Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-08-08 · Civilinė byla Nr. e2-1173-407/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
e2-1173-407/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00264-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šalta banga“
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1173-407/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00264-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalta banga“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalta banga“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-1131-1092/2019 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalta banga“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) „Šalta banga“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė turi 119 383,59 Eur mokestinę nepriemoką ir yra nemoki.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Šalta banga“ bankroto bylą.

3. Teismas, nustatęs, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, jos mokestinė nepriemoka susidarė 2017 metais ir siekia 119 383,59 Eur; atsakovės turto balansinė vertė yra 199 670 Eur (atsakovės turima mokestinė nepriemoka VMI viršija pusę atsakovės turto balansinės vertės); atsakovė turi daug kitų pradelstų įsipareigojimų; atsakovės per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 754 091 Eur (beveik 4 kartus viršija atsakovės turto balansinę vertę); atsakovė veiklos nevykdo bei įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė turi galimybių atnaujinti veiklą, nepateikė, sprendė, kad atsakovė yra nemoki.

4. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl atsakovės ir jos vadovo galbūt padarytų nusikalstamų veikų, nesudaro pagrindo įmonei nekelti bankroto bylos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė UAB „Šalta banga“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

5.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pradelstų įsiskolinimų apimties, neišreikalavo trūkstamų įrodymų, neprašė pateikti paaiškinimų dėl atsakovės balansuose nurodytų skaičių ir galimybės vykdyti veiklą. Teigiama, kad tyrimai dėl O. B. veiksmų yra svarbūs atsakovės mokumui nustatyti, nes šiuo metu ji yra atsakovės kreditorė, tačiau įvertinus būsimą ieškinį dėl žalos atlyginimo, jos padėtis gali pasikeisti iš kreditorės į debitorę.

Atsiliepimas

2. Ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „Šalta banga“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Šalta banga“ nustatęs, kad ši bendrovė yra nemoki (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

5. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1284-381/2018).

6. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės pradelstų įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2019 m. gegužės 31 d. balanso duomenys, nustatė, kad atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 754 091 Eur. Atsakovė šios aplinkybės neneigia. Minėtame 2019 m. gegužės 31 d. balanse įrašyto turto vertė sudaro 199 670 Eur sumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės įsipareigojimų dydis beveik 4 kartus viršija jos turimo turto balansinę vertę. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Taip pat skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatyta, kad vien įsiskolinimas VMI (119 383,59 Eur) viršija pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertę. Be to, atsakovė turi skolą ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kuris sudaro 380,13 Eur ir tai parodo, kad atsakovė negali sumokėti santykinai nedidelio įsiskolinimo.

7. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovės (ne)mokumui nustatyti byloje yra svarbi aplinkybė dėl atsakovės ginčų su O. B., nes šiuo metu ji yra atsakovės kreditorė, tačiau įvertinus būsimą ieškinį dėl žalos atlyginimo, jos padėtis gali pasikeisti iš kreditorės į debitorę. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus, nes jie nėra jie nekeičia išvados dėl bendrovės nemokumo.

8. Kitų pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės pažeidimų atsakovė nenurodė, taip pat nepateikė duomenų, kurie paneigtų skundžiamoje nutartyje nurodytus teismo argumentus dėl įmonės nemokumo ir pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus turimus atsakovės duomenis apie jos turimą turtą bei skolas ir pagrįstai nustatė, kad įmonės turtas sudaro 199 670 Eur, o mokėtinų įsipareigojimų suma – 754 091 Eur, atsakovė negali vykdyti prisiimtų įpareigojimų, pradelsti įsipareigojimai viršija pusę bendrovės turto dėl to yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), todėl jai keltina bankroto byla.

9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis