- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-06
- Bylos Nr.
- 2SA-194-560/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03264-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- T. L., J. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. L. ir J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjų T. L. ir J. L. skundas dėl antstolės D. M. veiksmų atmestas, suinteresuoti asmenys byloje antstolė D. M. ir UAB „Medicinos bankas“,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, vykdant teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai T. L. ir J. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti antstolio veiksmus, įformintus 2011-02-11 ir 2011-02-18 patvarkymais dėl skolininkų piniginių lėšų AB SEB banke, UAB „Medicinos bankas“ ir AB Swedbank“ arešto, neteisėtais ir juos panaikinti. Nurodo, kad antstolės veiksmai neteisėti, kadangi ji nepasiteiravo skolininkų, ar jie turi turto areštuotinai sumai, nebendradarbiavo su skolininkais, prieš atliekant skundžiamus veiksmus neišaiškino skolininkams jų teisių. Pasak pareiškėjų, antstolė neturėjo pagrindo areštuoti jų pinigines lėšas, o turėjo areštuoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą). Piniginių lėšų areštas skolininkams sukelia neigiamų pasekmių.
Suinteresuoti byloje asmenys D. M. bei UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimus į pareiškėjų skundą, su kuriuo nesutiko, prašė jį atmesti, nes antstolės atlikti veiksmai teisėti, atlikti neviršijant antstolei suteiktos kompetencijos ribų bei nepažeidžiant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-18 nutartimi pareiškėjų T. L. ir J. L. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad skundžiami antstolio veiksmai neviršijo antstolio kompetencijos, antstolė ėmėsi visų CPK numatytų priemonių 2010-02-25 nutartį vykdyti realiai, operatyviai, nevaržant skolininkų teisių daugiau nei yra būtina tikslui pasiekti, tuo pačiu siekiant išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Teismas nustatė, kad antstolė tikrino informaciją apie pareiškėjams priklausantį turtą ir, nustačius, kad pareiškėjai neturi registruoto turto, į kurį gali būti nukreiptas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas, pagrįstai areštavo pareiškėjų pinigines lėšas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjai T. L. ir J. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-18 nutartį ir skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti. Nurodo, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėtų būti apribojamas skolininkų piniginių lėšų naudojimas, nes tai gali sudaryti nepagrįstų nepatogumų bei sukelti nuostolių. Skunde teigiama, kad šiuo metu yra areštuotas skolininkams priklausantis nekilnojamas turtas, į kurį ir turėtų būti nukreiptas išieškojimas, o ne areštuojamas kitas turtas. Taip pat pareiškėjai nurodo, kad antstolis nebendradarbiavo su jais, neišaiškino jų teisių, nepasiteiravo jų dėl kito areštuotino turto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Byloje buvo pateikta pakankamai duomenų, iš kurių galima daryti pagrįstą išvadą, jog skolininkai neturi registruoto kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto 1 493 456,94 Lt sumai, todėl nutarties vykdymo nukreipimas į skolininkų pinigines lėšas yra teisėtas. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjams buvo įteiktas reikalavimas pateikti informaciją apie kitą turtą, į kurį gali būtų nukreipti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą, tačiau atsakovai iki šiol tokios informacijos nėra pateikę. Tuo tarpu pareiškėjų areštuoto turto (piniginių lėšų ir žemės sklypo, esančio Kriaučiūnų k., Vilniaus m.) vertė yra ženkliai mažesnė nei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Be to, pagal 2010-02-25 Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo leidžiama areštuoti ir skolininkų pinigines lėšas.
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-18 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad antstolė, nustačiusi, jog pareiškėjai neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas, pagrįstai areštavo atsakovams priklausančias pinigines lėšas, todėl tokie antstolės veiksmai yra pagrįsti ir teisėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinusi argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Pažymėtina, kad pareiškėjai atskirajame skunde išdėstė tokius pat argumentus kaip ir apylinkės teismui pateiktame skunde dėl antstolių veiksmų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakankamai argumentuotai atsakė. Pareiškėjai su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamų antstolės veiksmų neteisėtumą bei paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.
Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir bylos medžiagą nustatyta, kad antstolė D. M. 2010-10-27 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010-02-25 nutartį, kuria ieškovo UAB „Medicinos bankas“ reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir bendrai 1 493 456,94 Lt sumai areštavo skolininkams T. L. ir J. L. priklausantį turtą (vykdomosios bylos l. 10-13). Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama preliminariai, iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad galimas teismo sprendimas būtų tinkamai įvykdytas, tokiu būdu vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, svarbu areštuoti (apriboti nuosavybės teises) turtą tokiai sumai, kad jos pakaktų patenkinti ieškinio reikalavimams teigiamo teismo sprendimo atveju. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti efektyvios, jomis turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam reikalavimo patenkinimui. Antstolio veiklos ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, šiuo atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 str. 1 p.), kurioje teismas aiškiai nurodė taikomų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarką ir būdą (CPK 152 str. 3 d.), t.y. areštuoti atsakovų T. L. ir J. L. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 1 493 456,94 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai ieškiniui užtikrinti areštuoti pareiškėjų pinigines lėšas. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė, vykdydama minėtą nutartį, patikrino Centrinės hipotekos įstaigos, Turto arešto aktų registro, Nekilnojamojo turto registro bei kitose duomenų bazėse esančius duomenis apie skolininkų turimą turtą (vykdomosios bylos l. 22-35, 38-40, 58-59) ir nustatė, jog pareiškėjai, priimant vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010-02-25 nutartį, savo vardu neturėjo registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, kaip matyti iš 2010-10-27 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų, nors pareiškėjo T. L. vardu buvo registruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjų T. L. ir J. L. vardu buvo registruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pagrįstai minėtos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas nebuvo nukreiptas į šiuos nekilnojamuosius turtus, kadangi dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vyko teisminiai ginčai, susiję su šio turto teisniu statusu, o žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dar 2009-05-22 dovanojimo sutarčių pagrindu buvo perleistas trečiajam asmeniui. Dėl šių aplinkybių, antstolei neturint daugiau duomenų apie pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį kitą turtą, antstolė skundžiamais 2011-02-11 ir 2011-02-18 patvarkymai pagrįstai ir teisėtai areštavo pareiškėjų pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolė, areštuodama pareiškėjų pinigines lėšas, neviršijo jai suteiktos kompetencijos, nepažeidė CPK VI dalies nuostatų, Sprendimų vykdymų instrukcijoje nustatytų reikalavimų bei Vilniaus apygardos teismo 2010-02-25 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto bei tvarkos, todėl priešingi pareiškėjų išvedžiojimai yra atmetami kaip nepagrįsti.
Iš vykdomosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2010-10-27 patvarkymu pareiškėjams buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos (vykdomosios bylos l. 13). Apeliantai neneigia, kad šį dokumentą jie gavo, todėl konstatuotina, kad pareiškėjams skundžiamų patvarkymų priėmimo metu buvo žinomos jų, kaip skolininkų, teisės ir pareigos, o priešingi pareiškėjų aiškinimai yra nepagrįsti. Be to, pagal LR CPK 644 str. būtent pareiškėjai turi pareigą domėtis vykdymo eiga, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Iš bylos medžiagos seka, kad dabartiniu metu antstolės patvarkymais yra areštuota pareiškėjų turto bendrai 111 248,70 Lt sumai, t.y. ženkliai mažiau nei Vilniaus apygardos teismo 2010-02-25 nutartimi nutarta areštuoti pareiškėjų turto (1 493 456,94 Lt). 2011-03-29 antstolės patvarkymu pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti informaciją apie kitą jų turtą, į kurį gali būti nukreiptas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas, tačiau pareiškėjai iki šiol nėra pateikę antstolei jokių duomenų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog būtent pareiškėjai nebendradarbiauja su antstole, piktnaudžiauja savo teisėmis bei nevykdo savo pareigų.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundai netenkintinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., 338 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjų T. L. ir J. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.