Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą (toliau – atsakovė ar Tarnyba) atsakyti į jo atstovo advokato H. J. 2023 m. vasario 12 d. skundą ir dėl skundo priimti sprendimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-oje valdyboje jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11586-21 dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1, 3 dalyse, 199 straipsnio 3, 4 dalyse, 260 straipsnio 3 dalyse, 216 straipsnio1 dalyje, padarymo. Šioje ikiteisminio tyrimo byloje jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės sprendimu 2022 m. gruodžio 14 d. buvo etapuotas į Kauno miesto universitetinę ligoninę kardiologo konsultacijai. Prieš etapą kreipėsi į ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą R. S. su prašymu leisti jį etapuoti į Kauno miesto universitetinės ligoninės Kardiologinę polikliniką pas profesorę O. D. apžiūrai, sveikatos būklės įvertinimui, gydymo plano sudarymui. Gavęs prokuroro leidimą, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui 2022 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą konvojuoti jį 2022 m. gruodžio 14 d. 14.00 val. į Kauno miesto universitetinės ligoninės Kardiologinę polikliniką pas profesorę O. D.

Pareiškėjas paaiškina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2022 m. gruodžio 28 d. pateikė atsakymą Nr. S-4793, kuriame nurodė, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojo iniciatyva jis 2022 m. gruodžio 14 d. buvo konvojuotas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas identiškai to paties paslaugos profilio gydytojo konsultacijai. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, 2023 m. sausio 23 d. pateikė skundą Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijai, į kurį 2023 m. vasario 7 d. atsakymą Nr. 1S-922 pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė (medicinos auditorė), atliekanti vyriausiojo gydytojo funkcijas D. C.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutikdamas su Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės (medicinos auditorės), atliekančios vyriausiojo gydytojo funkcijas D. C. atsakymu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnyje nustatytu terminu pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui. Skundą elektroniniu paštu išsiuntė 2023 m. vasario 12 d.

Atsakovės tvirtinimu, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. vasario 7 d. atsakymą Nr. 1S-922 į pareiškėjo atstovo 2023 m. sausio 23 d. skundą apskųsti išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikoma. Šis Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymas įstatymų nustatyta tvarka galėjo būti skundžiamas ne Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, o administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnis). Todėl Lietuvos kalėjimų tarnyboje 2023 m. vasario 12 d. gautas pareiškėjo atstovo 2023 m. vasario 12 d. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. vasario 7 d. atsakymo Nr. 1S-922 panaikinimo, informacijos apie A. C. gydymą ir gydymo plano pateikimą bei suimto įtariamojo A. C. teisės pasirinkti gydytoją užtikrinimą dar kartą buvo išnagrinėtas Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės (medicinos auditorės), atliekančios vyriausiojo gydytojo funkcijas, D. C. ir į jį parengtas 2023 m. kovo 31 d. atsakymas Nr. 1S-1998.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimo tarnybos direktoriaus neveikimo, atsisakant išnagrinėti ir priimti administracinį sprendimą pagal pareiškėjo atstovo advokato H. J. 2023 m. vasario 12 d. pateiktą skundą Lietuvos kalėjimo tarnybos direktoriui.

Nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokato H. J., 2023 m. sausio 23 d. kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorių su skundu, prašydamas: 1) užtikrinti galimybę suimtam įtariamajam A. C. per įgaliotą atstovą, gynėją advokatą, ar šeimos narį, realizuoti savo kaip medicinos paciento teises, pasirinkti gydymo įstaigą ir gydantį gydytoją, iš anksto suderintu laiku jį konvojuoti pas profesorę O. D., ar kitą jo pasirinktą gydytoją į Kauno miesto universitetinės ligoninės Kardiologinę polikliniką apžiūrai ir sveikatos būklės įvertinimui; 2) informuoti suimto A. C. gynėją advokatą H. J. apie tai, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra sudarytas A. C. gydymo planas? Jei taip? Kokie veiksmai jame yra numatyti ir kokie veiksmai jau atlikti įgyvendinant A. C. gydymo planą?

Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė (medicinos auditorė), atliekanti vyriausiojo gydytojo funkcijas, 2023 m. vasario 7 d. raštu Nr. 1S-922 ,,Dėl atsakymo į skundą (A. C.)” (toliau – ir Atsakymas) pareiškėjo atstovą advokatą H. J. informavo, kad A. C. asmens sveikatos priežiūros paslaugos užtikrinamos reikiama apimtimi, o esant sveikatos pablogėjimui, Vilniaus kalėjime nustatyta tvarka jis bet kuriuo metu gali kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, kurie suteiks sveikatos priežiūros paslaugas savo kompetencijos ribose, nesant galimybės šių paslaugų suteikti reikiama apimtimi, bus organizuotas jų suteikimas kitose asmens sveikatos priežiūros įtaigose.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė (medicinos auditorė), atliekanti vyriausiojo gydytojo funkcijas, Atsakyme taip pat nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje, veiklos adresu Vilniaus kalėjimas, dirba kvalifikuotas medicinos personalas, paslaugų kokybei ir prieinamumui keliami tokie patys reikalavimai, visi sveikatos priežiūros specialistai turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Odontologų rūmų išduotas ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintas medicinos praktikos licencijas, kurios suteikia teisę jiems verstis medicinos arba slaugos praktika, todėl abejoti jų kompetencija nėra pagrindo. Kiekvienas gydytojas ir slaugos specialistas praktiniame darbe vadovaujasi atitinkamomis medicinos normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, todėl visus sprendimus dėl paciento sveikatos būklės ir poreikio gydytojų specialistų konsultacijoms/ ištyrimui priima tik gydantis gydytojas, atsižvelgęs ir įvertinęs pagrįstas medicinines indikacijas, bet ne pagal paciento pageidavimus. Tik gydantis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, sprendžia, kokius tyrimus ir gydymą reikia skirti pacientui.

Pareiškėjas, atstovaujamas advokato H. J., 2023 m. vasario 12 d. pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui. Pareiškėjas skunde prašė: 1) panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. gruodžio 28 d. raštą; 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės (medicinos auditorės), atliekančios vyriausiojo gydytojo funkcijas, 2023 m. vasario 7 d. raštą Nr. 1S-922 ,,Dėl atsakymo į skundą (A. C.)”; 2) užtikrinti galimybę suimtam įtariamajam A. C. per įgaliotą atstovą, gynėją advokatą, ar šeimos narį, iš anksto suderintu laiku jį konvojuoti pas profesorę O. D., ar kitą jo pasirinktą gydytoją į Kauno miesto universitetinės ligoninės Kardiologinę polikliniką apžiūrai ir sveikatos būklės įvertinimui, taip pat pas akcinės bendrovė (toliau – AB) „Ortopedijos technika“ chirurgą – ortopedą ar kitą gydantį ar kitą jo pasirinktą gydytoją; 3) informuoti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra sudarytas A. C. gydymo planas? Jei taip, kada ir kokie konkretūs veiksmai jame yra numatyti ir kada ir kokie konkretūs veiksmai jau atlikti įgyvendinant A. C. gydymo planą?

Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė (medicinos auditorė), atliekanti vyriausiojo gydytojo funkcijas, atsakydama į pareiškėjo, atstovaujamo advokato H. J., 2023 m. vasario 12 d. skundą, adresuotą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, 2023 m. kovo 31 d. rašte nurodė, kad Atsakymas į 2023 m. sausio 23 d. skundą yra išsamus, argumentuotas, parengtas vadovaujantis teisės aktais – Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1914/1R-427 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė pareiškėjo atstovą informavo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos sveikatos priežiūros specialistai vadovaujasi teisės aktais ir neturi galimybės organizuoti suimtojo/nuteistojo konvojavimą į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas pagal asmens savarankišką registraciją.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatos.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, ir dėl to byloje ginčo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo taikomas suėmimas, nėra. Kardomosios priemonės – suėmimo – vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat suimtųjų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigoje, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas).

Viešojo administravimo įstatymas numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis); skundu vadinamas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).

Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skyriuje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka, prašymai – Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės (VAĮ 11 straipsnis). VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektas, nagrinėdamas skundus apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą privalo atlikti veiksmus, t. y. administracinę procedūrą ir dėl to priimti administracinės procedūros sprendimą, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) minėto įstatymo straipsnio nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014, kt.).

Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.).

Pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus vilkinimą grindžia BVK 183 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos BVK nenumato. Kaip jau buvo nurodyta, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui (BVK 100 straipsnio 1 dalis). BVK 100 straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 100 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius, atsakydamas į pareiškėjo atstovo 2022 m. gruodžio 9 d. prašymą „Dėl A. C. etapavimo pas pasirinktą kardiologą“ (prašymas registruotas 2022 m. gruodžio 9 d. Nr. G-5530), 2022 m. gruodžio 28 d. rašte S-4793 ,,Dėl atsakymo į prašymą” nurodė, kad Laivės atėmimo vietų ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems asmenims teikiamos vadovaujantis tais pačiais teisės aktais, kaip ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (laisvėje), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka, paslaugų kokybei ir prieinamumui keliami tokie patys reikalavimai.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą, be kita ko, 2022 m. gruodžio 28 d. rašte S-4793 ,,Dėl atsakymo į prašymą” nurodė, kad Laivės atėmimo vietų ligoninėje dirba kvalifikuotas medicinos personalas, visi sveikatos priežiūros specialistai turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar Odontologų rūmų išduotas ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintas medicinos praktikos licencijas, kurios suteikia teisę jiems verstis medicinos arba slaugos praktika, todėl abejoti jų kompetencija nėra pagrindo. Kiekvienas sveikatos priežiūros specialistas praktiniame darbe vadovaujasi atitinkamomis medicinos normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, todėl visus sprendimus dėl paciento sveikatos būklės ir gydymo priima tik gydantis gydytojas, atsižvelgdamas ir įvertinęs pagrįstas medicinines indikacijas, bet ne pagal paciento pageidavimus. Tik gydantis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, sprendžia kokius tyrimus ir gydymą reikia skirti pacientui.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius 2022 m. gruodžio 28 d. rašte S-4793 ,,Dėl atsakymo į prašymą” nurodė, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

Pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus sprendimo, įforminto 2022 m. gruodžio 28 d. rašte S-4793 ,,Dėl atsakymo į prašymą”, nei VAĮ 14 straipsnyje, nei BVK 100 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė, o dar kartą 2023 m. sausio 23 d. kreipėsi su skundu į Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorių, prašydamas: 1) užtikrinti galimybę suimtam įtariamajam A. C. per įgaliotą atstovą, gynėją advokatą, ar šeimos narį, realizuoti savo kaip medicinos paciento teises, pasirinkti gydymo įstaigą ir gydantį gydytoją, iš anksto suderintu laiku jį konvojuoti pas profesorę O. D., ar kitą jo pasirinktą gydytoją į Kauno miesto universitetinės ligoninės Kardiologinę polikliniką apžiūrai ir sveikatos būklės įvertinimui; 2) informuoti suimto A. C. gynėją advokatą H. J. apie tai, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra sudarytas A. C. gydymo planas? Jei taip? Kokie veiksmai jame yra numatyti ir kokie veiksmai jau atlikti įgyvendinant A. C. gydymo planą?, į kurį Atsakymą pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė (medicinos auditorė), atliekanti vyriausiojo gydytojo funkcijas.

Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1914/1R-427 ,,Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtino Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kurio 2 punkte nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams teikiamos suėmimo vykdymo ir arešto bei laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose (toliau – laisvės atėmimo vietos), specializuotame Lietuvos kalėjimų tarnybos asmens sveikatos priežiūros padalinyje ir Aprašo nustatyta tvarka kitose teisę teikti reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turinčiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos).

Pagal Aprašo 3 punktą, Lietuvos kalėjimų tarnyba, kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teikdami pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir siekdami užtikrinti jiems reikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų apsaugą, privalo vadovautis Aprašu.

Aprašo 10 punkte nustatyta, kad, jeigu pacientams reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietoje, teisės aktų, reguliuojančių siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimą, įforminimą ir atsakymų pateikimą, nustatyta tvarka šiems asmenims išduodami gydytojų siuntimai ambulatorinėms ar stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms specializuotame Lietuvos kalėjimų tarnybos asmens sveikatos priežiūros padalinyje gauti, o jei šis padalinys dėl Aprašo 8 punkte nurodytų priežasčių paslaugų suteikti negali ar Aprašo 9 punkte nurodytu atveju tokių paslaugų neteikia, – šioms paslaugoms kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose gauti.

Pacientų konvojavimą į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, išskyrus atvejus, kai šiems asmenims teikiama būtinoji medicinos pagalba, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojai. Pacientų pristatymą į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti vykdo greitosios medicinos pagalbos tarnybos, o jų apsaugą užtikrina Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojai (Aprašo 11 punktas).

Pacientų siuntimo, konvojavimo dėl konsultacijų į specializuotą Lietuvos kalėjimų tarnybos asmens sveikatos priežiūros padalinį arba kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir stacionarizavimo tvarką nustato Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius (Aprašo 12 punktas).

Pagal Aprašo 13 punktą, pacientų registraciją gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos kalėjimų tarnybos vyriausiojo gydytojo paskirti asmens sveikatos priežiūros specialistai.

Taigi iš Apraše įtvirtintų nuostatų darytina išvada, jog tam, kad suimtasis būtų konvojuotas į sveikatos priežiūros įstaigas, jis turi turėti išduotą gydytojo siuntimą. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas suimtiesiems ir nuteistiesiems nėra viešasis administravimas VAĮ 2 straipnio 1 dalies prasme ir gydytojų atsisakymas išduoti suimtajam ar nuteistajam siuntimą į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą negali būti skundžiamas nei VAĮ, nei BVK nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš pareiškėjo atstovo skundo, adresuoto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, pareiškėjo atstovas 2023 m. vasario 12 d. skundą pateikė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2022 m. gruodžio 28 d. rašto ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės (medicinos auditorės), atliekančios vyriausiojo gydytojo funkcijas, 2023 m. vasario 7 d. rašto Nr. 1S-922 ,,Dėl atsakymo į skundą (A. C.)”. Pareiškėjo atstovas skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui pateikė vadovaudamasis BVK 183 straipnyje nustatyta tvarka.

Kaip jau buvo nurodyta, BVK 100 sraipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 100 straipsnio 2 dalis). Taigi, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius nagrinėti pareiškėjo atstovo advokato H. J. 2023 m. vasario 12 d. pateiktą skundą BVK nustatyta tvarka pareigos neturėjo. Tokios pareigos BVK nuostatos nenumato.

Į pareiškėjo atstovo advokato H. J. 2023 m. vasario 12 d. skundą, adresuotą Lietuvos kelėjimų tarnybos direktoriui, atsakymą pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė (medicinos auditorė), atliekanti vyriausiojo gydytojo funkcijas. Taigi, pareiškėjo atstovo advokato H. J. 2023 m. vasario 12 d. skundas Lietuvos kalėjimų tarnyboje buvo išnagrinėtas. Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės (medicinos auditorės), atliekančios vyriausiojo gydytojo funkcijas, 2023 m. kovo 31 d. atsakymas šioje byloje nėra ginčijamas, todėl teismas dėl jo nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundą remiantis jame nurodytais ar kitais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis). Pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Teismui atsisakius tenkinti pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Republikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. C. skundą atmesti.

Pareiškėjo A. C. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.