Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-03-13 · Civilinė byla Nr. 2-308-359/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-13
Bylos Nr.
2-308-359/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Ieškovas
S. U.
Atsakovas
E. Ž.
Kategorijos
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-308-359/2014Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00170-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 116.5.1.; 116.5.2
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 13 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas S. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. Ž., prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos.

A. E. Ž. ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimą įteikti asmeniškai 2014-02-12 Kybartų pataisos namuose, kur jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b.l. 10).

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. ir 286 str.)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnis 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje, nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu E. Ž. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. Iš minėto nuosprendžio matyti, kad E. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą S. U.. Savo ieškinyje ieškovas nurodė, jog civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškė, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas tuo metu atlikinėjo bausmę tuose pačiuose patisos namuose, todėl bijojo, kad atsakovas nedarytų jam psichologinio spaudimo ir negalėtų kitaip jam pakenkti. Šiuo metu atsakovas atlieka bausmę kituose pataisos namuose, todėl ieškovas reiškia civilinį ieškinį. Ieškovas nurodė, jog įvykdytų nusikalstamų veikų metu ir gydymo laikotarpiu patyrė stresą, išgyveno, patyrė nepatogumus bei dvasinį sukrėtimą, pablogėjo jo sveikata, ilgą laiką turėjo gulėti ligoninėje, pataisos namuose turėjo pakeisti lokalinį sektorių. Pabrėžė, jog visa tai padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, prašo priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos, kurią apibrėžia kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d.nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik LR CK 6.250 str., bet ir 6.282 str. nurodytais kriterijais, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus.

Teismas, nenukrypdamas nuo CK 6.250 str. nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos nustatymo kriterijus, taip pat vadovaudamasis CK 6.282 str.nuostatomis bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, realiomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. tuo, kokius sveikatos sužalojimo padarinius patyrė nukentėjusysis, kas yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, laiko, jog pagal baudžiamojoje byloje Nr. 1-112-548/2013 nustatytas aplinkybes nukentėjusiajam iš tiesų buvo sutrikdyta sveikata, visos aplinkybės užfiksuotos baudžiamojoje byloje, 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis, kuriuo atsakovas yra pripažintas kaltu už padarytą nusikaltimą, nebuvo apskųstas apeliacine tvarka bei yra įsiteisėjęs. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Taigi, šiuo konkrečiu atveju teismas mano, jog ieškovui priteistina 1000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtą sveikatos sutrikdymą, pažeminimą, kitus dvasinius išgyvenimus, taip pat nenukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 4 p.), jo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos nenagrinėjamas.

Iš atsakovo nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, nes šios išlaidos yra mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (b.l. 2) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

A. E. Ž. per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam Kaišiadorių rajono apylinkės teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d., 3 d. reikalavimus. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintautas Kaulakis