Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. J. teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Progimnazijoje jo klasės buvo septintokai ir viena aštunta. Su moksleiviais dirbo dviejose patalpose. Vienoje patalpoje buvo lentos, kurias reikėjo supjauti. Dirbant su pjūkleliu jis turi vaikams padėti, kad nesusižeistų, todėl prie visų vaikų turi prisiliesti ranka. Darė inkilus ir reikėjo inkilams sugręžti skyles. Tai padaryti pasisiūlė viena mergina. Skyles reikėjo gręžti kitoje patalpoje, kur yra staklės ir jai atliekant gręžimo veiksmą, jis taip pat turėjo prie jos prisiliesti, kad parodytų, kaip daryti. Parodė, išgręžė kartu dvi skyles ir išėjo į kitą patalpą, o ji liko toliau gręžti. Kitas atvejis, kai reikėjo pašlifuoti išgręžtas skyles. Tai darė dvi mergaitės. Viena mergaitė taip pat pasiprašė, bet jos buvo gražiai nulakuoti nagai ir jai pasakė, kad šlifuojant nusitrins nagų lakas. Ji atsakė, kad nesvarbu ir dirbo. Apklausiama tyrime ji pasakė, kad jis pasakė „gerai droži, ateik vakare“. Jis to nesakė, tai gali paliudyti visi vaikai, nes tai vyko klasėje. Į jo pamokas visi turi ateiti bet kaip apsirengę, nes dulkės, gali išsitepti, o po to reikia būti kitose patalpose. Viena mergaitė į pamoką atėjo pasipuošusi, su veliūriniu sijonėliu. Pasakė jai, kad tai netinkama apranga, todėl reikėtų jį nusimauti. Ji atsakė, kad šiandien „džentelmenų diena“. Po to į klasę susirinko visi vaikai, kurie taip pat buvo pasipuošę. Viena mokinė atsisėdo ant stalo, susikėlė kojas ir ten nieko specialiai žiūrėti nereikėjo, viskas matėsi, pėdkelnės buvo suplyšę. Su vienu iš mokinių išėjo dirbti į kitą patalpą, o kai grįžo į klasę dvi merginos buvo apsižergusios pagalius ir šoko striptizą. Jis joms pasakė, kad striptizą gali šokti po pamokų, pasakė, kur gali gauti raktą. Dėl M. Ji paprašė, kad galėtų pasilikti kolegės grupėje, kuri daugiau dirbo su vaikais maisto gamyboje. Jis ją nuvedė į tą grupę, kad susitarti dėl jos pervedimo, bet iškilo problema, nes grupės jau buvo sudarytos. Klausimą išsprendė taip, kad ji prieš pamoką turi ateiti į jo klasę pasisakyti, kad dalyvauja pamokoje arba, jei vėluotų, pamojuotų ar pasirodytų, kad ji yra pamokoje, nes jam reikėjo atžymėti klasės žurnale. Ji teigė, kad iš jo dėstomo dalyko neturi pažymių. M. norėjo išmokti lituoti ir tai buvo jos paskutinė pamoka jo grupėje. Jis jai rodė kaip tai daryti. Sakoma, kad daugiau nei 10 kartų mergaitę lietė. Viena pamoka per savaitę, karantinas, moksleivių atostogos, „džentelmenų diena“ ir per 3 mėnesius nebuvo 10 pamokų, kad galėtų tiek kartų liesti. Mergaičių pavardėmis nepažįsta. Pamatęs jų veidus galėtų pasakyti, kokius darbus jos darė pamokų metų. Pažino tik M., kurią palydėjo pas kolegę. Gal ir galėjo įtarti mergaitė, kad apkabina, nes mokant dirbti, reikia apkabinti. Nei šlaunį glostė, nei suknelę kėlė. Lentas pjovė visi mokiniai, jiems padėjo ir padėdamas galėjo apkabinti, paliesti. Inkilui skyles gręžė mergaitė, kuri buvo apkūnesnė, ilgesniais plaukais, jų pavardžių nežino. Pavardė reikalinga tik pamokos pradžioje, kad patikrinti, ko nėra klasėje. Viena mergaitė buvo atėjusi su veliūriniu sijonėliu ir ji apklausoje sakė, kad kvietė ateiti po pamokų, pašokti striptizą. Galėjo tai būti J. S.. Jis jai sakė, kad pasidėtų sijonėlį, nes netinkama apranga pamokai. Ji pjovė lentas, surinkinėjo inkilėlį su drauge, jos abi ir šoko striptizą, tik J. S. draugė jokių pretenzijų neturi. Po švenčių susirinko vaikai į pamoką, klausė kaip praleido šventes. Klasėje visiems pasakė, kad reikia saugoti mergaites, tačiau nei su vienu vaiku nekalbėjo asmeniškai jokiomis neleistinomis temomis. Kai buvo renkami inkilai, padėdamas, lietė mergaitės alkūnę, ranką, J. S. nelietė šlaunies, seksualių pokalbių su ja nebuvo. M. Š. buvo kitoje grupėje, ji buvo tik pirmoje pamokoje. Jei ji dalyvavo pjaunat lentas, galėjo liesti ranką, bet ne krūtinę, šlaunį. Visos mergaitės yra iš antro pogrupio ir visos buvo iš vienos grupės, mokėsi nuo 2021 m. vasario mėnesio, o ne nuo rugsėjo mėnesio, nes rugsėjo mėnesį buvo nuotolinis mokymas, karantinas iki pat Naujų metų. D. D. nebandė atsegti liemenėlę, nugaros jai neglostė, bet prisiliesti prie jos galėjo, nes ir ji pjovė lentas, ją apkabino kaip ir visus. Su ja seksualinio pobūdžio temomis nekalbėjo. E. G. neglostė per liemenį, pilvą, neatliko jokių neleistinų veiksmų. Jo kaip pedagogo patirtis yra 41 metai, išsilavinimas aukštasis filologinis. Klasėje būna 12 mokinių, ne visada susirenka visi. Vienoje klasėje daugiau berniukų, kitoje mergaičių. Jų pavardžių niekada nežinojo. Yra dvi mokymo patalpos, vienoje yra staklės ir medžiagos, kita - darbo patalpa. Yra durys į dar vieną patalpą, kurioje dirba mokyklos meistras. Ar ši patalpa rakinama, nežino. Nuo visų patalpų raktai yra pas mokyklos budintį. Turi tik vieną raktą nuo įėjimo į pagrindinę patalpą. Vulgarių kalbų su vaikais nebuvo. Buvo pokalbiai, kad saugotų vienas kitą, saugotų mergaičių skaistybę, sakė, kad vaikai neskubėtų, kad spės. Jis mėgsta pasakoti legendas, sakydavo, kad jei neišmoks čia, ateis į pagalbą kaimynas, o kaip su kaimynu atsiskaitys, tai jų reikalas. Sakė, kad mergaitė turi mokėti visus darbus, nes vyras gali nemokėti. Viena mergaitė buvo pristatyta kaip „visapusiškai patyrusi“, matė kaip ji mieste bučiuojasi, ji taip pat šoko striptizą ir apie ją sakė, kad ji viską moka. Jos pavardės nežino. Viena iš mergaičių dažnai išeidavo į tualetą, išeidavo pas socialinį darbuotoją. Kalbų apie aprangą, apie krūtinę niekada nebuvo. Matė nagus, veliūrinį sijonėlį, nes tai netinkama darbui. Ieškinių nepripažįsta. Konfliktų tarp jo ir kažkurios iš mergaičių, nebuvo. Mergaitės sako tik pusę tiesos. Pagrindas jį apkalbėti, gal tai, kad nenorėjo pirmos pamokos. Pamoka buvo pirma ir kartą J. S. ir jos draugė S. prašėsi išleidžiamos, bet jis neišleido. Kodėl jį apkalba M. Š., nežino. Sakė, kad mergaitės kalba pusę tiesos todėl, kad dėl striptizo šokimo pasakė, kad čia ne vieta ir ne laikas, po pamokų galės šokti ant stalų, sakė, kad susiderintų su auklėtoja, paimtų raktus. M. Š. jis rašė pažymius. Su D. D. taip pat neturėjo jokių konfliktinių situacijų. Yra buvę, kad ji stovėjo prie lentos, bandė nubrėžti liniją, ji brėžiama laikant prispaustą prie lentos liniuotę, paėmęs ją už rankos, padėjo jai brėžti liniją. Nugarą jai galėjo glostyti jo atsegtas švarkas. M. Š. teigė, kad jis ją kvietė į tamsų kambariuką. Klausė, kur tas kambariukas yra. Tamsus kambarys tai patalpa, kur yra staklės. Žiemą jis visada buvo uždaras ir negali toje patalpoje palikti vaikų be priežiūros. Būna, kad vaikai ateina ir paprašo įrašyti dešimtuką. Jei jie to verti, parašo. Buvo toks ir M. Š. prašymas. Klausė, kur tą dešimtuką parašyti, nes kompiuteris išjungtas. Staklių patalpoje M. Š. dirbti paliko vieną su kitu klasės berniuku, nes jau buvo balandžio mėnuo, šviesos nebereikėjo ir durys galėjo būti atviros. Nuvedė ir griežtai pasakė kaip dirbti, kad būti atsargiai, o pats išėjo į kitą patalpą. Mergaitės kalbėjo apie tamsų kambariuką, o jis apie dirbtuves, kurios susideda iš trijų patalpų. J. M. neateidavo, žurnale buvo pažymima „n“ raidė, o jei nėra raidės, reiškia ji klasėje buvo. Pažymiai dienyne buvo ir jai, ir kitiems vaikams. Kita mokytoja pažymių jai negalėjo rašyti, nes oficialiai ji buvo jo grupėje.

Nors kaltinamasis E. J. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodoma šiais bylos duomenimis:

Nukentėjusiosios J. S. įstatyminė atstovė K. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra J. S. mama. Dukra parėjusi iš mokyklos pradėjo nedrąsiai sakyti, kad mokytojas priekabiauja, liečia ne tik ją, bet ir kitas mergaites. Ji sakė, kad išeidavo iš pamokos į tualetą, nes jai šio mokytojo pamokoje būdavo šlykštu. Įvardijo mokytoją J. Pokalbis su dukra vyko 2022 metų balandžio mėnesį, po savaitės į namus atvyko iš vaiko teisių specialistas. Dukra sakė, kad ji lyg ir šlifavo medį, kai prie jos priėjo mokytojas ir pasakė „tavo gražios rankos, gerai drūžini, galime eiti į kitą kambarėlį“. Kai buvo „džentelmenų diena“ mokytojas kėlė jos suknelę. Negražiai kalbėjo, sakė, kad „jau pats laikas jūsų metų prarasti nekaltybę“, šnekėjo ir kažką apie tai, kad ateis kaimynas, su žmona pergulės. Dukra daugiau visko pasakojo vaikų teisių specialistei. Ji sakė, kad jai sapnuojasi košmarai, kad mokytojas ją prievartauja, jai kyla panikos priepuoliai. Dukra niekada nebuvo tiek uždara kaip pasidarė po visų įvykių, ypač po Naujų metų. Klausė, kas jai darosi ir tik balandžio mėnesį išdrįso papasakoti. Visus atstumdavo, neleisdavo prisiliesti, buvo pikta, tik dabar, po lankymosi pas psichologą, pradėjo keistis. Dienyne nebūdavo „n“ raidžių, nors ji nelankė technologijos pamokų. Lytinio gyvenimo ji negyvena. Apie viską, kas vyko, ji nenorėjo kalbėti, sakydavo, kad nenori, kad jai šlykštu, nenori matyti ir kalbėti apie mokytoją. Dukra traumuota psichologiškai. Po įvykio lankėsi pas psichologus, psichiatrus, neurologus, reikalinga tikrintis ir dėl striumos, nes tokią jos būseną gali iššaukti stresas, hormonai. Šiuo metu jos būsena eina geryn, nes padeda psichologė. Ją lietė, lietė jai šlaunį, sėdmenis, kėlė suknelę. Vaikų teisėms ji dar sakė, kad mokytojas kviečiasi į tamsų kambarėlį, o ko ten kviečia, neįvardino. Mergaitė sakė, kad mokytojas tai darė prieš visą klasę, viešai. Civilinį ieškinį palaiko. Šiuo metu pas psichologą dukra nesilanko, baigiantis vasarai, vėl lankysis. Jos stebėjimas pas psichologą nėra baigtas ir būtinai reikės tęsti. Dukra nėra linkusi meluoti, apkalbėti. Niekada anksčiau jokių konfliktų tarp jos su mokytojais nėra buvę. Dukra bendrauja gal daugiau su M. Š., bet ne kasdien. Mergaitės klasiokės, bendrauja mokykloje. Dukra gal nuo sausio pabaigos pradėjo elgtis kitaip, negali tiksliai pasakyti, nuo kada jos elgesys pasikeitė.

Nukentėjusiosios M. Š. įstatyminė atstovė D. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad pirmas signalas buvo tai, jog prieš pažymių vedimą dukra paklausė, kaip ji reaguotų, jei jai iš darbų pamokos išeitų dvejetas, nes neturi nei vieno pažymio. Pasakė, kad pamoką lankė pas kitą mokytoją. Ėjo pas kitą mokytoją, nes jai ten labiau patinka. Vėliau pradėjo pasakoti, kad darbų mokytojas jai čiupinėjo krūtinę, sėdmenis, kėlė sijoną. Ji prašė mokytojo duoti jai darbą, už kurį galėtų gauti dešimtuką, į ką mokytojas paklausė „ kur parašyti ? Ar ant krūtinės, ar dar kur kitur?“. Šnekėjo su dukra, sakė, kad pabandytų nufilmuoti nederamą elgesį pamokų metu, bet mergaitės nespėjo to padaryti, nes prasidėjo apklausos. Mokytojas M. kėlė sijoną, čiupinėjo sėdmenis kelis kartus, krūtinę, buvo apkabinęs. Smulkmenų ji nepasakojo, nes jai buvo gėda, prasidėdavo panikos priepuoliai, pradėdavo dusti. Kai ją apklausinėjo teisėjas, ji išėjusi iš kabineto pamatė mokytoją ir vien nuo to jai pasidarė blogai, kilo panika. Apie tai kas vyksta mokykloje, ji papasakojo prieš išvedant trimestro pažymius. Anksčiau M. būdavo linksma, mėgo su draugais pasivaikščioti, vakarais išeidavo vaikščioti su šunimi. Dabar nebenori, bijo. Pradėjo kitaip rengtis, rūbai uždaresni. Moksleivių uniforma yra, bet būdavo, kad užsidėdavo rūbą, kur gal ir krūtinės iškirptė truputį didesnė. Ji pati mano, kad jos dėvimi sijonai per trumpi, nes ji stambių kaulų. Kiek žino, draugo ji neturi. Kas mėnesį lankosi pas psichiatrą, paskutiniai susitikimai buvo nuotoliu, vartoja vaistus, vaistai padeda. M. bijo tamsos. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), bet bijo vakarais viena eiti namo, bijo, kad jos kas nors nepaliestų. Kai su M. pakalbėjo, ji sakė, kad ja niekas netikės, nes ne kiekvienas galėtų papasakoti, kad ją liečia suaugęs vyras. Psichologinės pagalbos nei iš mokyklos, nei iš vaikų teisių negavo, į medikus kreipėsi patys. Gydytoja sakė, kad vaistų vartojimas bus nutraukiamas iš lėto, vaistai skirti gerinti psichologinei būsenai. Buvo atvejis, kai istorijos mokytoja, prieš pamoką, žiūrėdama į mergaičių pusę, pasakė „nu tai ką čia prisidirbot?“. Tada dukra pradėjo klykti, cypti ir šaukė mokytojai „ar jai patiktų“. Ir iš vaikų pusės yra juokeliai, kad „žiūrėk, J. eina“, nors iš tikrųjų jo nėra. Ji jau priprato, nebekreipia į tokius juokelius dėmesio. M. sakė, kad mokytojas viską darė pamokų metu, bet stengdavosi tuos veiksmus atlikti tada, kai kiti vaikai būdavo kažkuo užsiėmę. Viskas prasidėjo po žiemos atostogų, grįžus į mokyklą. Jai nepatiko toje grupėje, todėl ji pati ėjo, o ne mokytojas ją vedė pas kitą mokytoją. Iš pradžių buvo kalbos apie nekaltybę ir panašiai, jai jos nepatiko. Pradžioje ji dėmesio nekreipė į jo prisilietimus. Ar veiksmai, kuriais mokytojas kaltinamas prieš M. vyko vienoje pamokoje ar keliose, negali pasakyti. Civilinį ieškinį palaiko. Neturtinė žala reiškiama 4000 Eur. Visos įvykių pasekmės šiai dienai yra išlikę, nors kiek mažesnės. Bet psichologė sako, kad nuo to nėra iki galo pasveikstama, nes ateity kažkoks įvykis gali vėl iššaukti stresą. Kai buvo pirmi apkabinimai, M. manė, kad tai tik prisilietimai, o kiti jo veiksmai turbūt buvo patikrinimas, kaip ji į jo veiksmus reaguos. Ar kas matė mokytojo veiksmus, nežino, dukra nesakė. Kai M. pasakė, kad nėra pažymių, ji jungėsi prie elektroninio dienyno ir matė, kad tikrai pažymių nėra. Kad pamokose reikia turėti kitą aprangą, dukra nesakė.

Nukentėjusiosios D. D. įstatyminis atstovas D. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie įvykį sužinojo iš VTAS specialistų. Su dukra kartu negyvena, matosi savaitgaliais. Klausė, kas vyko, ar ji ko neprisigalvojo. Atsakė, kad tikrai ne, kad kitas mergaites jis lietė daugiau, jai braukė per nugarą, sakė „kad gerai droži“, bet ji išsireiškimą suprato kitaip, nes jis parodė judesį. Daug ji nešnekėjo, nes nenorėjo apie tai šnekėti. Dukra praėjusią vasarą buvo labai nervinga, šiuo metu gal mažiau. Mokytoja sakė, kad yra agresyvi. Vedė ją pas psichologą ir tokio elgesio priežastis buvo įvardintas šis įvykis. Pasidarė labai drovi, net prie jūros nenori nusirengti, ko iki tol nebūdavo. Mano, kad jos elgesys pasikeitė. Sakė, kad pasijuto šlykščiai. Palaiko civilinį ieškinį, pareikštą dėl neturtinės žalos, ieškinys dėl dukros psichologinės būsenos. Užsiėmimai pas psichologą vis dar vyksta, ji pati nori šių užsiėmimų. Dukra tiesiog nenori vyriškų prisilietimų, kalbėjo, kad nesituoks, vaikų nenori turėti, net nenori, kad jis ją paimtų už rankos. Ji pasakojo, kad mokytojas kalbėjo per pamokas nešvankias kalbas, bet nepamena apie ką. Kažkokiai mergaitei mokytojas yra sakęs, kad „gali užsukti pas mane po pamokų“, apie kvietimą į tamsų kambarėlį, neminėjo. Dukra vengia kalbėti šia tema.

Nukentėjusiosios E. G. įstatyminis atstovas R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra E. G. tėtis. Apie įvykį sužinojo, kai dukra buvo apklausta policijoje. Jie kartu negyvena, dukra gyvena su mama ir jis daugiau sužinojo iš mamos. Mama pasakojo, kad mokytojas dukrą lietė. Pasakojo apie tai, kad per pamokas išsakydavo intymius juokelius. Jo mama su E. labai artimos. Jam sakė tik tiek, kad mokytojas ją lietė. Po šių įvykių E. labai trūko šypsenos, pasidarė prislėgta, bet šiuo metu jau viskas gerai. Pas psichologus vesti jos nereikėjo. Pokalbio su dukra neinicijavo, nes tai nemaloni tema. Ji turėjo didesnį palaikimą iš šeimos rato. Jai labai pagelbėjo jo mama. Su dukra kalbėjo po to, kai ji jau buvo apklausta policijoje, o iki tol ji net nebuvo užsiminusi, kad kažkas negero vyksta mokykloje. Civilinio ieškinio nereiškia, nes gerai susitvarkė ir problemų nėra.

Liudytoja G. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad į jos kabinetą atėjo keturios mergaitės, pasakė, kad nori pakalbėti ir papasakojo istoriją, kad darbų mokytojas galimai netinkamai elgiasi per pamokas. Išklausė, po to viską užrašė, paprašė kiekvienos mergaitės atskirai dar kartą pakartoti, kas prieš kiekvieną iš jų buvo panaudota galimai neleistinai. Po to kreipėsi į direktorių, pranešė apie susidariusią situaciją, būtinumą mergaitėms užtikrinti saugias sąlygas. Mergaitės sakė, kad mokytojas prie jų priekabiavo. Jos tai įvardino įvairiai: mokytojas vartoja daugiau suaugusių rate vartojamus žodžius, tokius kaip „nekaltybė“ ir kitus, visus žodžius užrašė, dabar nebegali tiksliai atkartoti. Mokykloje dirba 20 metų, mergaites pažinojo. Tai ką jos papasakojo, nėra įprasta. Tai, kad atėjo keturios mergaitės ir pasakojo viena kitą papildydamos, jai pasidarė neramu dėl to, kas vyksta toje pamokoje. Kad mergaitės mokykloje turėtų kažkokį netinkamą elgesį, su tuo nesusidūrė. Mokytoją E. J. pažinojo labai mažai, nes jis tik nuo rugsėjo buvo pradėjęs dirbti. Iki tol, kol mergaitės kreipėsi, jokių kitų kreipimųsi iš kitų vaikų nebuvo girdėjusi, kad kažkaip netinkamai elgiamasi per darbų pamoką. Kreipėsi į direktorių, kaip elgtis toliau, kad situacijos neperkelti į kitas klases ir situacijos neaštrinti, todėl nusprendė kreiptis į teisėsaugą. Mergaitės atėjo pasimetusios, kalbėjo viena kita papildydamos. Klausė, kodėl apie tai nekalbėjo anksčiau. Kažkuri pasakė, kad iš vakaro apie tai pasakė mamai, kuri ir liepė eiti pas socialinę pedagogę ir viską pasakyti. Jos sakė, kad anksčiau to pasakyti garsiai negalėjo, nedrįso. Kad ši situacija nebūtų aptarinėjama mokykloje, buvo atsisakyta apklausti vaikus. Kalba, kuria šnekėjo mokytojas, mergaitės ją sakydamos jautėsi nepatogiai, nes žodžiai neskirti tokio amžiaus vaikams. Po bendros apklausos, jos papasakojo kiekviena apie save, ką kiekviena patyrė. Po to mergaitės buvo perduotos mokyklos psichologui. Mokykloje yra psichologas ir jam buvo perduota visa situacija su pavardėmis bei nurodyta, kad visoms reikalinga psichologo pagalba.

Liudytoja L. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichologe. 2022 m. gegužės 2 d. socialinė pedagogė informavo, kad mergaitėms reikėtų psichologo pagalbos, nes iškilo problemų technologijų pamokose. Kitą dieną pasikalbėjo su kiekviena mergaite atskirai. E. G. ir J. S., po pokalbio, psichologo pagalbos atsisakė, o D. D. ir M. Š. lankėsi. Kalbėjosi apie jų psichologinę savijautą, apie įvykį ir faktą neklausinėjo, nes šią informaciją jau buvo surinkusi socialinė pedagogė. Po pokalbio su mergaitėmis, apie J. ir E. gali pasakyti, kad jos daugiau buvo situacijos stebėtojos, mažiau į šią situaciją įtrauktos nei D. ir M. Mergaitės buvo susirūpinusios kaip reikės išeiti į gimnaziją, kaip reikės toliau lankyti technologijų pamokas, kaip į visa tai reaguos draugai, mokytojai. Apie mokytojo žodžius, užuominas daugiau šnekėjo D., sakė, kad mokytojas ją lietė. Tą lietimo veiksmą ji interpretavo, kad lietimas jai atrodė kažkoks ne toks, jai atrodė veiksmas kažkoks ypatingesnis. M. taip pat lietė, o E. kalbėjo apie tai ir ką girdėjo, ir ką matė. Mergaitės lankėsi pas ją gal iki 2022 m. gegužės 25 d., iki atostogų pradžios. Kiek leidžia metodika, negali tvirtinti, kad mergaitės būtų ypatingai traumuotos. Jos buvo susirūpinusios savo saugumu ir reputacija, ir kaip reikės elgtis. Su kitais klasės vaikais apie šiuos įvykius nekalbėjo. Mergaičių pasakojimai buvo nuoseklūs. Nuosekliai pasakojo apie įvykių eigą, t.y. apie mokytojo komentarus, terminų, ką jos sakė, neužsirašinėjo. Mergaitės sakė, kad buvo visokių žodžių. Per 15 darbo metų, progimnazijos kontekste, tai pirmas toks atvejis. Iš visų keturių mergaičių, D. ir M. buvo labiausiai paveiktos mokytojo elgesio. Tokį įspūdį susidarė dėl to, kad daugiau su jomis bendravo, jas stebėjo. Susitikimai vykdavo 4 kartus per savaitę. Jų būsena per mėnesį kardinaliai nesikeitė, gal kiek pagerėjo tada, kai mokytojas išėjo iš darbo ir jos galėjo jaustis ramiau.

Liudytojas V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius. E. J. priėmė į darbą 2021 m. rugsėjo mėnesį, technologijos mokytoju vieneriems metams. Jis dirbo 8 mėnesius, darbą atliko gerai, sąžiningai ir jokių pranešimų ar ženklų apie jo vykdomą nusikalstamą veiką, nebuvo. Gavo socialinės pedagogės G. A. raštą, kad mokytojas pamokų metu vykdo galimai nusikalstamą veiką, rašte buvo nurodytos keturios mergaitės ir prašė imtis priemonių, mokytoją nušalinti nuo darbo. Buvo kreiptasi į policiją, informuota vaiko teisių apsaugos institucija. Kreipėsi į mokytoją E. J., paprašė pasiaiškinti raštu dėl esamos situacijos ir buvo nušalintas nuo darbo. E. J. gavęs pranešimą dėl jo nušalinimo, tą pačią dieną parašė prašymą atleisti jį iš darbo. Mokytojas E. J. buvo kaip gelbėjimosi ratas, nes trūko technologijų mokytojų. Rašydamas prašymą atleisti jį savo noru, komentavo, kad tokį prašymą pateikia, gavęs nušalinimo pranešimą. Asmeniškai kalbėjo su mokytoju, jis teigė, kad kažkas ne taip suprasta, pagalvota. Aiškino, kad rodė mokiniams kaip reikia atlikti kai kuriuos technologijos darbus, rodė kaip mokydamas gali apkabinti mergaitę. E. J. nepasakojo kokios kalbos vyko tarp jo kaip mokytojo ir moksleivių. Į technologijos mokytojų darbą neįeina pokalbiai su moksleiviai apie nekaltybės praradimą, netiki, kad šis žmogus galėtų taip elgtis. Asmeniškai jį pažinojo, nes prieš 20 metų abu buvo rajono tarybos nariais, žinojo, kad jis dirba su vyresniais moksleiviais technologijų mokytoju. Asmeniškai su mergaitėmis nekalbėjo. Su jomis kalbėjosi tą darbą dirbanti psichologė, socialinė pedagogė ir iš jų gaudavo informaciją apie situaciją. Mokslo metus pabaigė kita mokytoja, kiek jam žinoma, mergaitės pamokas lankė. Apie lytinį gyvenimą vaikai šviečiami pradinio ugdymo integruotose programose, biologijos ir etikos pamokose. Įvykio vietą tyrėjai apžiūrėjo po metų, bet ji nepasikeitė. Technologijų kabinete yra dvi patalpos: vienoje darbastaliai, kitoje staklės. Yra dar vienas kambariukas, ten yra kabinetas meistrams, bet meistrai į ją patenka per kitą patalpą, raktai nuo šios patalpos yra pas budinčiąją. Asmeniškai su nukentėjusiųjų tėvais nebendravo. Jei moksleiviui nepatinka mokytojas, moksleivis gali pereiti į kitą grupę. Pareiškimas tokiu atveju nerašomas, paprasčiausiai perkelia mokinį ir pakeičia elektroniniame dienyne grupę. Kad M. Š. lankė kitą grupę, jam nebuvo žinoma, nors apie tai turi būti pranešta jam arba socialinei pedagogei dėl grupės keitimo. Šis klausimas su juo nebuvo derintas. Darbų klasės yra dalinamos per pusę, kiek vaikų yra klasėje, jei 30, tai po 15 į atskiras grupes ir pan.

Liudytoja R. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju kartu dirbo (duomenys neskelbtini), kartu dėstė technologijas. Ji dėstė moksleiviams tekstilę ir mitybą su viena klasės grupe. Viena dalis moksleivių lanko mitybos technologijų pamokas, o mokytojas E. dėstė medžio darbus, konstrukcines medžiagas ir elektroniką. Pusė klasės grupė mokosi pas ją, kita pas mokytoją E., po to grupės keisdavosi. J. S., D. D., E. G. ir M. Š. prisimena, buvo tokios mokinės. Į mitybos pamokas ateidavo M., nors ji turėjo lankyti pamokas pas mokytoją E. J.. Kad ateiti į jos pamoką, turėjo būti susitarimas su mokytoju E. J.. Buvo vienas toks atvejis, kada M. Š. pasiprašė į jos pamoką ir dėl to buvo susitarę su mokytoju E. J.. Kodėl ji nori mokytis jos grupėje, o ne pas E. J., mergaitė neįvardino. E. J. kaip mokytoją, kolegą gali apibūdinti tik geriausiais žodžiais. Labai draugiškas, moka nuteikti darbui. Kaip jis elgėsi su vaikais, nematė. Mergaitės, kaip moksleivės, labai įnoringos, labai norėjo reikštis, norėjo būti pastebimos, iškalbingos pristatant darbus. Su E. J. susipažino tik įsidarbinusi į progimnaziją, tai buvo 2021 metais. Iki šiol dirba technologijų mokytoja. Tuo metu dėstė tekstilę ir mitybą, šiuo metu dėsto viską nuo tekstilės iki elektronikos kurso. Dėstant tuos dalykus, kuriuos dėstė E. J., su vaikais kontaktuoja, liečiasi prie jų, nes reikia parodyti kaip reikia daryti darbą, turi paimti vaiko rankas ir rodyti kaip atlikti darbą. Dienyne vaiko grupės pakeitimą pažymi mokytojas. Šiuo metu moko ir lentų pjaustymą, šlifavimą, liečia vaikų rankas, bet sėdmenų, liemens liesti nėra būtina. M. pageidavo ateiti į jos pamoką, nes buvo kepamas pyragas ir ji pati pasiprašė, buvo suderinta su mokytoju E. J.. Prisimena tik tą vieną atvejį. Kai moko vaikus pjauti lentas ir, jei vaikas nedirba ir būtinai reikia, vaiką apkabinti per liemenį, galima. Apkabina per liemenį, atsižvelgiant į situaciją, jei reikia paaiškinti ko vaikas nesupranta. Šiaip viską parodai stovėdamas šalia. Nepamena, kiek kartų M. Š. būdavo jos pamokose. Pamena tik tą vieną kartą. Susitarimo, kad ji nuolat lankys jos pamokas, nepamena. Dirbtuvės susidaro iš klasės ir dirbtuvėlės su staklėmis, įrenginiais, jokių tamsių kambariukų, sandėliukų nėra. Iš koridoriaus patenkama į klasę, iš klasės patenkama į dirbtuves, joje yra langai. Dirbtuvės patalpos šiuo metu rakinamos, anksčiau gal ir nerakino, nes reikia saugoti įrenginius. Yra mokyklos meistro kambarys, bet į jo kambarį yra patekimas iš koridoriaus, iš dirbtuvės jokių durų, kad patekti pas meistrą, nėra. Jo kabinetas rakinamas.

Liudytoja I. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad pamena tik tiek, kiek pasakojo dukra M. T.. Iš (duomenys neskelbtini) paskambino policijos tyrėjas, pranešė, kad vyksta tyrimas. Dukra lanko technologijų pamokas. Klausė, ar su ja mokytojas elgėsi kažkaip kitaip, ji sakė, kad ne. Apie tai, ką mokytojas kalbėjo per pamokas, dukra sakė, bet neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. T. parodė, kad dukra tik buvo užsiminusi, kad mokytojas visą laiką pasakojo nešvankaus turinio anekdotus ir juokelius (2 t., b. 1. 75).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nepilnametė nukentėjusioji J. S. parodė, kad kai tik prasidėjo pamokos pas šį mokytoją, jis pasakojo nemalonius dalykus, susijusius su lytiniais santykiais. Niekas nenorėjo į jo technologijų pamokas eiti, nes pasakojo apie užpakalius. Išeidavo per pamoką į tualetą ir negrįždavo į pamoką. Viskas prasidėjo po Naujų metų. Pasakojo apie nekaltybės praradimą. Paskui pradėjo liesti krūtinę ir užpakalį pamokos metu. Kai reikėjo pavyzdžiui lituoti kažką, paimdavo su ranka už pilvo ir nuleisdavo iki užpakalio, paimdavo už krūtinės. Kai paliesdavo, nieko nesakydavo. Taip yra buvę kažkur 10 kartų. Ji jaudindavosi, būdavo nepatogu, iškart išeidavo. Mokytojas mėgsta pajuokauti, bet juokai keisti, kaip ne su mokiniais. Jis dar yra lietęs per liemenį. Yra sakęs, kad turi tamsų, patogų, rakinamą kambarėlį. Tas kambarėlis yra šalia technologijų kabineto durų, iš kabineto galima įeiti į tą kambarėlį. Ji nusijuokdavo į tą pasakymą. Dar yra buvę, kad mokykloje buvo džentelmenų renginys, per tą renginį jis taip pat yra ją lietęs. Ji buvo su suknele, jis palietė kairę koją (rodo į šlaunį) ir pakėlė į viršų suknelę. Nuo tada nebesivelka suknelės. Tada nebegrįžo į pamokas, nebenorėjo. Vienai draugei A. yra sakęs per pamoką, kad ji švelniai drožia ir sako, kad po pamokų parodys, kaip moteriai reikia švelniai drožti. Ji ėjo lauk, nes nebenorėjo būti su juo pamokose. Kai tik dabar pamato jį, pradeda drebėti, jai nemalonu. Viskas prasidėjo po Naujų metų, nes po Naujų metų perėjo mokytis pas jį. Jis po pirmos pamokos pradėjo kalbėti nesąmones. Jo pavardė J. Darbų pamoka yra kartą per savaitę, trečiadienį. Jo pamokoje paskutinį kartą buvo prieš tris, keturias savaites. Mokytojas apie lytinį gyvenimą pasakodavo, kaip reikia prarasti nekaltybę, apie žmoną ir kaimyną, kad vyras jai kažką padarydavo, kad atsilyginti jis turėdavo su ja permiegoti. Kai jai buvo pasiūlyta eiti į kambarėlį, tai ji sėdėjo ir paprašė, kad pažymį 10 įrašytų ir jis pasakė, kad einam į tamsų kambarėlį ir įrašys. Ji suprato tą pasiūlymą, kad jei su juo eis į kambarėlį, praras nekaltybę (1 t. b. 1. 85-87).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nepilnametė nukentėjusioji M. Š. parodė, kad kalbės apie technologijų mokytoją J. Jis iš pradžių pasakodavo nešvankias istorijas. Jos draugės pasakojo, kad mokytojas pajuokauja, seksualius pajuokavimus draugės priimdavo kaip juoką. Ji eidavo į kitą grupę, nepatikdavo toje grupėje. Buvo nešvankios kalbos, priimdavo kaip juoką, pasakojo, kad merginos nori greičiau nekaltybę prarasti. Jo nesiklausė, neįdomiai pasakojo, pasakydavo nejaukius dalykus. Jis pasakodavo visiems ir jai pasakodavo: menkniekiai, nešvankūs dalykai. Paskui prasidėjo, kad jis pradėjo liesti. To lietimo buvo dvi pamokos. Litavo, jis sakė parašys dešimtuką, sakė apie litavimą, kad ji gerai lituoja. Klasiokai stovėjo iš kairės ar dešinės, šalia stovėjo mokytojas, jis pradėjo jai grabinėti užpakalį. Jis ne tai, kad netyčia palietė, tiesiog lietė, grabinėjo. Paskutines dvi savaites pradėjo grabinėtis. Buvo sakęs, kad papus, subinę turi. Draugės sakė, kad kažkoks jis keistas, patarė nebeiti į klasę, bet ji ėjo, reikėjo dešimtuko. Nebuvo nė vienos pamokos, kad nebūtų tų nešvankių kalbų. Nuėjo pas mokyklos socialinę darbuotoją. Po Naujųjų metų atostogų, kai grįžo, pasikeitė. Be jos, J., A. yra keturios mergaitės toje grupėje. E. ir D. kitoje grupėje, su jomis tas pats, tik jų neliesdavo, pasakydavo kažką. Ji norėjo dešimtuką gauti. Jis sakė, kad parašys dešimtuką, lietė jos papus, sakė, ar čia parašyti (rodo į krūtinę). Pamatė, kad kiti išeina iš klasės, mokytojas sakė palaukti. Pamelavo, kad draugės laukia, turi eiti. Jis siūlė pašokti striptizą. Pas jį klasėje litavo prieš atostogas. Norėjo eiti po pamokų paklausti, ar gali parašyti dešimtuką, sakė pašokti striptizą ir parašys. Girdėjo draugė, jis keistas, bet draugės nelietė. Kitų merginų kažkaip neliesdavo, ją lietinėjo. Bijojo ateiti į pamokos pradžią, ateidavo per pamokos vidurį. Mokytojas stovėdavo prie klasiokų, prie jo prieidavo, kai norėdavo paprašyti dešimtuko. Iš pradžių nebuvo, kad nenorėjo į pamokas, nes kitoje grupėje buvo įdomiau. Paskui buvo nejauku, nes pasakojo apie kūno dalis. Kai įeidavo, jis iš pradžių ją vadindavo gėle, paskui sakė apie kūno dalis, apie papus, kad atnešė papus. Vieną kartą ji buvo su gilesne iškirpte, buvo karšta, daugiau nei su gilesne iškirpte, nei su maike, nei su sijonu neidavo. Kai atėjo su sijonu, sakė, kad turi gražią subinę, kalbėjo apie papus, po to sakė pašokti striptizą ant stalo už dešimtuką. Jis turėjo suprasti, kad jai tai nepatinka, kad nueidavo tolyn. Norėjo pasakyti, kad nepatinka, nesiryžo. Jis dažnai prieidamas apsikabindavo, bet taip tėviškai. Apkabindamas vieną kartą taip stipriai suspaudė, manė, kad iš greitumo. Iki tol, lietinėjo jos krūtinę, subinę, yra palietęs pilvą. Sėdmenis lietė po atostogų, buvo pavasario pradžia. Pašokti striptizą prašė kai buvo džentelmenų diena. Ji yra bendravusi su mergaitėmis iš kitos klasės. Žino jų vardus, jos norėjo, kad mokytojas išeitų iš mokyklos, bet nenorėjo viešintis. Jos aštuntokės. Jis tik jai buvo pasiūlęs užsidirbti 10. Kiti lankydavo pamokas. Ji nelankė pamokų, ateidavo, ką ji darydavo nežino, rašydavo dešimtuką. Kiek žino, visi gauna tik 10, blogų pažymių iš jo niekas negauna (1 t., b. 1. 168-170).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nepilnametė nukentėjusioji D. D. parodė, kad mokytojas lindo prie jų klasės merginų. Lįsdavo prie jų, nešvankiai kabėjo, sakydavo „einam privačiai į kambarėlį“, o draugei yra pasakęs, kad pašoktų striptizą ir parašys 10. Kambarėlis, koks nežino, kur jis kviečia, tikriausiai pačioje klasėje būdavo. Ko kvietė į kambarėlį, koks tikslas, kaip suprato, kas būtų nuėjus į kambarėlį, nemoka paaiškinti. Mano, kad lįstų prie jos. Dėl to nejaukiai jautėsi. Girdėjo klasiokai ir klasiokės, kai jis tai sakė. Kai jai tai buvo pasakyta, ji tik nusijuokė ir viskas, pamanė, kad pajuokavo. Toks pasiūlymas buvo vieną kartą. Darbų pamokos vieną kartą per savaitę vykdavo. Kiekvieną pamoką kažką mokytojas pasakydavo nešvankaus. Tai buvo nuo mokslų metų pradžios iki Naujųjų metų. Ji manė, kad čia juokai. Kai jis norėjo atsegti liemenėlę, suprato, kad ne juokai. Reikėjo kažką braižyti ant lentos, jis glostė jai nugarą, norėjo atsegti liemenėlę. Ji pasitraukė į šoną. Jis atėjo iš nugaros, buvo prie lentos, braižė brėžinius. Jis sakė, kad jai reikia eiti prie lentos paaiškinti. Paskui buvo atostogos. Jei dabar reikėtų eiti į darbų pamokas, neitų ir viskas. Mokytojo pavardė J. Po Naujų metų buvo dar viena pamoka. Koks galėjo būti mėnuo, gal žiema, atrodo, buvo šalta, gan šiltai apsirengusi buvo. Jo pamokas tuo metu lankė gal šešios su ja mergaitės, o berniukų buvo daugiau. Ji mokėsi 8 c klasėje. Liemenėlę jis bandė atsegti vieną kartą ir į kambariuką vieną kartą siūlė eiti. Kambarėlis toje pačioje klasėje yra, ten yra staklės, grąžtai. Jis nėra uždaras, bet kada galima užeiti. Suprato, kad kvietė į tą kambarėlį (t. 1, b. 1. 119-121).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nepilnametė nukentėjusioji E. G., parodė, kad situacija labai nemaloni, nejauki. Jo pavardė J. Jo pamokas lankė nuo rugsėjo mėnesio. Nuo rugsėjo mėnesio viskas buvo gerai, paskui lapkritį pradėjo nemaloniai elgtis. Kitoms mergaitėms sakydavo įvairius žodžius, kviesdavo į kambarėlį ar pas jį, kad ateitų. Kambarėlis yra, kur vyksta technologijų darbų pamoka kabinete, kitos durys. Ji tiesiog darbavosi, jis prieidavo ir paimdavo už liemens per pilvą. Tai buvo ne vieną kartą, buvo 2-3 kartai. Nieko nesakydavo. Tuo metu jautėsi nemaloniai. Mano, kad mokytojas neturėtų taip elgtis. Nemalonu buvo. Dar jo pamokas lanko 5 mergaitės. Buvo baisu eiti į pamokas. Jai taip vienai nesakydavo, bet sakydavo visiems girdint, o ką tiksliai, nepamena. Tas apkabinimas buvo spalio, lapkričio mėnesį. Ji bendrauja su kitomis 8 klasės mergaitėmis. Kitos mergaitės yra pasakojusios, kad jis taip ir su jomis elgiasi. Pasakojo, kad liečia jas, apkabina per liemenį ir perbraukia. Žemiau liemens perbraukdavo. Su dviem rankomis apkabindavo. Nemaloniai laikydavo ir perbraukdavo per nugarą ir biški palaikydavo (t. 1, b. 1. 144-145).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS- 235/2022 matyti, kad nukentėjusiajai J. S. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (F43.l); šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika ir tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje nagrinėjamų įvykių metu J. S. suprato su ja galimai atliktų veiksmų reikšmę, tačiau ji negalėjo aktyviau ir savalaikiai priešinti (tame tarpe ir atsiskleisti apie tai kitiems suaugusiesiems), nes jai buvo gėda ir tuo pat metu baisu, nes įtariamasis buvo jos mokytojas - autoritetingas asmuo, kuriam yra paklūstama. Galimiems įtariamojo veiksmams J. S. priešinosi taip, kaip ji galėjo - atsitraukdavo nuo jo, neidavo į įtariamojo vedamas pamokas, jos žodžiais viena ji nebūtų išdrįsusi aktyviau priešintis įtariamajam - socialinei darbuotojai ji atsivėrė tik padrąsinta bendraklasių ir supratusi, kad šios išgyvena panašias patirtis. J. S. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir, praėjus laikui, atgaminti apklausiama, t. y. duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis J. S. parodymais: tiek jie, duoti 2022-05-23 apklausoje, tiek nukentėjusiosios paaiškinimai ekspertizės metu yra pakankamai nuoseklūs ir konkretūs, jie atitinka jos amžių, protinio išsivystymo lygį, emocinę brandą, turimas žinias ir emocines reakcijas (klausiama apie įvykius išgyvena gėdą, nerimą). Visa tai įvertinus, papildomos J. S. apklausos nėra rekomenduojamos. J. S. nerekomenduoja dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje dėl jai nustatyto sutrikimo (2 t., b.l. 144-148).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-240/2022 matyti, kad nukentėjusiajai M. Š. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8); šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika ir tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. Š., atsižvelgiant, į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei turimas žinias, galėjo suvokti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmę. M. Š. suprato su ja galimai atliktų veiksmų reikšmę ir stengėsi aktyviai priešintis (specialiai vėlavo į pamokas, eidavo tolyn nuo mokytojo, persirašė į kitą pogrupį, kalbėjo apie tai su klasiokėmis, bandė surinkti objektyvių mokytojo elgesio įrodymų) ir tai atitinka su mokyklos pateikta jos charakteristika (yra drąsi, aktyvi renginių organizatorė, nebijanti reikšti savo nuomonės, geba ją argumentuoti), tačiau jai buvo sunku tą daryti dar aktyviau ir laiku dar ir dėl turimo neigiamos patirties (ji pasipasakojo mamai, tačiau iš jos pusės nebuvo jokių tolimesnių aktyvesnių veiksmų), ir jai buvo gėda, baisu, nes įtariamasis buvo jos mokytojas, aukštesnio socialinio statuso asmuo. M. Š. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas fantazavimas, įtaigumas, atminties sutrikimų ir kt.), dėl kurių ji negalėtų suprasti faktinių bylos aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. Ekspertizės metu M. Š. pakartojo duotų parodymų esmę, jos parodymai yra realistiški - atitinka jos vartojamą žodyną, amžių, protinio išsivystymo lygį, gyvenimišką patirtį ir emocinę būseną (stebima kylanti emocinė įtampa, nerimas, gėda). Ekspertizės metu nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis M. Š. duotais parodymais (2022-05-23). Visa tai įvertinus, papildomai M. Š. apklausti nerekomenduojama (2 t., b.l. 159-164).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS - 236/2022 matyti, kad nukentėjusiajai D. D. nekonstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Byloje nagrinėjamų įvykių metu D. D. suprato su ja galimai atliktų veiksmų reikšmę, tačiau ji negalėjo aktyviau ir savalaikiai priešinti (tame tarpe ir atsiskleisti apie tai kitiems suaugusiesiems), nes jai buvo gėda ir tuo pat metu baisu, nes įtariamasis buvo jos mokytojas - autoritetingas asmuo, kuriam yra paklūstama. Be to D. D. sunkumui aktyviau priešinti įtakos galėjo turėti ir jai pačiai būdingi ypatumai (nėra drąsi ir pasitikinti savimi, nesaugiai rišasi prie aplinkinių) bei apsunkintas santykis su mama, su kuria tuo metu gyveno (jų tarpusavio santykį paauglė apibūdina kaip emociškai nutolusį, jaučiasi mamos nesuprasta, kritikuojama). D. D. žodžiais, ji išdrįso atsiverti socialinei darbuotojai tik supratusi, jog kartu besimokančios bendraamžės išgyvena panašias patirtis bei pajutusi kitų bendraklasių palaikymą. D. D. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir, praėjus laikui, atgaminti apklausiama, t. y. duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis D. D. parodymais: tiek jie, duoti 2022-05-23 apklausoje, tiek nukentėjusiosios paaiškinimai ekspertizės metu yra pakankamai nuoseklūs ir konkretūs, jie atitinka jos amžių, protinio išsivystymo lygį, emocinę brandą, turimas žinias ir emocines reakcijas (klausiama apie įvykius išgyvena gėdą). Visa tai įvertinus, papildomos D. D. apklausos nėra rekomenduojamos (2 t., b.l. 175-179).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-239/2022 matyti, kad nukentėjusiajai E. G. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika ir tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. G., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei turimas žinias, galėjo suvokti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmę. Atsižvelgiant į jos būseną įvykio metu (mokytojo, kaip aukštesnio socialinio statuso asmens, baimė), E. G. negalėjo aktyviau priešintis tiems veiksmais. E. G. nenustatyta tokių individualių, psichologinių ypatumų (padidintas fantazavimas, įtaigumas, atminties sutrikimų ir kt.) dėl kurių jį negalėtų suprasti faktinių bylos aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. Ekspertizės metu E. G. pakartojo duotų parodymų esmę, jos parodymai yra realistiški - atitinka jos vartojamą žodyną, amžių, protinio išsivystymo lygį, gyvenimišką patirtį ir emocinę būseną, (stebima kylanti emocinė įtampa, nerimas, geda). Ekspertizės metu nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis tiriamosios duodamais parodymais (2022-05-23). Visa tai įvertinus, papildomai, tiriamosiosapklausti nerekomenduojama (t. 2, b. 1.190-194).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) pastatas. Įėjus per pagrindines pastato duris, pasukus į kairę pusę, koridoriumi einama iki kabineto Nr. 105. Kabinetas pirmajame pastato aukšte. Kabineto patalpose matomos spintos bei specialios paskirties suolai, skirti darbų pamokoms. Kairėje kabineto patalpų pusėje matomos praviros durys į kitą patalpą, kurioje matomi techniniai įrenginiai (staklės). Patekus į šias techninių įrenginių patalpas, matomos dar vienos durys kairėje, kurios yra užrakintos (1 t., b.l. 72-81).

Iš (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad technologijų mokytojas E. J. 2022 m. gegužės 2 d. atleistas iš darbo jo paties prašymu. E. J. technologijų pamokas vedė 8c klasės mokinėms D. D. ir E. G. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 26 d., o 8c klasės mokinėms J. S. ir M. Š. nuo 2022 m. vasario 26 d. iki 2022 m. balandžio 27 d. Po pusmečio keitėsi klasės grupių mokytojai. Visos aukščiau išvardintos mergaitės mokėsi toje pačioje 8c klasėje. Mokinės technologijų pamokas lankė visas (2 t., b.l. 112). Mergaičių pažymiai buvo vien tik 10 (2 t., b.l. 121-122). (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąsias charakterizuoja teigiamai (2 t., b.l. 129-133).

Kaltinamasis į darbą (duomenys neskelbtini) priimtas 2021 m. rugsėjo 1 d., numatoma darbo pabaiga 2022 m. birželio 23 d. (3 t., b.l. 74). 2021 m. rugsėjo 1 d. kaltinamasis pasirašytinai supažindintas su (duomenys neskelbtini) technologijų mokytojo pareigybės aprašymu, kurioje prie šias pareigas einančio mokytojo fukcijų numatyta laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų (6.4 punktas), užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, gerbti mokinį kaip asmenį, nepažeidžiant jo teisių ir teisėtų interesų (6.6 punktas) (3 t., b.l. 75-76).

Iš 2022 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini) socialinės pedagogės G. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad kreipėsi į direktorių pranešdama, jog į ją kreipėsi 8 c klasės mokinės dėl technologijų mokytojo E. J. netinkamo elgesio pamokų metu. Mokinės papasakojo, kad mokytojas nuolat per pamokas kalba nešvankiai apie nekaltybės praradimą, striptizą, laido seksualinio pobūdžio replikas. J. S. pasakojo, kad šlifuojant medį, mokytojas pasakė, kad moki dirbti su rankomis, po pamokų užeik pas mane į kabinetą, paėmęs už liemens traukė prie savęs, kai buvo su trumpu sijonu, uždėjęs ranką, kėlė jį į viršų, kai buvo džentelmenų diena, liepė nusimauti suknelę, nes be rūbų atrodytų gražiau. D. D. pasakojo, kad mokytojas pamokų metu bandė atsegti liemenėlę, siūlė eiti į kambarėlį. E. G. pasakojo, kad mokytojas iš nugaros apkabina už liemens. M. Š. pasakojo, kad mokytojas paėmė ranka už užpakalio ir jį čiupinėjo, kai prašė įrašyti pažymį, sakė, kur užrašyti ar už liemenuko ir ranka suėmė už krūtinės, pasiūlė eiti į kambarėlį, jei nori 10, turi pašokti striptizą. Kai buvo su iškirpte, klausė, ar nešalta, siūlė sušildyti ir už liemens traukė prie savęs. Mergaitės pasakojo, kad toks mokytojo elgesys tęsiasi visus metus, jos bijo eiti į pamokas, jaučia įtampą, baimę. M. Š. eina į kitos grupės pamokas, pas mokytoją E. J. eina tik atsiskaityti ir tai nuolat patiria priekabiavimą (1 t., b.l. 6).

Iš 2022 m. gegužės 19 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-73 matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaiėpdos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė R. B. aplankė D. D. šeimą. Apsilankymo metu D. D. mama V. V. teigė, kad D. iš pradžių apie mokytojo algesį jai nieko nesipasakojo. Vėliau dukra paaiškino, jog tylėjo, nes nenorėjo pabloginti santykių su mokytoju, manė, kad jis ir toliau jai ves pamokas. Dabar, kiek žino iš D., mokytojas jai siūlė nueiti į tamsų kambarėlį bei bandė atsegti liemenėlę. D. šiuo metu jaučiasi gerai, pas psichologą nebuvo (2 t., b.l. 94-97).

Iš 2022 m. gegužės 19 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-74 matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaiėpdos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė R. B. aplankė J. S. šeimą. Apsilankymo metu J. S. mama K. S. paaiškino, kad J. yra šiek tiek uždaro būdo, todėl apie mokytojo elgesį mokykloje pamokų metu ne iš karto papasakojo, o kai prasitarė, pasiūlė dukrai nueiti pas socialinę pedagogę ir viską papasakoti. Iš J. žino, kad mokytojas jai kėlė suknelę, ranka lietė sėdmenis (2 t., b.l. 98-101).

Iš 2022 m. gegužės 20 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-75 matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaiėpdos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė R. B. aplankė M. Š. šeimą. Apsilankymo metu M. Š. mama D. Š. paaiškino, kad M. jai papasakojo, jog mokykloje mokytojas netinkamai ją lietė, siūlė pasilikti po pamokų. Mama ketino kreiptis į policiją, bet pasitarusi šeimoje, pirmiausia M. paprašė, kad nueitų pas socialinę pedagogę ir viską papasakotų. M. taip ir padarė. Po to mergina nenorėjo lankyti mokyklos, bet sužinojusi, kad mokytojas nušalintas, vėl noriai ją lanko. Mama pritarė, kad M. naudinga apsilankyti pas psichologą (2 t., b.l. 102-105).

Iš 2022 m. gegužės 20 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-76 matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaiėpdos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė R. B. aplankė E. G. šeimą. Apsilankymo metu E. G. tėvas R. G. paaiškino, kad neseniai sužinojo apie mokytojo elgesį. Anksčiau dukra nieko nesakė (2 t., b.l. 106-108).

Nukentėjusiosios apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat atliktų teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizių metu patvirtino, kad technologijų pamokų metu, kaltinamasis kalbėjo lytinio gyvenimo temomis, per rūbus lietė jų kūnus: J. S. ir M. Š. - sėdmenis, krūtinę, liemenį, pilvą, uždėjęs ranką ant šlaunies kėlė J. S. suknelę į viršų, D. D. glostė nugarą, norėjo atsegti liemenėlę, E. G. lietė, glostė liemenį bei nugarą, apkabinęs per liemenį, pilvą, glausdavo prie savęs ir laikydavo.

Nors kaltinamasis teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų mokinių atžvilgiu neatliko, jas apkabindavo tik rodydamas kaip reikia dirbti su įrankiais, teismas pripažįsta, kad tokie kaltinamojo paaiškinimai yra siekis pateisinti savo veiksmus bei išvengti atsakomybės.

Kaltinamasis veiksmus atliko, pasinaudodamas savo kaip technologijų mokytojo pareigomis, tačiau pastarąsias peržengė, liesdamas mergaites daugiau nei to reikėjo ugdymo procesui (pagalbai rodant kaip atlikti darbus su medžiagomis ir įrankiais). Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų parodymus bei liudytojos R. Ž. parodymus, kuri veda pamokas už kaltinamąjį, kad moksleiviams pakanka pademonstruoti veiksmą ar paėmus už rankų parodyti, pataisyti. Vadinasi, liesti sėdmenis, krūtinę ar pilvą, glostyti nugarą net ir pedagoginiais sumetimais nėra jokio būtinumo.

Byloje taip pat buvo aiškinamasi, kur yra kambariukas, į kurį, kaip nurodo nukentėjusiosios, kaltinamasis siūlydavo ateiti. Kaltinamasis teigė, kad jokio kambariuko nėra, todėl ši aplinkybė išgalvota, neatitinka tiesos, tačiau iš įvykio vietos apžiūros matyti, kad patekus į techninių įrenginių patalpas, matomos dar vienos durys, kurios užrakintos (1 t., b.l. 72-81) ir kurios kaip paaiškėjo yra mokyklos meistrų kabinetas. Kaltinamajam kaip mokyklos pedagogui šios patalpos raktai nebūtų nepasiekiamas dalykas. Todėl esant tokiai aplinkai klasėje, kaltinamojo pasiūlymai apsilankyti su juo kambariuke, nukentėjusiosioms pagrįstai kėlė baimę dėl jų realumo.

Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios būtų turėjusios siekį apkalbėti kaltinamąjį, buvus kokių nors konfliktų tarp jo ir nukentėjusiųjų moksleivių, nenurodė ir kaltinamasis. Jo dėstytas dalykas – technologijos, nėra pagrindinis ugdymo proceso dalykas, o jo vertinimai irgi nėra pagrindas imtis kokių nors keršto akcijų, nes nukentėjusiųjų įvertinimai pas kaltinamąjį buvo tik dešimtukai.

Kaip nurodė ekspertės, mergaitės ir suprato su jomis galimai atliktų veiksmų reikšmę, ir galėjo atgaminti faktines aplinybes, duodant apie tai parodymus. Jų duoti parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir konkretūs, atitinka jų amžių, išsivystymo lygį, emocinę brandą, turimas žinias bei emocines reakcijas. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis jų parodymais. Eksperčių išvados yra išsamios, aiškios, neprieštaringos. Nukentėjusiųjų komplesinės teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės skirtos ir atliktos, nepažeidžiant BPK normų, jas atliko tinkamą tam išsilavinimą ir darbo patirtį šioje sirtyje turinčios ekspertės. Kaltinamojo gynėjo argumentai, kad ekspertizės atliktos formaliai, neįvertinus tiriamo asmens paaiškinimų, kad jis išsako aiškiai tikrovės neatitinkančias aplinkybes yra subjektyvus vertinimas, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Tai, kad ekspertų išvados nepalankios kaltinamajam, dar nereiškia, kad jos yra neteisingos ir nepagrįstos. Nei kaltinamasis, nei jo gynėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie teismui keltų abejones dėl ekspertizių išvadų ar jas atlikusių eksperčių nekompetencijos, netinkamo tyrimo atlikimo. Aplinkybė, kad ekspertizių išvados yra identiškos, šiuo atveju nekelia jokių abejonių jų teisingumu, nes ir kaltinimai yra iš esmės identiški, pareikšti pagal kaltinamojo padarytus veiksmus, kuriuos jis atliko iš esmės identiškus ir/ar labai panašius visų keturių nukentėjusiųjų atžvilgiu, tuo pačiu laikotarpiu, toje pačioje vietoje. Byloje nagrinėta viena situacija, kurios metu nuo kaltinamojo daugiau/mažiau analogiškų veiksmų nukentėjo keturios nepilnametės moksleivės, todėl nėra pagrindo stebėtis, kad ir ekspertizių aktuose aprašoma ta pati situacija, buvusi toje pačioje mokykloje, kelioms nukentėjusiosioms lankant tas pačias kaltinamojo vestas technologijų pamokas, kurių metu buvo atliekami tie patys mokymosi veiksmai ir kurių metu kaltinamasis taip pat naudojosi savo padėtimi visų mergaičių atžvilgiu, atlikdamas neteisėtus ir joms nepriimtinus veiksmus. Priešingai nei mano kaltinamojo gynėjas, teismas pripažįsta, kad ekspertizių aktai atitinka BPK 20 straipsnyje nurodytus įrodymams keliamus reikalavimus ir laikomi įrodymais bei vertinami bendrai su kitais įrodymais, sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikaltimus.

Gynyba teigia, kad kaltinamasis neturėjo objektyvios galimybės J. S. atžvilgiu atlikti dešimt veiksmų, nes tiek pamokų nebuvo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis nekaltinamas, kad veiksmus atliko po vieną kiekvienos pamokos metu. Kaltinime nurodytas laikotarpis ir kad juo metu kaltinamasis ne mažiau kaip 10 kartų tyčia rankomis per rūbus lietė nukentėjusiąją J. S.. Pamokos trukmė yra 45 min. Inkriminuojamą ir net žymiai didesnį veiksmų – lietimų skaičių yra galimybė padaryti ir vienos pamokos metu, todėl šie gynybos argumentai atmestini.

Be nukentėjusiųjų parodymų, byloje yra ir netiesioginių įrodymų, kurie juos papildo ir sudaro bendrą įrodymų visumą, kurios pagrindu teismas ir daro vienokias ar kitokias išvadas. Nukentėjusiosios apie kaltinamojo veiksmus nuosekliai dėstė nuo kreipimosi į mokyklos socialinę pedagogę iki šeimos narių. Nuoseklus aplinkybių nurodymas, patirtų neigiamų išgyvenimų ir emocijų adekvatumas tik patvirtina, kad nurodytos aplinkybės buvo tikros ir realiai egzistavo. Kaltinamojo veiksmai per rūbus liečiant mergaičių kūno dalis kaip pilvas, liemuo, nugara, krūtinė, sėdmenys kartu su vulgariomis kalbomis apie lytinius santykius leidžia daryti išvadą, kad E. J. tvirkino nepilnametes moksleives J. S., M. Š., D. D. ir E. G.. Todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 153 straipsnio 1 dalį kiekvienos iš mergaičių atžvilgiu. Atlikdamas paminėtus tvirkinamuosius veiksmus, galinčius sukelti nepilnamečių per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti jų fizinį ir psichologinį vystymąsi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS- 235/2022 nurodyta, kad nukentėjusiajai J. S. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (F43.l), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika ir tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-240/2022 nurodyta, kad nukentėjusiajai M. Š. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8) ir šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika ir tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-239/2022 nurodyta, kad nukentėjusiajai E. G. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8) ir šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika ir tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo E. J. veika kvalifikuotina ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei BK 140 straispnio 1 dalį (dvi veikos), nes jis tvirkindamas nepilnametes nukentėjusiąsias, sukėlė joms sužalojimus – potrauminio streso sutrikimą ir kitas reakcijas į stiprų stresą, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su jo atliktais tvirkinimo veiksmais, ir taip padarė J. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, M. Š. ir E. G. – nežymius sveikatos sutrikdymus. Būdamas pilnametis, brandaus amžiaus ir neturėdamas rimtų sveikatos sutrikimų, E. J. suprato, kad jo atlikti tvirkinimo veiksmai prieš nepilnametes moksleives gali sukelti joms psichikos sutrikimus, kitas neigiamas, sveikatą trikdančias reakcija, ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, t. y. šias veikas jis padarė netiesiogine tyčia.

Nenustačius, kad kaltinamasis glostė nukentėjusiąsias J. S. ir E. G. (joms to neparodžius apklausose (1 t. b. 1. 85-87, 144-145), taip pat nenustačius, kad D. D. lietė ne mažiau kaip tris kartus, nustačius, kad E. G. lietė ne daugiau kaip tris kartus ir tai darė 2021 m. spalio – lapkričio mėn., iš kaltinimo šalintinos ir tikslintinos šios apllinkybės. Šių aplinkybių pašalinimas ir patikslinimas, E. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijai reikšmės neturi ir kaltinamojo teisių nepažeidžia.

Kaltinamasis pareikštų ieškinių nepripažįsta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio nuostatas kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.