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinejimo metu L. S. neidentifikavo irankio, kuriuo neva jis muše nukentejusiji, nenurode kitu žudymo irankiu, nepaaiškino tu irankiu atsiradimo bei pašalinimo aplinkybiu. Tyrimo metu jie nerasti. Bute taip pat nerasta jokiu ikalciu, kurie identifikuotu ji padarius tycini nužudyma. Be to, nei vienas proceso dalyvis nepatvirtino L. S. teiginiu, jog jis po G. K. nužudymo butu persirenges, prausiasis, nes buvo apsitaškes krauju. Nebuvo nurodyti, kokie rubai buvo kruvini, kur jie dingo, neaišku ar tokius jis iš viso turejo. Apie kokiu nors drabužiu dingima ar pasikeitima nenurode tyrime bei teisme apklausti liudytojai. Apžiuros metu bute nebuvo rasta jokiu nusikaltimo padarymo pedsaku, - pirštu atspaudu ir kt. Be to, byloje nera paneigta, kad pats L. S. plaktuku sudave G. K. i galva, padarydamas šiam sužalojimus. Todel, apelianto nuomone, teismas nepagristai L. S. parodymus prieme kaip vienintelius teisingus, jais remesi apkaltinamajam nuosprendyje, ir už tai L. S. skyre žymiai mažesne bausme. Apeliantas mano, kad teismas taip pasielgdamas turejo nurodyti, kodel L. S. parodymus laiko teisingais, o kitus parodymus atmeta. To nepadarius, apelianto nuomone, galima daryti išvada, jog teismas demonstruoja šališkuma ir nevienoda istatymu taikyma skirtingu asmenu atžvilgiu.
Taip pat, apelianto nuomone, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu ir L. S. parodymai apie pinigu pasidalinimo aplinkybes. L. S. aiškino, kad jie pinigus trise pasidalino bute nakties metu, nors iš tikruju jis pinigus pasieme kita diena iš K. Z. . K. Z. šia aplinkybe teisme patvirtino. Teismas taip pat nesiaiškino del pinigu, kuriuos gavo V. Z. , likimo, šioje dalyje prieštaravimai nebuvo pašalinti.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat mano, kad parodyti apie tas aplinkybes, kurias neva nurode L. S. parodymu patikrinimo metu vietoje, šiam nebuvo sudetinga, nes nurodyti veiksmai yra tipiški tokio pobudžio nusikaltimams ir tai visuotinai žinoma. Be to, anot apelianto, po lavono suradimo, informacija apie lavono su sužalojimo pedsakais radima, t.y. apie nužudyma, buvo pilnai platinta per visas televizijos kanalus, spaudoje, todel informacijos savo teiginiams pagristi buvo pakankamai lengva gauti.
Apeliantas skunde atkreipia demesi, kad nerasta jokiu, jo kalte patvirtinanciu, irodymu ir nukentejusiojo lavono radimo vietoje. Teismo nuosprendžio teiginys, jog laido radimas prie lavono ežere irodo tai, jog lavonas buvo smaugiamas šiuo laidu, prieštarauja bylos duomenims. Nera užfiksuota, jog asmuo buvo smaugiamas tuo laidu, tokio dalyko niekas nepatvirtina. Teismo medicinos tyrimo akte nera užfiksuota jokiu smaugimo laidu pedsaku, teismo posedyje apklaustas teismo medicinos ekspertas nenurode buvus nukentejusiojo kune smaugimo žymiu.
Apeliantas skunde pažymi, kad byloje nera nustatyta, kam priklauso prie lavono surastas automobilio ratas bei trosas. Liudytojos teiginiai, jog trosas yra apelianto automobilio, kelia abejoniu. Tai, kad kunas buvo surištas trosu ir suvyniotas i jo bute buvusius daiktus, dar neirodo, jog jis tycia nužude nukentejusiji.
Be to, apeliantas mano, kad jo kaltes neirodo ir liudytoju I. C. bei S. Z. parodymai. Jos neparode, kad jis butu nužudes nukentejusiji. Tai, kad neva liudytojos girdejo ji ir L. S. kalbant apie žudyma, o veliau gavo dovanu, kas joms pasirode keista, ir tai, jog po girtavimo buvo užrakintas vienas iš kambariu, apelianto nuomone, nera objektyvus jo kaltes irodymai. Mano, kad teismas negalejo remtis šiu liudytoju parodymais ir del to, kad nebuvo pašalinti ju parodymuose esantys esminiai prieštaravimai (del baldu vežimo iš buto laiko). Apeliantas skunde atkreipia demesi ir i tai, kad liudytoja S. Z. pati buvo sulaikyta itariant ja del G. K. nužudymo. Paleidus ja iš suemimo, ji pradejo duoti parodymus naudingus kaltinimui. Tai, apelianto teigimu, leidžia daryti išvada, kad liudytojos S. Z. parodymai yra surežisuoti, neobjektyvus, ir turetu buti vertinami kritiškai.
Apelianto nuomone, jo kaltes neirodo ir automobilio skolinimas iš D. V. .
Taip pat, apelianto manymu, teismas nepagristai nuosprendyje nurodo, jog jis kurste aktyviau veikti L. S. žudymo momentu. Teisme L. S. nenurode, jog tai buvo jo pasakyti žodžiai.
Apelianto nuomone, šie jo apeliaciniame skunde išvardinti prieštaravimai butent neleidžia daryti teismui išvados, jog jis aktyviai veike G. K. nužudyme L. S. nurodomomis aplinkybemis ir aiškiai parodo, jog teismas pažeide Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2p. ir 3p., 4p., 5p. bei neužtikrino Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos Konvencijos 6 str. 1d. itvirtintos garantijos. Mano, kad teismas buvo saistomas jau prokuraturos pateiktu jam itarimu ir nesivargino objektyviai išnagrineti irodymus, kas itakojo sprendima jo nenaudai (BPK 301 str.) Apeliantas, apibendrindamas anksciau išdestytas aplinkybes, nurodo, kad visuma byloje esanciu duomenu neleidžia teismui daryti išvados, jog jis padare tycinio nužudymo veiksmus. Mano, kad jis gali atsakyti tik už nusikaltimo slepima, nepranešima apie padaryta nusikaltima ar nusikalstamu budu gauto turto igijima bei realizavima (naudojimasi).
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka ir su teismo jam paskirta bausme. Pažymi, kad bausme jam paskirta neteisingai pritaikius baudžiamaji istatyma (LR BPK 328 str. 1 d. 1,2 p.p., 369 str. 1 d. 1 p.) ir yra per griežta.
Apelianto nuomone, taip pat yra priteistos aiškiai per dideles pinigines sumos neturtines žalos atlyginimams, tuo pažeidžiant BPK 328 str.l d. 4 p.
Šalies argumentai
Nuteistasis Ž. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas pažeide ir BPK 305 str. nuostatas bei nesilaike 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 ,,Del teismu praktikos taikant BPK normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma” reikalavimu. Apkaltinamuoju nuosprendžiu teismas išsprende civilinio ieškinio klausimus, taciau nepateike konkreciai duomenu kokioje konkreciai dalyje mažinamas V. K. civilinis ieškinys. Pateiktame jam itarime bei kaltinimuose nurodytos vienos sumos ( kaip pagrobtos), o pateiktame civiliniame ieškinyje nurodytos kitos neva pagrobtu pinigu sumos, todel lieka neaišku, kokia pagrobtaja pinigu suma pripažino teismas, nuo kurios sumos skaiciavo - mažino del dalies pinigu sugražinimo.
Apelianto teigimu, visi šie procesiniai pažeidimai yra esminiai, ir turejo itakos jo veikos kvalifikavimui bei skiriamai aiškiai per griežtai laisves atemimo bausmei. Padaryti esminiai procesiniai pažeidimai sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga sprendima (LR BPK 369 str.).
Nuteistasis L. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendi, ji pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. išteisinti, kaip nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu, jo veika kvalifikuoti su nuoroda i Lietuvos Respublikos BK 24 str. ir paskirti švelnesne bausme.
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu del jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. Nurodo, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posedyje parode, jog užpuolimo metu G. K. buvo samoningas, aktyviai priešinosi, klause ,,už ka", tik nepajege apsiginti. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad G. K. buvo užpultas miegantis ir neturejo galimybiu apsiginti, tokiu duomenu byloje nera. Pažymi, šiu jo nurodytu aplinkybiu jokie kiti irodymai, išskyrus jo paties parodymus, kuriais teismas iš esmes patikejo ir grinde kaltinima, negali nei patvirtinti, nei paneigti. Apeliantas skunde atkreipia demesi ir i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimo 2004 m. birželio 18 d. Nr. 46 ,,Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose” išaiškinima kvalifikuojant veika pagal BK 129 str. 2 d. 2 p.
Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad Ž. M. ir jis iš anksto taresi nužudyti G. K. ir užvaldyti pastarojo pinigus. Nurodo, kad ši išvada prieštarauja byloje surinktiems irodymams. Pažymi, kad jis ta vakara nukentejusiji mate pirma karta gyvenime, niekada anksciau nebuvo jo sutikes, nežinojo, kas jis toks ir kuo užsiima bei, kad turi pinigu. Ta vakara atsitiktinai vakarojo pas drauga Ž. M. ir susipažino su G. K. , nei tikslo, nei motyvo nukentejusiojo žudyti neturejo ir iš anksto šio nužudyti nesitare. Nesupranta, kodel teismas patikejes kitais jo parodymais, šioje dalyje juos atmete. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad tai, jog buvo išankstinis susitarimas nužudyti G. K. , patvirtina liudytojos S. Z. parodymais. Pažymi, kad pati S. Z. nieko negirdejo apie ka buvo kalbama. Mano, kad vien pats savaime tylus kalbejimas negali buti išankstinio susitarimo nužudyti irodymas. Taip pat, apelianto nuomone, ir jo paliepimas išvažiuoti S. Z. namo nepatvirtina buvus išankstinius planus padaryti nusikaltima. Tai yra tik teismo spejimas, pagristas S. Z. spejimu, ir negali buti laikomas irodymu, kadangi konkreciai nepatvirtina jokios su nusikaltimu susijusios aplinkybes. Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad jis tuo metu jau gyveno su dabartine savo žmona V. S. , bet dar artimai, taciau slapta nuo savo dabartines žmonos, bendravo su S. Z. . Todel, apelianto manymu, nera nieko keista, jog jis galejo paprašyti jos važiuoti namo. Teismo teiginiai, kad jo parodymai prieštarauja tolimesnei ivykiu eigai Ž. M. bute, neteisingi. Atkreipia demesi i tai, kad byloje nustatyta, jog S. Z. atvažiavo ne pas ji, o pas Ž. M. , ji buvo Ž. M. drauges I. C. drauge ir visada budavo kartu. Be to, apelianto teigimu, negalima laikyti susitarimu nužudyti ir Ž. M. žodžiu, ,,verciam rusa”, kuriuos jis suprato kaip juoka.
Pažymi, jog ivykiai klostesi labai greitai, jis neturejo jokio tikslo nužudyti G. K. , taciau iš išgascio idure viena karta i dešini sedmeni, savo veiksmu negali paaiškinti, labai gailisi, jog prisidejo prie nusikalstamos veikos padarymo, jo veiksmai buvo padaryti netiesiogine tycia. Apeliantas skunde taip pat atkreipia demesi i tai, kad jis nepadare G. K. mirti sukelusiu sužalojimu, nenorejo jo nužudyti, ka patvirtina jo padaryto sužalojimo pobudis, vieta, pats sužalojimas, kuris specialisto išvada ivertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jis nedalyvavo tiesiogiai žudant, o savo veiksmais padejo padaryti nusikaltima, taciau neturejo bendros tycios nužudyti ir mano, jog jo veika turetu buti kvalifikuota su nuoroda i BK 24 str.
Taip pat, apeliantas skunde nurodo, kad jis labai gailisi, labai išgyvena del to kas atsitiko, prisipažino ir padejo išaiškinti nusikaltima, faktiškai jo parodymai buvo pagrindinis irodymu šaltinis šioje baudžiamojoje byloje, dabar atlikdamas bausme stengiasi isidarbinti, kad galetu prisideti prie žalos atlyginimo nukentejusiojo artimiesiems, pinigus nukentejusiojo žmonai toliau iš JAV siuncia jo tevas R. S. , kuris ir atsipraše jo vardu G. K. . Jis pats sukure šeima, apsisprende atlikes bausme gyventi dora, tvarkinga gyvenima, dirbti ir išlaikyti ne tik savo šeima, taciau padeti ir nukentejusiojo artimiesiems, kol visa turtine bei moraline žala bus atlyginta. Apeliantas mano, kad jam paskirta devyneriu metu laisves atemimo bausme yra per griežta ir neadekvati jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams, prašo dar karta peržiureti visas objektyvias, turincias reikšmes aplinkybes ir aplinkybes lengvinancias jo atsakomybe, ir paskirti jam mažesne laisves atemimo bausme.
Nukentejusysis A. K. , civiliniai ieškovai M. K. , V.K. atsikirtimuose i nuteistuju Ž. M. ir L. S. apeliacinius skundus nesutinka su šiu skundu teiginiais, prašo atsižvelgti i ju nurodytas aplinkybes ir nuteistuosius tinkamai nubausti, nemažinti šiems paskirtu bausmiu, bei palikti teismo priteistus civilinius ieškinius.
Mano, kad nuteistojo Ž. M. teiginys, kad teismas priteise per dideles pinigu sumas materialinei žalai atlyginti, yra neteisingas. Mano, kad apeliantas taip teigdamas turejo ivertinti, kaip sunku yra išauginti, aprengti, išmaitinti ir suteikti išsilavinima 17-metei merginai, kurios tevas buvo nužudytas, kaip sunku gyventi Rusijos pensininkams be vaiku materialines pagalbos. Taip pat atsikirtime abejojama, ar Ž. M. siejo su G. K. kokie nors komerciniai santykiai ir šis turejo iš pastarojo kokios nors materialines naudos. Pažymima, kad G. K. nepirko iš Ž. M. automobiliu, tik apsistodavo pas Ž. M. ir nupirkdavo šiam maisto bei alkoholio. Taip pat abejojama ir Ž. M. teiginiu, kad jis miegojo ir negirdejo, jog jo bute žudomas žmogus.
Atsikirtimuose nukentejusysis ir civiliniai ieškovai nesutinka ir su L. S. teiginiais, kad G. K. nusikaltimo padarymo metu nemiegojo. Mano, kad nuteistieji, jeigu G. K. butu nemiegojes, nebutu tureje ryžto jo užpulti, nes G. K. buvo stiprus vyras (182 cm ugio ir 90 kg svorio), lanke treniruotes ir galejo apsiginti. Nukentejusiojo ir civiliniu ieškovu teigimu tai, kad G. K. miegojo rodo ta aplinkybe, kad šis buvo mušamas per galva, buvo kruvina pagalve (G. K. mego miegoti ant pilvo).
Teismo posedyje apeliacine tvarka nuteistieji Ž. M. , L. S. ir ju gynejai praše tenkinti ju apeliacinius skundus, prokuroras praše nuteistuju apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistuju Ž. M. ir L. S. apeliaciniai skundai atmestini.
Nuosprendyje išdestytos teismo išvados del nuteistuju Ž. M. ir L. S. kaltumo 2003-05-15 nakti A. M. priklausanciame bute del savanaudišku paskatu, tycia nužudžius bejegiškos bukles G. K. ir paslepus jo kuna, nuskandinant vandens telkinyje, patvirtina byloje teisetais budais gauti ir BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti duomenys: 2003-08-17 ivykio vietos apžiuros protokolas, kuriame užfiksuotas lavono su smurto žymemis suradimas (duomenys neskelbiami) esanciame vandens telkinyje (1 t. 26-33 b.l.); lavono teismo medicinos specialisto išvada, kad nukentejusiojo mirtis ivyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio ispaustiniais abieju momenkauliu ir kaktikaulio puses lužiais bei galvos smegenu sumušimu, galvos sumušimo nuo trauminiu poveikiu i galva, visi sužalojimai padaryti ne mažiau 14 trauminiu poveikiu pasekoje bei padaryta durtine žaizda dešiniame sedmenyje 1 trauminio poveikio pasekoje, nukentejusiojo mirtis ivyko iki jo lavona paskandinant vandenyje (1 t. 36-45 b.l.);2003-08-22 asmens parodymo atpažinti protokolas, iš kurio matyti, kad nukentejusysis A. K. atpažino jam pateikta atpažinimui vandens tvenkinyje rasta vyriškos lyties lavona, kaip savo brolio G. K. (1 t. 89-91 b.l.); 2003-08-22 daiktu ir kitu objektu parodymo atpažinti protokolais su priedais, iš kuriu matyti, kad nukentejusieji A. K. ir G. K. atpažino prie G. K. lavono rastus daiktus kaip jam priklausiusius (1 t. 92-94, 95-97, 98-100, 101-103, 104-106, 107-109 b.l.), nukentejusiosios G. K. ikiteisminio tyrimo metu pas Šiauliu apylinkes teismo teiseja duoti parodymai, jog G. K. 2003-05-12 išvyko i Lietuva, su savimi turejo 4800 euru ir 300 doleriu. Po keliu dienu paskambinusi Š. M. . Šis jai pasake, kad jos vyras G. K. buvo pas ji, bet išvažiavo (1 t. b.l. 66-67, 70-75); liudytojos I. C. , kuri parode, kad pas Ž. M. buvo atvykes draugas G. iš Rusijos. Jie diena gere, kita ryta ji atejo pas Ž. M. ir šis pasake, kad Genadijus išvažiavo, mate užrakintas vieno kambario, kurio anksciau niekad Ž. M. nerakindavo, duris, veliau grižusi i Ž. M. buta, pastebejo, kad tame kambaryje nebebuvo didžiosios dalies baldu, taip pat buvo nudraskyti tapetai, Ž. M. paaiškino, kad baldus išveže (3 t. 131-134 b.l.); liudytojos S. Z. parodymai, iš kuriu matyti, kad G. K. buvo atvykes pas Ž. M. , gere alkoholinius gerimus su juo ir L. S. . Ž. M. su L. S. prieš ivyki tyliai kalbejosi ir stengesi, kad ji neišgirstu, po to L. S. staiga papraše išvažiuoti, iškviete taksi, palydedamas iki jo, pasake:,, jeigu kas, atneši ,,kiešaro“, šiu žodžio reikšme: atnešti maisto i tardymo izoliatoriu, buvo keista, kad po ivykio išvežti baldai iš Ž. M. vieno kambario, pas L. S. atsirado pinigu, jis nupirko dovanu savo žmonai, o jai padovanojo mobilaus ryšio telefona ,,Nokia“ (3 t., 134-135 b.l.); liudytojo D. V. , parodžiusio, kad 2003 m. gegužes menesi Ž. M. skolinosi iš jo autobusiuka ,,Ford Transit“ baldams išsivežti, maždaug po 3-4 valandu sugražino automobili su išdaužtu posukio žibintu, sake buvo užklimpe ir stumiant išdauže žibinta, su Ž. M. buvo L. S. ir V. Z. (3 t. 135-136 b.l.); nuteistojo L. S. , kuris parode, kaip ir kokiu budu jis, Ž. M. ir V. Z. nužude G. K. , užvalde jo su savimi turetus pinigus ir pasidalino, kaip ir kur paslepe G. K. kuna, parodymai (3 t. 59-62 b.l.).
Nuteistasis Ž. M. apeliaciniame skunde neneigia, kad jo motinai priklausanciame bute buvo nužudytas G. K. , taciau nurodo ir duoda suprasti, kad jo parodymai viso bylos proceso metu vienodi, jis nedalyvavo jo nužudyme, net nemate, kaip tai padaryta, nes begerdamas su L. S. ir V. Z. užmigo, ryta iš ju sužinojo, kad G. K. nužudytas, jie prisipažino ji nužude, jo kuna nuveže i Bijotes ežera ir nuskandine, ju ikalbetas nepraneše policijai ir prieme iš ju 1400 euru.
Iš bylos duomenu matyti, kad Ž. M. parodymus, duotus byloje, nera pagrindo ivertinti kaip vienodus ir nuoseklius.
2003-05-26 Ž. M. liudytojo apklausos protokole parodyta, kad 2003-05-15 d. anksti ryta G. K. išvyko iš namu. Jam pasake, kad išvažiuoja i Marijampole. Jis paminejes, kad susiskambino su draugais ir jie ji nuveš. Nuo to momento, kai G. K. išleido, daugiau jo nemate (1 t. 211 b.l.).
2003-08-22 Ž. M. itariamojo apklausos protokole, dalyvaujant gynejai Ž. M. velgi parode, kad G. K. išvažiavo i Marijampole, po G. K. mirties jis buvo nuvažiaves i Marijampole, taciau nieko apie ji negirdejo. Be to Ž. M. patikslino, kad ne po G. K. mirties, o po jo dingimo, buvo nuvykes i Marjampoles turgu (1 t. 216 b.l.).
Po 2003-09-12 teismo posedžio (2 t. 50-52 b.l.), kuriame ikiteisminio tyrimo teisejo dalyvaujant Ž. M. ir jo gynejui, buvo apklaustas L. S. apie padaryto nužudymo aplinkybes, Ž. M. pakeite iki tol duotus parodymus.
2003-09-22 Ž. M. itariamojo apklausos protokole, dalyvaujant gynejui, pasakyta, kad kaltu prisipažista iš dalies tik tiek, kad žinojo apie nusikaltima ir apie ji nepraneše. G. K. jis nežude. Tai padare V. Z. su L. S. . Pastarasis ji apkalba, noredamas save išteisinti (1 t. 218-220 b.l.).
2003-10-29 papildomai apklaustas itariamuoju Ž. M. parode, kad ta nakti, kai buvo padarytas nusikaltimas, jo nuomone, ar tai V. Z. , ar tai L. S. galejo ji užmigdyti klofelinu (1 t. 221-222 b.l.).
2004-06-09 itariamojo apklausos protokole Ž. M. parodyta, kad G. K. jis nežude, kaltas yra tik del to, kad žinojo apie nusikaltima ir apie tai nepraneše policijai (1 t. 223, 224 b.l.).
Teisiamajame posedyje Ž. M. parode, kad G. K. nežude, nieko negirdejo ir nemate. Ryta pažadino V. Z. su L. S. ir pasake, kad apvoge ir nužude G. K. , jo kuna nuskandino Bijotes ežere (3 t. 62-64 b.l.).
Teismas pagristai atmete nenuoseklius nuteistojo Ž. M. parodymus ir remesi nuteistojo L. S. parodymais, kuriuos ivertino kaip nuoseklius ir sutampancius su kitomis bylos aplinkybemis. L. S. parode, kad Ž. M. plaktuku dauže miegojusiam G.K. per galva, V. Z. smauge laidu. Ž. M. liepe ka nors daryti, todel jis dure peiliu G. K. i sedmenis.
Lavono teismo medicinos specialisto išvados Nr. 545 duomenys patvirtina, kad G. K. buvo padarytas galvos sumušimas, durtine žaizda dešiniame sedmenyje, išskyrus tai, kad nerasta smaugimo žymiu.
Teismo posedyje apeliacine tvarka teismo medicinos ekspertas H.D. parode, kad galvos sumušimas galejo buti padarytas L. S. parodymuose apibudintu plaktuku, kadangi kaukoles skliauto ispaustiniai lužiai padaryti ribotu neplaciu paviršiumi, galimai jo kraštu, kurio plotis yra apie 1 cm. Teismo medicinos ekspertas taip pat parode, kad dešinio sedmens durtine žaizda padaryta plokšciu irankiu ar daiktu galejo buti ir peiliu.
Tai, kad ant G. K. kaklo nerasta smaugimo žymiu, neduoda pagrindo netiketi L. S. parodymais, nes ekspertas paaiškino, jog smaugimo žymiu galejo nelikti, jeigu smaugta nepakankama jega.
Iš nuteistojo L. S. parodymu matyti, kad jie nužude G. K. , slepe nusikaltimo pedsakus visi kartu. G. K. lavona išveže ir paskandino miške vandens tvenkinyje, iš kambario, kuriame buvo nužudytas G. K. , išveže ir sudegino baldus, nupleše nuo sienu tapetus su kraujo pedsakais. Tai matyti ir iš nukentejusiosios G. K. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, kuomet 2003-05-16, t.y. po nužudymo ji paskambino Ž. M. , šis paaiškino, kad G. K. dar nenusipirko automobilio ir išvažiavo i Marjampoles turgu. Be to Ž. M. pirmose apklausose taip pat tvirtino, kad G. K. iš jo buto pats išejo. Jam nieko neatsitiko.
Iš ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad G. K. lavonas rastas po 3 menesiu ir tik tada pradetas ikiteisminis tyrimas. Per ši netrumpa laikotarpi nuteistieji turejo galimybes apgalvotai paslepti nusikaltimo pedsakus, ka jie, kaip rodo bylos aplinkybes, ir dare. Todel nusikaltimo padarymo irankiu, drabužiu, ant kuriu galejo išlikti pedsakai, nesuradimas nepaneigia teismo išvadu del nuteistojo Ž. M. kaltumo padarius tycini nužudyma.
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas byloje surinktus irodymus ištyre ir ivertino kaip visuma, ne vieno iš ju nelaike viršesniu, todel nuteistojo Ž. M. apeliacinio skundo teiginys, jog L. S. parodymus prieme kaip vienintelius teisingus visiškai nepagristas ir prieštarauja teismo motyvams, kurie išdestyti nuosprendyje del L. S. parodymu.
Nuteistasis Ž. M. nurodo, kad neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu L. S. parodymai del pinigu pasidalinimo laiko. L. S. teigia, kad jie pasidalino nakti po nužudymo, nors iš tikruju apeliantas pasieme kita diena iš K. Z. . Ji teisme patvirtino šia aplinkybe.
Iš 2004-09-01 teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad L. S. parode, jog G. K. pinigus padalino nakti po nužudymo i tris dalis ir kiekvienas pasieme (3 t. 60 b.l.). Šie parodymai visiškai sutampa su jo parodymais, užfiksuotais 2003-09-01 itariamojo papildomos apklausos protokole (2 t. 41 b.l.); 2003-09-12 itariamojo apklausos protokole; apklausiant L. S. Šiauliu m. apylinkes teisme (2 t. 50 b.l.); 2003-09-02 itariamojo parodymu patikrinimo vietoje protokole (2 t. 59 b.l.).
Iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad liudytoja K. Z. i nuteistojo Ž. M. gynejo užduota klausima atsake, jog Ž. M. iš jos namu pasieme savo pasa su pinigais, kuriuos jai buvo padaves V. Z. (3 t. 135 b.l.).
Taciau ikiteisminio tyrimo metu 2003-06-05 apklausta liudytoja tokios aplinkybes ji nenurode (1 t. 136-137 b.l.); 2003-09-25 liudytojos papildomos apklausos protokole be kita ko pažymeta, kad jos nesiejo jokie piniginiai ryšiai su V. Z. ir ji nemano, kad jis ju turejo (1 t. 139 b.l.).
Kita vertus, net ir atsakydama i užduota gynejo klausima, liudytoja K. Z. neparode, kad tai buvo pagrobti iš G. K. pinigai ir skirti Ž. M. neva už nepranešima policijai apie nužudyma.
Byloje nera jokiu duomenu, kad L. S. parodymu patikrinimu vietoje butu itakojusi žiniasklaidoje paskleista informacija apie lavono suradima.
Iš 2003-09-02 itariamojo parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad L. S. patvirtino prieš tai 2003-09-01 duotus parodymus ir parode ivykio aplinkybes, susijusias su G. K. nužudymu (2 t. 37-45, 56-62 b.l.). Jo parodymai nevieninteliai šioje byloje. Juose išdestytas G. K. nužudymo ir šio nusikaltimo slepimo aplinkybes patvirtino kiti teisiamajame posedyje ištirti ir nuosprendžiu išsamiai ivertinti irodymai.
Iš 2003-08-17 ivykio vietos apžiuros protokolo su priedais matyti, kad (duomenys neskelbiami) miške esanciame vandens telkinyje buvo rastas suvyniotas i kilima surištas melsvos virve, prie kurios pririštas automobilio ratas, taip pat surištas juodos spalvos elektros laidu bei metaliniu troseliu, neatpažintas vyriškos lyties lavonas su muštinemis-kirstinemis žaizdomis galvoje. Ivykio vietos apžiuros metu paimta kilimas, paklode, virve, elektros laidas, troselis, automobilio ratas, laikrodis, grandinele, glaudes, sportiniai marškineliai (1 t. b.l. 26-33).
Apeliantas teigia, kad byloje nera nustatyta, kam priklauso ratas bei trosas.
Šie teiginiai prieštarauja bylos duomenims, nes L. S. parode, kad šie priklauso Ž. M. .
Be to, iš 2003-08-22 daiktu ir kitu objektu parodymo atpažinti protokolu su priedais matyti, kad liudytoja S. C. atpažino kilima, i kuri buvo suvyniotas G. K. lavonas ir trosa, kuriuo buvo aprištas kilimas (1 t. 150-157, 152-153 b.l.).
LR BPK 20 str. 3 d. numatyta, kad irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti.
Todel Ž. M. apeliacinio skundo teiginiai, kad S. C. parodymai negali buti jo kaltes irodymu, nepagristi.
Taip pat reikšmingos bylai aplinkybes nustatytos iš liudytojos S. Z. parodymu. Iš jos sužinota, kad Ž. M. prieš nužudyma su L. S. šnibždejosi, stengdamiesi, kad ju neišgirstu, L. S. netiketai jai liepe išvažiuoti iš Ž. M. buto, palydejes i taksi automobili, pasake: ,, jei ka, atvežk ,,kiešara“.
Iš bylos duomenu matyti, kad šios frazes reikšme ji ir L. S. suprato vienodai: atnešti maista i izoliatoriu . Ryta po nužudymo Ž. M. jai ir S. Z. paaiškino, jog G. K. išvažiavo, vidurinio kambario durys buvo užrakintos, ko anksciau nebuvo, kita diena buvo išvežti iš kambario baldai, pas L. S. atsirado pinigu, jis pirkosi sau ir žmonai dovanu, o jai padovanojo mobilaus ryšio telefona, nors jis niekada anksciau tiek daug pinigu neturedavo.
Apeliantas Ž. M. skunde nurodo, kad teismas negalejo remtis liudytoju S. Z. ir I. C. parodymais, nes nebuvo pašalinti ju parodymuose esantys esminiai prieštaravimai del baldu išvežimo iš buto laiko.
Tai, kad baldai iš vidurinio kambario, kuriame buvo nužudytas G. K. , išvežti po nužudymo, teismo nustatyta iš liudytoju S. Z. , I. C. , nuteistuju L. S. , Ž. M. parodymu, o visiškai tiksli baldu išvežimo data nera reikšminga bylai.
Nuteistojo Ž. M. apeliaciniame skunde teigiama, kad S. Z. parodymai neobjektyvus, turetu buti vertinami kritiškai, kadangi ji buvo sulaikyta itariant ja del G. K. nužudymo ir, paleidus iš suemimo, pradejo duoti parodymus naudingus kaltinimui.
Byloje nera jokiu duomenu, patvirtinanciu apelianto teiginius, jog S. Z. buvo laikinai sulaikyta kaip itariamoji ir paleista iš suemimo, privertus duoti kaltinimui naudingus parodymus.
Liudytojo D. V. parodymai patvirtino L. S. parodyta reikšminga bylai aplinkybe, jog Ž. M. iš jo pasiskolino automobili ,,Ford Transit“ baldams išvežti (3 t. 136 b.l.).
Apeliantas Ž. M. skunde nurodo, kad teismas nepagristai nuosprendyje pažymejo, jog jis kurste aktyviai veikti L. S. žudymo momentu, kadangi L. S. teisme nenurode, kad tai buvo jo pasakyti žodžiai.
Iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad L. S. parode, kad Ž. M. pasake jam: ,,daryk ka nors“. Šia aplinkybe L. S. buvo parodes ir ikiteisminio tyrimo metu atliktose su juo apklausose (3 t 60 b.l.)
Iš baudžiamojo posedžio protokolo matyti, kad L. S. patvirtino Ž. M. pasakytus žodžius. Teismas visus irodymus ivertino laikydamasis LR BPK 20 str. 5 d. numatytos nuostatos pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu.
Tai, kad teismas, teisingai ivertines irodymus, pagristai pripažino Ž. M. kaltu, padarius tycini nužudyma, esant dviems veika kvalifikuojancioms aplinkybems, neduoda pagrindo laikyti, jog byloje buvo pažeistas Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., deklaruojanti teise i teisinga bylos nagrinejima.
Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nebuvo šališkas. Jis neapsiribojo tik irodymu išvardijimu, bet ir pasisake del ju irodomosios reikšmes, lieciamumo, leistinumo ir tarpusavio ryšio.
Nuteistuju Ž. M. ir L. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip tycinis nužudymas del savanaudišku paskatu bejegiškos bukles žmogaus (LR BK 129 str. 1 d. 2 p., 9 p.).
Nuteistojo L. S. apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagristai pripažino, jog G. K. nužudytas bejegiškos bukles, nelaikomi pagristais.
Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo ,,Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 13 p. nužudyma kvalifikuojamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p. (bejegiškos bukles), kai nužudomas asmuo, kuris ar del fiziniu, ar del psichiniu savybiu negali suprasti kaltininko veikos pobudžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia busena, kaip pažymeta šiame nutarime, gali buti ir miegant (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo biuletenis, teismu praktika Nr. 21, 216 psl.).
Nuteistasis L. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad G. K. buvo samoningas, aktyviai priešinosi, klause; ,,už ka“, tik nepajege apsiginti.
Kolegija nelaiko pagristais šiuos argumentus štai del ko.
Viso bylos proceso metu L. S. tvirtino, kad G. K. buvo užkluptas miegantis lovoje. Iš jo skundo turinio galima suprasti, kad jis šios aplinkybes neneigia. Lavono teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 545 9 p. pažymeta, kad G. K. lavone jokiu kovos ir savigynos pedsaku nerasta (1 t 42 b.l.). Vien tai, kad naudojant intensyvu fizini smurta G. K. ištare: ,,už ka?“, nera jokio pagrindo laikyti, kad jis buvo samoningas ir aktyviai priešinosi.
Teismas pagristai preziumavo nukentejusiojo G. K. bukle bejegiška.
Netenkintinas nuteistojo L. S. apeliacinio skundo reikalavimas jo veika kvalifikuoti pagal LR BK 24 str., kaip padejima padarant nužudyma.
Pagal mineto Nutarimo 8 p. tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu, turedami tycia nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybe nukentejusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nera butina, kad kiekvienas iš tokiu vykdytoju padarytu mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytu bent vienas iš ju. Kitu vykdytoju dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikata, bet ir atimant nukentejusiajam galimybe priešintis (mušant ji, laikant už ranku ir pan.) kesinimosi i jo gyvybe metu. Tokiu bendrininku veika kvalifikuojama be nuorodos i BK 24 str.
Nužudymas G. K. buvo padarytas bendrininkaujant, iš anksto susitarus ji nužudyti. Šis susitarimas buvo išreikštas žodžiais ir konkliudentiniais veiksmais.
Išankstini susitarima padaryti nužudyma teismas teisingai nustate iš aplinkybiu, nurodytu S. Z. parodymuose, kuomet prieš nužudyma Ž. M. ir L. S. tarpusavyje kažka šnibždejosi, stengdamiesi, kad ju neišgirstu, netiketai L. S. liepe jai greitai išvažiuoti, isodindamas i taksi automobili, pasake žodžius: ,,jei ka, atvežk ,,kiešara“, kuriu reikšme: atnešk maisto i tardymo izoliatoriu; iš nuteistojo L. S. parodymuose išdestytu aplinkybiu: i Ž. M. žodžius ,,verciam rusa“, kuriu reikšme nužudome, L. S. sutiko atsakydamas ,,verciam“; i kambari, kuriame miegojo G. K. , jie iejo tryse: Ž. M. iš anksto nešesi plaktuka ir L. S. mate. Mieganciam lovoje G. K. plaktuku sudave Ž. M. , V. Z. uždejo laida ant kaklo ir smauge, jam padejo Ž. M. , L. S. peiliu idure viena karta i sedmenu dešine puse ir ištrauke iš G. K. apatiniu trumpikiu vidines kišenes 4800 euru ir 300 JAV doleriu, juos pasidalino, po ko jie susuko G. K. kuna i paklode ir kilima, apvyniojo trosu, pririšo padanga, nuveže i vandens tvenkini ir nuskandino veliau slepe kitus nusikaltimo pedsakus.
Nustatyta, kad L. S. iš anksto su bendrininkais susitare nužudyti G. K. , mate ju panaudojama smurta ir pats peiliu panaudojo smurta užvaldant nukentejusiojo pinigus. Tai rodo, kad jis suprato ir sutiko su panaudotu fiziniu smurtu ir jo padariniais ir pats dalyvavo darant nusikaltima, taigi veike kartu ir su kitais nužudymo bendrininkais kaip nusikaltimo bendravykdytojas.
Šiuo atveju neturi reikšmes, kad jo padarytas sužalojimas nebuvo nukentejusiojo mirties priežastimi. Nužudymas tinkamai kvalifikuotas ir pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p. (del savanaudišku paskatu), kadangi G. K. nužudytas siekiant tureti iš to turtine nauda (siekiant užvaldyti pinigus) ir tokia paskata nuteistieji turejo iki nužudymo pradžios.
Todel nepagrista nuteistojo Ž. M. apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma išteisinti del nužudymo, o pripažinti ji kaltu pagal LR BK 189 str. už nusikalstamu budu gauto turto igijimo) ar pagal BK 238 str. (už nepranešima apie nusikaltima).
Teismas, skirdamas nuteistiesiems L. S. ir Ž. M. bausme, pagristai atsižvelge i tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukele negražinamus padarinius ir ypatinga žala visuomenei.
Teismas, atsižvelges i Ž. M. vien atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, nurodytu LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p., buvima, i aktyvu kaip vykdytojo vaidmeni, jam paskyre didesne laisves atemimo bausme negu sankcijoje numatytos bausmes vidurkis. Tai rodo, kad teismas laikesi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 30 str. išdestytos nuostatos.
Teismas, atsižvelges i L. S. atsakomybe sunkinancias aplinkybes, i jo atsakomybe lengvinancia: prisipažino padares nusikalstama veika ir padejo išaiškinti ši nusikaltima, jam paskyre laisves atemimo bausme, kuri mažesne už istatymo sankcijoje numatytos bausmes vidurki. Dar labiau sušvelninti teismo paskirta bausme nera pagrindo.
Skiriant bausmes, laikytasi bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 54 str.
Nuosprendžiu tinkamai išspresti civiliniai ieškiniai.
Priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas remesi irodymais del civiliniu ieškiniu pagristumo ir dydžio, ir iš dalies patenkino G. K. civilini ieškini del žalos atlyginimo bei laidojimo išlaidu, kadangi nuteistieji paštu buvo išsiunte nukentejusiajai po 800 JAV doleriu. Todel nepagristas Ž. M. apeliacinio skundo argumentas, jog neaišku nuo kurios sumos teismas sumažino ieškini. Nera jokiu prieštaravimu tarp pagrobtu pinigu sumu, nurodytu kaltinime ir civiliniame ieškinyje.
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas pripažino irodyta, jog nuteistieji pagrobe 4800 euru ir 300 JAV doleriu (3 t. 157 b.l.).
Iš G. K. civilinio ieškinio turinio matyti, kad jame prie 4800 euru sumos pripliusuota 50 euru, kuriuos ji sumokejo už Lietuvos Respublikos viza ir 5 eurai kaip draudimo mokestis. Taip pat iš civilinio ieškinio pareiškimo matyti, kad ji praše teismo priteisti 300 JAV doleriu, kurie buvo užvaldyti nužudymo metu, ir 40 JAV doleriu, sumoketus už tranzito per Baltarusijos Respublika A. L. automobiliu (1 t. 70-72, 73-75 b.l.).
Iš civilinio ieškinio turinio matyti, kad nukentejusioji del nusikalstamos veikos patyre didesne turtine žala nei pagrobta iš G. K. pinigu suma.
Sprendžiant klausima del padarytos moralines žalos atlyginimo, vadovautasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis. Atsižvelgta i tai, kad nukentejusieji patyre didžiuli fizini skausma, dvasinius išgyvenimus del G. K. nužudymo. Pinigu sumos priteistos neperžengiant sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriteriju.
Teismas, priimdamas ir surašydamas nuosprendi, laikesi BPK nustatytos tvarkos ir nepadare esminiu pažeidimu, del kuriu butu galima nepripažinti nuosprendi teisetu.
Tik iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintinas teiginys, kad nusikalstama veika padaryta itin žiauriai, kuris irašytas per apsirikima, nes del šios kaltinimo dalies nuteistieji išteisinti ir paciame nuosprendyje yra išdestyti išsamus motyvai, paaiškinantys kodel nuteistieji išteisinami. Ši rašymo klaida nepastebeta nuteistuju apeliaciniuose skunduose. Ji nepaveike teiseto ir pagristo nuosprendžio priemimo. Del jos nuosprendis nekeiciamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistuju Ž. M. ir L. S. apeliacinius skundus atmesti.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teigini, kad nusikalstama veika padaryta itin žiauriai.