Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. ieškinį atsakovams I. B., T. B. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad I. B. ir T. B. turi bendrus nepilnamečius vaikus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), S. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Šalčininkų rajone ir Šalčininkų socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini) neturi duomenų apie tai, kad I. B. ir T. B. netinkamai vykdo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. reikalavimą užtikrinti savo vaiko (vaikų) teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo (jų) fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi. Skyriaus vyr. specialistai dėl pandemijos grėsmės nesilankė šalių šeimose, tačiau su kiekvienu individualiai bendravo tarnybiniu telefonu, užpildė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus. Pasak I. B. ji su T. B. kartu negyvena jau apie 4 metus, turi naują sugyventinį A. J., su kuriuo gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) m. gimė jų bendra dukra A. B.. Moteris paaiškino, jog kadangi šiuo metu su sutuoktiniu santuoka nėra nutraukta, mergaitės gimimo liudijime tėvu buvo nurodytas jis. Dukros biologiniu tėvu yra A. J., kuris gyvena kartu su dukra, ja rūpinasi, išlaiko, prižiūri, augina. T. B. paaiškino, jog su I. B. šiuo metu vyksta skyrybų procesas, jie turi bendrus du sūnus: D. B. ir S. B., o A. B. gimė jau jiems kartu negyvenant, nuo kito vyro. Jis nelaiko A. B. savo dukra, jokių santykių nepalaiko, nori, kad būtų nuginčyta jo tėvystė bei nustatytas tikrasis biologinis tėvas. A. J. paaiškino, jog su I. B. kartu gyvena jau apie 5 metus ir jiems gimė bendras vaikas A. B., kurią laiko savo dukra, ja rūpinasi, augina, prižiūri, nori, kad būtų nustatyta biologinė tiesa ir jis pripažintas A. B. tėvu. Pasak ieškovo, T. B. buvo įrašytas vaiko gimimo liudijime tėvu dėl to, jog dar nėra nutraukta santuoka su I. B.. Taigi, A. J. nuo pat vaiko A. B. gimimo momento laiko save biologiniu vaiko tėvu, ją išlaiko, ja rūpinasi, augina. Tarp A. J. ir A. B. yra tėvo ir vaiko santykiai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pritaria ieškovo reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovų I. B. ir T. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, šiuo metu santuoka nėra nutraukta. Atsakovų santuokos metu (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra A. B., kurios gimimo įraše kaip vaiko tėvas įrašytas atsakovas T. B.. Taigi, vaiko gimimo metu egzistavo įstatyme įtvirtintas pagrindas, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis), kuriuo remiantis atsakovas T. B. buvo įrašytas A. B. gimimo liudijime jos tėvu. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas yra biologinis A. B. tėvas ir atsakovai šią aplinkybę pripažino atsiliepimuose į ieškinį bei teismo posėdžio metu.

Civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. J. ieškinyje nurodė, kad apie tai, jog yra vaiko A. B. tėvas, žinojo nuo jos gimimo (duomenys neskelbtini), į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi 2020 m. kovo 19 d., taigi ieškovas nėra nepraleidęs įstatymo nustatyto termino tėvystei nuginčyti.

Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, o pagal CK 3.146 straipsnio 2 dalį, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas bei kiti įrodymai.

Tokiu būdu, nustatyta, kad atsakovų santuoka nėra nutraukta, vaikas A. B. gimė atsakovų santuokos metu, todėl vaiko tėvu gimimo įraše įrašytas atsakovės sutuoktinis – T. B.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai pripažįsta, jog ieškovas yra biologinis A. B. tėvas, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovą T. B. ir vaiką sieja socialinis ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas nuginčyti tėvystę yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pripažintina, kad atsakovas T. B. nėra A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A. B. nėra jo dukra bei tuo pagrindu A. B. gimimo įrašo grafoje „tėvas“ panaikintinas įrašas, kuriame nurodyta, jog vaiko tėvas yra T. B.. Taip pat nustatytina, kad ieškovas A. J. yra A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jo dukra (CK 3.148, 3.149, 3.150 straipsniai).

Ieškovui A. J. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Nustačius tėvystę, tėvų sutarimu vaikui A. B. yra suteikiama tėvo pavardė „J.“.

Ieškovas bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės neprašė, todėl šios išlaidos ieškovui iš atsakovų nepriteisiamos.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteisiamos, kadangi jos neviršija 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 375-380, 392, 394-399 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), nėra T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Panaikinti Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, išbraukiant duomenis, kad T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu.

Nustatyti, kad A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), suteikti tėvo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę „J.“.

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įregistruotų tėvystę.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.