Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 3) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių G. B. ir J. B. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai šalys ėmė faktiškai gyventi skyrium, t. y. nuo 2016-05-18; 4) pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei G. B. asmeninės nuosavybės teise; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas J. B. išvyko iš Lietuvos dar 2003 m. kovo mėnesį, nuo to laiko sutuoktiniai gyvena skyrium. Atsakovas J. B. deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) tik 2016-05-18. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina, nevykdo CK 3.27 straipsnio nustatytų sutuoktinio pareigų. Ieškovę, kuri yra neįgali, nuo 2002 metų moraliai ir materialiai remia vaikai. Sutuoktinių ryšiai nutrūko seniai, bendro turto, tiek aktyvo, tiek pasyvo jie neužgyveno. Atsižvelgiant į ilgametį gyvenimą skyrium santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-05-18. 2024-01-11 ieškovė už 45840,00 Eur įgijo nuosavybėn butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuosavybėn butą perdavė antstolė 2024-01-11 Turto perdavimo išieškotojui aktu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė butą įgijo po to, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu, butą yra pagrindas pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe.

Atsakovas J. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu).

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad sudarius santuoką sutuoktinių santykiai buvo geri, tačiau atsakovas vis dažniau išreikšdavo norą vykti į (duomenys neskelbtini). 1980 metais jie su dviem nepilnamečiais vaikais nusprendė persikelti į (duomenys neskelbtini), bandė ten įsikurti, tačiau santykiai prastėjo, ieškovė su atsakovu epizodiškai gyvendavo atskirai. Po dešimties mėnesių ieškovė su vaikais grįžo gyventi į Lietuvą, o atsakovas grįžo kiek vėliau. Sutuoktiniai gyveno kartu toliau, susilaukė trečio vaiko - dukters. Palaipsniui atsakovo elgesys keitėsi, pradėjo vis dažniau vartoti alkoholį, 2002 metais atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini), pareiškęs, kad jei šeima atvyks, jis tik pagalvotų, ar šeimą priimti. Atsakovas gyvenant Lietuvoje dirbo, periodiškai išplaukdavo į jūrą, ieškovė taip pat dirbo. Ieškovė nurodė, kad bendro turto sutuoktiniai neįgijo, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) jų bendrai pirktame name, tačiau šis namas nėra registruotas sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovas iš Lietuvos išvyko 2002, nuo to laiko grįžęs nebuvo, prie šeimos išlaikymo visiškai neprisidėjo, šeima nesidomėjo, su dukromis jau ilgą laiką taip pat visiškai nebendrauja. Pažymėjo, kad su atsakovu susilaukė trijų vaikų, sūnus yra miręs, dukros yra pilnametės. Migracijos departamentas ne kartą skambino ieškovei, teiravosi apie atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovė paaiškino, kad ji palaiko ryšį su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu atsakovo sesers sūnumi, kuriam ieškovė pranešė apie šios bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą, ir minėtas giminaitis ieškovei patvirtino, jog atsakovui žinoma apie šios bylos nagrinėjimą. Paaiškino, kad 2024-01-11 Turto perdavimo išieškotojui aktu ieškovė įgijo butą, kurį prašo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe. Patvirtino, kad nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių sutuoktiniai kartu gyvendami neįgijo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškovės poziciją, prašė tenkinti patikslintą ieškovės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2023-06-23 išduotas santuokos sudarymo įrašą liudijantis išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovės G. B. (iki santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo J. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

VĮ Regitra duomenimis, ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas G. B. nuosavybės teise, įregistravimo pagrindas – 2024-01-11 Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, ieškovės atžvilgiu nėra vykdoma priverstinių skolos išieškojimų.

Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad atsakovas J. B. nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo nuo 2016-05-18.

Dėl reikalavimo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės.

Šiuo atveju ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovo kaltę grindžia aplinkybe, jog atsakovas 2002 m. paliko šeimą ir nuo to laiko visiškai ja nesirūpina, nevykdo CK 3.27 straipsnio nustatytų sutuoktinio pareigų.

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.60 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Kaip matyti iš pateiktame ieškinyje nurodytų aplinkybių bei teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų, atsakovas 2002 m. paliko šeimą, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko visiškai nesidomi, nesirūpina šeima. Ieškovė faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, byloje grindžia savo paaiškinimais ir pateiktu Gyventojų registro išrašu, kuris patvirtina, jog atsakovas J. B. nuo 2016-05-18 savo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka faktinei aplinkybei nustatyti, kad atsakovas 2016-05-18 paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, kas sudaro pagrindą preziumuoti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė.

Dėl pavardžių.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini).

Dėl reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai šalys ėmė faktiškai gyventi skyrium, t. y. nuo 2016-05-18.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu ir byloje pateiktą Gyventojų registro išrašą, kuris patvirtina, jog atsakovas J. B. nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo nuo 2016-05-18, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, jog šalys faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2016-05-18, kas sudaro pagrindą nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-05-18 dienos (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikalavimo pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei G. B. asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovė prašo pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei G. B. asmeninės nuosavybės teise. Šį reikalavimą grindžia aplinkybe, jog ieškovė butą įgijo po to, kai šalys nustojo kartu gyventi.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas šalių santuokos metu, remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pagrindas preziumuoti, jog butas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Tačiau šiuo atveju aukščiau teismas pripažino, kad šalys faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2016-05-18 ir dėl to nustatė, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-05-18 dienos (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo.

Bylos duomenimis, butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas G. B. nuosavybės teise pagal 2024-01-11 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nors butas šalių įgytas santuokos metu, tačiau atsižvelgiant į tai, jog teismas pripažino, jog šalys faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2016-05-18 ir dėl to nustatė, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-05-18 dienos, atsižvelgiant į tai, kad butą ieškovė įgijo 2024-01-11, t.y. ženkliai vėliau, kuomet šalys nustojo gyventi kartu, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas butą, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Byloje rašytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymai, sąskaitos) patvirtina, kad ieškovė paduodant pradinį ieškinį sumokėjo 109,00 Eur žyminį mokestį, paduodant patikslintą ieškinį sumokėjo 215,00 Eur žyminį mokestį, už advokato padėjėjo teisinę pagalbą išlaidos sudaro 750,00 Eur, vertimo išlaidos sudaro 169,40 Eur. Viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1243,40 Eur.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 1243,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl teismo sprendimo įteikimo atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nepavyko procesinių dokumentų įteikti pagal Hagos konvenciją ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, teismui pripažinus, jog atsakovo J. B. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, atsakovui šis teismo sprendimas įteiktinas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp G. B. (iki santuokos įregistravimo – (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. B. kaltės (santuokos sudarymo įrašą liudijantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2023-06-23 išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. B. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui J. B.– (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės G. B. ir atsakovo J. B. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gegužės 18 dienos.

Pripažinti, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės G. B. asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš atsakovo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), 1243,40 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt tris Eur ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. B.

Teismo sprendimą atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą:

„Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (S. Daukanto g. 8, Klaipėda) viešo paskelbimo būdu įteikia atsakovui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), procesinį dokumentą – 2024 m. gruodžio 5 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-420-1048/2024 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai: šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, butas pripažintas ieškovės nuosavybe, iš atsakovo ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Sprendimas atsakovui laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną.“

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.