Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje N. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti Darbo biržoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti šimtą valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2. Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti Darbo biržoje;

3. AG Haldensleben (Vokietijos Federacinė Respublika) 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu pagal StGB § 52, § 259 Abs. 1, § 44, StVG § 21 Abs. 2 Nr. 2 (vairavimas neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti) – vieno šimto dvidešimčia baudų, kurios vienos dydis sudaro dvidešimt eurų (20 Eur), su vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymu trims mėnesiams;

4. Northampton Daventry and Towcester Magistrates (Jungtinė Karalystė) 2016 m. kovo 31 d. sprendimu pagal Public Order Act 1986 (PU86) s.4(1)(a) 7.6.4.1 straipsnį (įžeidimas, šmeižtas, garbės ir orumo įžeidimas, nepagarba), Police Act 1996 (PL96) s.89(1) 8.9.4.1 straipsnį (valstybės pareigūno užpuolimas arba grasinimas jam), Criminal Damage Act 1971 (CD71) s.1(1) 3.2.37.2 straipsnį (tyčinis nuosavybės sugadinimas ar sunaikinimas) – įpareigojimu vienerius metus (nuo 2016 m. kovo 31 d.) įgyvendinti teismo nurodytas lygtinio nuteisimo priemones, įskaitant įpareigojimą likti stebimam, viešųjų darbų bausme nuo 2016 m. kovo 31 d., aštuoniasdešimt penkių svarų sterlingų (85 £) dydžio bauda, šešiasdešimties svarų sterlingų (60 £) dydžio bauda;

5. Wellingborough Youth Court (Jungtinė Karalystė) 2016 m. birželio 9 d. sprendimu pagal Police Act 1996 (PL96) s.89(1) 8.9.4.1 straipsnį (valstybės pareigūno užpuolimas arba grasinimas jam) – dvidešimt aštuonių dienų (nuo 2016 m. birželio 9 d.) laisvės atėmimo bausme, penkių šimtų svarų sterlingų (500 £) dydžio bauda, vieno šimto penkiolikos svarų sterlingų (115 £) dydžio bauda, mokėtina konkrečiam gavėjui;

6. Northampton Crown Court 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu pagal Prevention of Crime Act 1953 (PC53) s.1 11.6.4.1 straipsnį (neteisėtas ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų valdymas ir panaudojimas), Criminal Justice Act 1988 (CJ88) s.39 1.8.11.2 straipsnį (nesunkus kūno sužalojimas) – aštuonių mėnesių (nuo 2017 m. lapkričio 24 d.) laisvės atėmimo bausme, medinės lazdos konfiskavimu, vieno mėnesio (nuo 2017 m. lapkričio 24 d.) laisvės atėmimo bausme (sutaptis);

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – dvylikos mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 23 d. 13.15 val. iki 2018 m. balandžio 24 d. 12.35 val. išbūtas laikas, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. 2018 m. lapkričio 27 d., apie 6.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1.91 promilės neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu metė stiklinę sugyventinei F. K. į kaktą, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamasis N. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena su sugyventine F. K. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo tėvams. Lietuvoje jie kartu gyvena nuo 2018 m. kovo mėnesio, prieš tai jie gyveno Jungtinėje Karalystėje. Bendrų vaikų jie neturi. 2018 m. lapkričio 27 d. jis su F. K. atvyko į Vilnių pas jos sesę N. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jie visi vartojo alkoholį. Su jais dar buvo D., kurio pavardės nežino, jis yra N. M. sugyventinis. Jis su D. naktį vartojo alkoholinius gėrimus, o F. K. jau miegojo. Kai F. K. prabudo iš miego, ji pradėjo rėkti ant N. M., kodėl ji miega su jos vyru. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jos griebė viena kitai už plaukų. Jis norėjo jas išskirti, tačiau jam to padaryti nepavyko, todėl jis paėmė į rankas stiklinę ir metė ją F. K. į kaktą, sakydamas, „ką čia darai nesąmones“. Jis matė, kad pataikė F. K. į kaktos dešinę pusę. N. M. iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai jas abi ramino, o vėliau juos visus pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Nors jis yra įpareigotas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tačiau jam reikėjo į Vilnių, nes F. K. turi būtą (duomenys neskelbtini) ir jiems reikėjo jį patikrinti, užsuko pas N. M. ir taip gavosi, kad pasiliko. Labai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat gailisi, kad nesilaikė jam paskirto įpareigojimo (b. l. 49, 56).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 27 d. 7.06 val. F. K. buvo nustatytas 1.89 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

N. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo N. K. kaltė įvykio metu, būnant apsvaigusiu nuo alkoholio (kai nustatytas 1.91 promilės neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu metus stiklinę sugyventinei F. K. į kaktą, taip jai sukėlus fizinį skausmą, t. y. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. K. savo kaltę įvykio metu smurtavus nukentėjusiosios F. K. atžvilgiu pripažino visiškai ir parodė, kad jis metė stiklinę F. K. į kaktą (b. l. 49, 56). Tokie N. K. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš nukentėjusiosios F. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog N. K. metė stiklinę į jos pusę, kuri pataikė jai į kaktos dešinę pusę (b. l. 20, 24). Tokie N. K. smurtiniai veiksmai užfiksuoti ir F. K. pareiškime (b. l. 5). Įsitikinimą tuo sustiprina ir įvykio vietoje po sofa ant grindų rastas stiklinis bokalas su stovu. Tai užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 9-10, 13-15). Pateikti įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo. Nors liudytoja N. M. pateikė kitokią įvykių versiją, neva F. K. ir N. K. išėjo į kiemą, o F. K. sugrįžus į namus jos veidas buvo kruvinas. Tai matyti iš N. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 27). Tačiau tokios įvykių versijos kiti įrodymai nepatvirtina, todėl pateiktais N. M. parodymais šioje dalyje teismas nesivadovauja. Pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad įvykio metu N. K. išties metė stiklinę F. K. į kaktą.

Iš nukentėjusiosios F. K. parodymų matyti, kad N. K. smurtiniai veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, jos kaktos dešinėje pusėje atsirado gumbas (b. l. 20, 24). F. K. patirti sužalojimai objektyviai atspindėti asmens apžiūros protokole, rodančiame, kad netrukus po įvykio ant jos kaktos dešinės pusės buvo gumbas, ant kurio paviršiaus buvo nežymi žaizdelė, iš kurios buvo nubėgęs sudžiūvęs raudonos spalvos skystis (b. l. 6-8). Tai, kad po įvykio F. K. veidas buvo kruvinas, parodė ir liudytoja N. M. (b. l. 27). Visa tai rodo, jog N. K. mesta stiklinė F. K. į kaktą jai išties sukėlė fizinį skausmą. Neabejotinai suvokdamas savo veiksmų smurtinį pobūdį N. K. numatė, kad mesdamas stiklinę F. K. į kaktą, kuri yra gyvybiškai svarbioje kūno vietoje, jai sukels fizinį skausmą ir to norėjo.

Kaltinamojo N. K., nukentėjusiosios F. K., liudytojos N. M. parodymų sugretinimas rodo, kad N. K. ir F. K. jau ketverius metus gyvena kartu (pirma Jungtinėje karalystėje, o nuo 2018 m. kovo mėnesio – N. K. tėvams priklausančiame name) ir veda bendrą ūkį, nors bendrų vaikų neturi. Savo santykius jie įvardijo kaip sugyventinių, tokiais juos laikė ir N. M.. Įvykio metu tarp F. K. ir N. M. netgi kilo konfliktas dėl tariamos N. K. neištikimybės su N. M. (b. l. 20, 24, 27, 49, 56). Tokios judviejų ilgalaikio gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo, vienas kito laikymo sugyventiniu, pavydumo aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimai būdingų santykių turinį. Todėl N. K. smurtavimas F. K. atžvilgiu vertintinas padarytu prieš šeimos narį.

Tai, kad įvykio metu kaltinamasis N. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, be jo parodymų prieš įvykį vartojus alkoholinius gėrimus (b. l. 49, 56) pagrindžia atitinkami nukentėjusiosios F. K., liudytojos N. M. parodymai (b. l. 20, 24, 27), taip pat įvykio vietos apžiūros metu rasti penki tušti 1 l talpos alaus buteliai (b. l. 9-10, 13-15), pagaliau, objektyviai patvirtina netrukus po įvykio jam nustatytas 1.91 promilės neblaivumo laipsnis. Tai matyti iš alkotesterio kvito rodmenų (b. l. 41). Kaltinamojo N. K., nukentėjusiosios F. K., liudytojos N. M. parodymų sugretinimas taip pat leidžia spręsti apie įvykio metu tarp jų kilusį žodinį konfliktą dėl tariamos N. K. neištikimybės su N. M. (b. l. 20, 24, 27, 49, 56).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo N. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. K. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 75-76, 77).

Dėl N. K. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę N. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas kito žmogaus sveikatai, stiklinės metimu į gyvybiškai svarbią kūno vietą sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, tam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, siekiant išskirti tarpusavyje konfliktuojančias nukentėjusiąją F. K. ir liudytoją N. M., supykus dėl F. K. sukelto konflikto dėl tariamos jo neištikimybės su N. M.. N. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad veiką N. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į N. K. asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, nevedęs, turintis sugyventinę, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (b. l. 74), kaip pats parodė, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 73), teistas aštuonis kartus, be kita ko, už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 61-69), administracine tvarka baustas tris kartus, turi vieną galiojančią nuobaudą, dviejų baudų nesumokėjo (b. l. 70-71), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, N. K. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaištingas, nors jis ne kartą buvo teistas, tačiau teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, taip pat padarė administracinių nusižengimų. Tai leidžia spręsti apie N. K. polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, susiformavusias antivisuomeninės nuostatos. Visa tai rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. K. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant viršijantį vidurkį, paskiriant įpareigojimus. Teismo vertinimu, pagal N. K. ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta, ar per švelni.

N. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas N. K. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 27 d. 7.00 val. iki 2018 m. lapkričio 27 d. 16.34 val. išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 39, 43).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme yra gautas bausmę vykdančios institucijos teikimas Nr. T-253-1078/2019 dėl N. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių subendrinimo, todėl, siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, šiuo ir minėtais teismo baudžiamaisiais įsakymais jam paskirtų bausmių bendrinimo klausimas spręstinas po pastarųjų subendrinimo pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

Dėl N. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės

BK 42 straipsnio 6 dalies pagrindu padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – be kita ko, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pagal BK 72² straipsnį teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad N. K. nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, taip pat tai, kad jis praeityje ne kartą buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, N. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Dėl kardomųjų priemonių ir daiktinių įrodymų likimo

N. K. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, stiklinė, esanti viename baltos spalvos voke, saugomame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinei daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (2019 m. sausio 17 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK002679) (b. l. 11, 12), kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, laikytina konfiskuotinu turtu, tačiau dėl menkos vertės ir negalėjimo būti sunaudota teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti N. K. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 27 d. 7.00 val. iki 2018 m. lapkričio 27 d. 16.34 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, N. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, stiklinę, esančią viename baltos spalvos voke, saugomame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinei daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (2019 m. sausio 17 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK002679), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.