Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-07-17 · Civilinė byla Nr. 2A-582-302/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-17
Bylos Nr.
2A-582-302/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Petras Jaržemskis
Ieškovas
Z. M.
Atsakovas
G. A., A. A.
Trečiasis asmuo
A. S.
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-582-302/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4, 42.10, 42.11.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Loretai Jasiulionienei,dalyvaujant ieškovui Z. M. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovams G. A. ir A. A. , tretysis asmuo A. S. , dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Z. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų G. A. ir A. A. 39 983,80 Lt nuostolių. Nurodė, kad 2004-07-19 su trečiuoju asmeniu A. S. , kuris veikė už atsakovus G. A. ir A. A. pagal 2004-07-12 įgaliojimą, raštu susitarė sudaryti žemės sklypų ir viename iš jų esančio nebaigto statinio, kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. A. S. šį nekilnojamąjį turtą įsipareigojo ieškovui parduoti už 120 000 Lt, tą pačią dieną buvo sumokėtas 4 000 Lt avansas. Dar 4 000 Lt avanso buvo pervesta 2004-07-28, 2 000 Lt - 2004-08-04. Atsakovai atsisakė vykdyti jų įgalioto atstovo atsakovų vardu prisiimtus įsipareigojimus, sumokėto avanso negrąžino. Be to, ieškovas patyrė didelių materialinių išlaidų dėl žemės sklypų, kuriuos tikėjosi nupirksiąs, pagerinimo. Manydamas, kad jau yra sudarytas preliminarus susitarimas su A. S. , gavęs jo sutikimą, ėmė tvarkyti sklypus: pasamdė UAB „TLSMS“, kuri jo užsakymu išpjovė medžius, krūmus, žolę, išvežė juos, užpylė ežero pakrantėje žvyrą ir už visa tai pagal pateiktą sąskaitą faktūrą sumokėjo šiai bendrovei 29 983,80 Lt.

Atsakovas G. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš tikrųjų 2004 m. birželio mėn. norėjo parduoti turimus (duomenys neskelbtini) žemės sklypus. Kadangi tuo metu jis buvo prastos sveikatos, prieš patekdamas į reabilitacijos centrą šiuo reikalu kreipėsi į savo pažįstamą A. S. , kuriam su žmona notariškai patvirtintu įgaliojimu pavedė savo nuožiūra parduoti žemę. Bet tuoj po to apsigalvojo ir jau nutarė neparduoti paežerėje esančių sklypų, todėl jo žmona Alina anuliavo įgaliojimą. Iš A. S. pinigų - ieškovo duoto avanso - negavo, be to, ieškovas medžius jo žemėje iškirto savavališkai, todėl nėra pagrindo jam kompensuoti neva patirtus nuostolius ir papildomas išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš G. A. ir A. A. Z. M. 14 000 Lt nuostolių atlyginimo.

Teismas sprendė, kad 2004-08-16 A. A. per notarą pranešus apie 2004-07-12 įgaliojimo A. S. anuliavimą ir pavedimo sutarties pabaigą, iki tol tretysis asmuo veikė teisėtai atsakovų vardu ir neviršijo jam suteiktų teisių, todėl atsakovams yra privalomi jų vardu sudaryti sandoriai, nes jie paskyrė A. S. savo atstovu ir šią aplinkybę ieškovas žinojo. Neįvykus pirkimo-pardavimo sandoriui ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti būtent atsakovai, savo veiksmais nulėmę jų atsiradimą. Dėl ieškovo patirtų papildomų nuostolių, susijusių su ginčo sklypų tvarkymu, teismas padarė išvadą, jog tam tikrus sklypų tvarkymo darbus atliko ne ši bendrovė, o su tuo susijusios ieškovo išlaidos realiai buvo kelis kartus mažesnės. Teismas nurodė, kad ieškovo atliktų darbų genint medžius 0,98 ha žemės sklypo plote, gavus tam leidimą, išlaidos yra priskirtinos prie jo turėtų papildomų nuostolių. Teismas sprendė, kad ieškovas, dar nebūdamas sklypų savininku, realiai galėjo investuoti į juos siekdamas jų pagerinimo ne daugiau kaip 4 000 Lt, ir neįvykus sandoriui, patyrė maždaug tokio dydžio papildomų nuostolių, kurie priteistini iš abiejų atsakovų.

Šalies argumentai

Ieškovas Z. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą 2008-02-25 teismo sprendimą dalyje, kuria atmesti patikslinto ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvados nenuoseklios ir prieštaringos, teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio nuostatas nepagrįstai nelaikydamas patikimais įrodymais ieškovo pateiktų 2004-07-20 rangos sutarties, darbų perdavimo – priėmimo akto pagal šią sutartį, lokalinės sąmatos, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą apie ieškovo įnašą į žemės sklypo sutvarkymą, nes šie įrodymai turėjo būti vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste objektyviai ir visapusiškai. Teismo konstatuota aplinkybė, jog ginčo sklypo tvarkymo darbus atliko ne UAB „TLSMS“ ir su tuo susijusios išlaidos buvo kelis kartus mažesnės, nepakankama, paremta prielaidomis. Teismas neįvertino to, kad įvykio vietos apžiūra ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama po metų nuo to momento, kai buvo atlikti žvyro užpylimo ežero pakrantėje darbai.

Teismas, priteisdamas tik dalį ieškovo patirtų nuostolių, pažeidė Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą. Teismas niekuo nepagrįsdamas savo išvados nusprendė, kad ieškovo patirti nuostoliai neviršija 4 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovai G. A. ir A. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis patikimais įrodymais. Be to, patys atsakovai teismo posėdžio metu pripažino, jog ieškovas atliko žemės sklypo tvarkymo darbų už 2 000 – 3000 Lt, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias preliminarios sutarties bei nuostolių atlyginimo institutus, nepažeidžiant procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 24 983,80 Lt papildomų nuostolių atlyginimo pagal preliminariąją sutartį. Kadangi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad G. A. ir A. A. 2004-07-12 įgaliojo A. S. savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas parduoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą (nebaigtą statyti, 8 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 0,29 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,98 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir tuo tikslu atstovauti juos visose įstaigose ir organizacijose, sudaryti preliminariąją ir pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašyti pakvitavimus, gauti pinigus ir kita (b. l. 7). Pagal 2004-07-19 patvirtinimą bei 2004-07-28 papildymą, mokėjimo nurodymą (b.l. 8, 12) A. S. gavo iš Z. M. viso 10 000 Lt avansą už įgaliojime nurodytus gyvenamąjį namą bei žemės sklypus. Ieškovas nelaukdamas, kol bus sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis ėmėsi sklypo tvarkymo darbų, tuo tikslu 2004-07-20 sudarė rangos sutartį Nr. 04/55 (toliau tekste Sutartį) su rangovu UAB „TLSMS“, kuris įsipareigojo savo rizika ir jėgomis sutvarkyti sklypų kadastro numeriai: 62/998-0084-01-8 ir 6230/0001:96 teritoriją bei krantą, o užsakovas Z. M. įsipareigojo atliktą darbą priimti pagal priėmimo aktą ir už jį sumokėti (Sutarties 1.1 p.). Pagal Sutarties 2.1 p. Sutarties kaina yra 29 983 Lt, darbai pradedami 2004-07-21, baigiami 2004-08-09 (Sutarties 3.1 p.) (b.l.54-57, 65-68). 2004-08-09 darbų perdavimo – priėmimo akte nurodyta, jog rangovas perdavė, o užsakovas priėmė šiuos rangovo atliktus darbus: išpjauti bei išvežti sklypuose išgriuvusius medžius, nupjautus krūmus bei sunaikintus, krante užpiltą 100 sunkvežimių žvyro (b.l. 58, 69). 2004-08-09 UAB „TLSMS“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą TLS Nr. 0000094 Z. M. atliktiems darbams pagal 2004-07-20 sutartį Nr. 04/55 apmokėti 29 983,80 Lt sumai, skaičiuojant su 18 % PVM (b.l. 52, 63). Iš tą pačią dieną (2004-08-09) išduoto kasos pajamų orderio kvito TLS Nr. 000117 matyti, jog UAB „TLSMS“ iš Z. M. priėmė 29 983,80 Lt (b.l. 53, 64).

Apeliantas nurodo, jog teismas, iš dalies netenkindamas ieškinio reikalavimo dėl papildomų nuostolių priteisimo, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovas patyrė tokių nuostolių, kuriuos atlyginti turi atsakovai, nepagrįstai atsisakydami sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau kolegija nesutinka su tokiais argumentais.

Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Iš minėtoje teisės normoje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos matyti, jog preliminariosios sutarties, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai, objektas yra būsima pagrindinė sutartis, t.y. iš šios sutarties kyla šalių prievolė joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį (Civilinio kodekso 6.1 straipsnio 1 dalis), bet ne įgyti subjektinę teisę į objektą kaip turtinę vertybę, dėl kurios yra sudaroma pagrindinė sutartis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieną iš civilinių santykių reglamentavimo principų – pagrįstų ir teisėtų lūkesčių principą, ieškovas siekė įsigyti ginčo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą iš atsakovų, ir tikėdamasis turėti nurodytą turtą nuosavybės teise, pradėjo žemės sklypo ir pakrantės tvarkymo darbus, todėl teismas turėjo priteisti visų ieškovo patirtų ir reikalaujamų nuostolių atlyginimą. Kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis pagrįstai tikėjosi įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, nesudaro pagrindo pripažinti jį turint teisę reikalauti iš atsakovų papildomų nuostolių, patirtų tvarkant ginčo žemės sklypus bei pakrantę, nes, kaip matyti iš preliminariosios sutarties apibrėžimo, iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį (nagrinėjamu atveju – nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį), be to, joje nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, nesulaukęs, kol bus sudaryta pagrindinė ginčo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovais, kurių vardu veikė jų įgaliotas asmuo A. S. pagal 2004-07-12 įgaliojimą, ėmėsi tokių veiksmų, t.y. ginčo žemės sklypų ir pakrantės tvarkymo darbų (b.l. 54-58, 65-69), kurių apdairus ir rūpestingas asmuo nebūtų atlikęs nebūdamas įsitikinęs, jog šis nekilnojamasis turtas jam priklauso nuosavybės teise. Kolegijos vertinimu, ieškovas, investuodamas į ginčo turto (žemės sklypų, pakrantės) tvarkymą, t.y. užsakydamas jo nurodomus rangos darbus tuo laikotarpiu, kol dar nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, veikė savo rizika ir jam neatsirado teisinis pagrindas reikalauti papildomų nuostolių atlyginimo iš atsakovų, atsižvelgiant į preliminariosios sutarties specifiką.

Be to, kolegijos vertinimu, ieškovas, nebūdamas minėto nekilnojamojo turto savininkas, ir atlikdamas atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose tvarkymo darbus, pats pažeidė kitų asmenų teisę į nuosavybę bei galėjo padaryti jiems žalos neteisėtai iškirsdamas medžius, krūmus, atlikdamas kitus veiksmus, kuriems turėtų būti duotas atsakovų sutikimas, bet byloje nėra jokių įrodymų apie tokį sutikimą, o patys atsakovai neigia davę tokį sutikimą.

Apeliantas nurodo, jog teismas niekuo nepagrindė išvados, kodėl iš atsakovų ieškovo naudai priteisė būtent 4 000 Lt papildomų nuostolių, tačiau toks apeliacinio skundo argumentas neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes, kaip jau buvo minėta, preliminariąja sutartimi šalims tariantis dėl pagrindinės sutarties sudarymo, bet ne dėl subjektinės teisės į būsimos pirkimo-pardavimo sutarties objektą, ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovų papildomų nuostolių atlyginimo už atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype atliktus sklypo tvarkymo darbus, dėl kurių atlikimo ieškovas nesusitarė su atsakovais, todėl šis argumentas plačiau nevertintinas. Taip pat pažymėtina, jog atsakovams neskundžiant teismo sprendimo dalyje dėl 4 000 Lt papildomų nuostolių atlyginimo ir nesant pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų, nes viešo intereso pažeidimo nagrinėjamoje byloje nenustatyta, nėra pagrindo keisti šios teismo sprendimo dalies ar jos naikinti. Tačiau kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais, jog ieškovo pateikti įrodymai: rangos sutartis, PVM sąskaita-faktūra dėl apmokėjimo už rangos darbus, lokalinė sąmata, kasos pajamų orderis, esant ieškovo argumentą dėl didelės dalies atliktų darbų paneigiantiems įrodymams, Molėtų rajono aplinkos apsaugos agentūros raštas, kuriame nurodyta, jog žvyro užvežimo į pakrantę darbai nebuvo vykdyti, baudžiamojoje byloje priimtas nutarimas, iš kurio matyti, kad atlikus įvykio apžiūros vietą, jokio užvežto žvyro sklype nebuvo rasta, bei paties UAB „TLSMS“ direktoriaus ir savininko parodymai, duoti tiriant baudžiamąją bylą, nebuvo pakankami. Visus šiuos įrodymus teismas įvertinęs vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio pagrindu, padarė pagrįstą išvadą, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų bei kitų nustatytų aplinkybių negalima daryti pagrįstos išvados apie ieškovo nurodytus sklypo pagerinimus, todėl jam nebuvo pagrindo priteisti ieškovo prašomų nuostolių ir dėl to, jog jie neįrodyti. Nors, kaip minėta aukščiau, net jeigu šie papildomi nuostoliai ir būtų įrodyti, jie nėra tiesiogiai susiję su atsakovų veiksmais – atsisakymu sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovas, investuodamas į ginčo žemės sklypo gerinimą asmenines lėšas, neieškojo alternatyvių žemės sklypų, todėl patyrė nuostolių prarasdamas galimybę dėl nekilnojamojo turto kainų šuolio įsigyti analogišką žemės sklypą tuo metu galiojusiomis rinkos kainomis, tačiau toks argumentas nesudaro pagrindo laikyti, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, tačiau, kaip matyti iš ieškovo pirmosios instancijos teisme pareikštų reikalavimų, jis prašė priteisti iš atsakovų jiems sumokėtą 10 000 Lt avansą, šį reikalavimą teismas patenkino ir ginčo dėl to nėra, tačiau jis neprašė priteisti iš atsakovų prarastos konkrečios galimybės piniginės vertės, be to, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių šias nurodomas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 312 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir tokio argumento nesvarsto.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl teismo netinkamo įrodymų, susijusių su atliktais nekilnojamojo turto tvarkymo darbais, vertinimo, nesvarstytini kaip neįtakojantys skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo konstatavus, jog ieškovas neturėjo teisės į papildomų nuostolių pagal ginčo preliminariąją sutartį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, neišeidamas už ieškinio ribų, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusPetras Jaržemskis